Ekonomistai sutaria: jeigu Europos Centrinis Bankas tęs pigių pinigų politiką – euras dolerio atžvilgiu ir toliau silpnės

Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) centriniams bankams praėjusių metų pabaigoje paskelbus apie visiškai skirtingas pinigų politikos kryptis, ekonomistai prognozuoja tolesnį euro silpnėjimą JAV dolerio atžvilgiu.

„Swedbank“ finansinių produktų pardavimų specialistas Rolandas Rodzis prognozuoja, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) žadant ir toliau nedidinti šiuo metu galiojančių itin žemų palūkanų normų, euro/dolerio kursas šių metų pirmajame ketvirtyje gali pasiekti 1,11–1,10 ribą.

Tokias prognozes pagrįstomis laiko ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Raimundas Dužinskas. Tačiau ekonomistas pažymi, kad santykinai silpstanti valiuta nebūtinai atneša neigiamas pasekmes, kadangi šalies investicinis patrauklumas tokiu atveju gali ir išaugti.

„Swedbank“ specialistas: JAV ir ES centrinių bankų kalbėsena yra visiškai skirtinga

Pasak R. Rodzio, pagrindinė priežastis, kodėl pigių pinigų politikos pristabdymas gali lemti valiutos stiprėjimą, yra šios atsiskaitymo priemonės paklausos išaugimas. Jis pažymi, kad JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau paskelbė apie planus šiemet palūkanų normas didinti kelis kartus, kai tuo tarpu ECB ketina išlaikyti palūkanas žemumose.

„Europos Sąjunga pakankamai nuosaikiai sureagavo (į infliaciją – ELTA), neplanuojama jokių didelių pokyčių, išskyrus tai, kad kovo mėnesį baigiasi pandeminė Europos ekonomikos skatinimo programa. Tuo tarpu JAV pagriežtino toną, dvigubai padidino atsitraukimą nuo ekonomikos skatinimo. Buvo planuota mažinti po 15 mlrd. dolerių, dabar planuojama kas mėnesį mažinti po 30 mlrd. Dar jie užsiminė, kad netgi tris kartus turėtų būti keliamos palūkanų normos šiais metais. Centrinių bankų kalbėsena yra visiškai skirtinga“, – Eltai sakė R. Rodzis.

Kaip aiškina „Swedbank“ specialistas, centriniam bankui taikant žemas palūkanų normas, komerciniai bankai yra skatinami šiuos pinigus išleisti į apyvartą, nelaikyti jų indėliuose, todėl pinigai tampa lengviau prieinami. Tuo metu palūkanų normas padidinus, pinigai tampa mažiau prieinami ir kartu paklausesni tiek tarp bankų, verslų ar tiesiog gyventojų, todėl kartu kyla ir jų vertė.

„Jeigu Amerikos atveju yra keliamos palūkanų normos, tai reiškia, kad bankams nekainuos laikyti tų pinigų pas save. Priešingai, kaip kad dabar yra Europoje, kur yra minusinės palūkanos, bankams tuomet reikia mokėti centriniam bankui už tai, kad jie tų pinigų turi ir niekur nepanaudoja. JAV šiuo atveju atsiranda konkurencija, galima pinigus dėti į indėlius ir pats doleris automatiškai tampa paklausesnis kaip finansinė priemonė“, – teigė jis.

Kartu R. Rodzis pažymi, kad JAV doleris kur kas dažniau nei euras yra naudojamas kaip rezervinė valiuta, o neapibrėžtumo sąlygomis, plintant naujai COVID-19 atmainai, rezervų kaupimo poreikis taip pat gali išauginti šios valiutos vertę.

„Amerikos doleris apskritai laikomas rezervine valiuta. Euras irgi turi paklausos, bet jis nėra grynai bazinė, rezervinė valiuta pasaulyje. Dėl to, kai iškyla neaiškumų, tuomet verslai linksta naudoti dolerį, todėl automatiškai jo paklausa didėja“, – tvirtino „Swedbank“ specialistas.

MRU docentas: dolerio atžvilgiu silpstantis euras nebūtinai yra blogai europiečiams

Tai, kad euro nuvertėjimo dolerio atžvilgiu scenarijus yra realus, jeigu ECB bei Federalinis rezervas vykdys savo pristatytas politikos kryptis, sutinka ir R. Dužinskas. Visgi MRU docentas pažymi, kad tiek ES, tiek JAV būtina kuo išsamiau įvertinti galimas tokio valiutų kurso kitimo pasekmes.

Ekonomistas pažymi, kad stiprėjanti valiuta gali turėti ne tik teigiamus padarinius, o Federalinio rezervo pasirinkta kryptis, jo vertinimu, greičiausiai yra susijusi su siekiu pažaboti vidines JAV problemas, tokias, kaip infliacija, o ne įgyti konkurencinį pranašumą prieš eurozonos valstybes.

„Valiutos kurso keitimas turi labai daugiabriaunes pasekmes. Tai visų pirma darytų įtaką eksporto-importo apimtims. Tai, kas yra naudinga eksportuotojams, nėra naudinga importuotojams. Antra, investicijų apimtys. Visada į valstybę, kurioje pigus pinigas, stengiamasi investuoti ir išlošti“, – teigė R. Dužinskas.

MRU docentas priduria, kad silpnesnė valiuta kartu padidina šalies turizmo patrauklumą.

„Galų gale tai veikia turizmo apimtis. Mes esam buvę liudininkai per keliasdešimt pastarųjų metų, kad pigesnis pinigas, tarkime, Europoje, lyginant su Japonijos jena, sąlygojo didžiulius japonų srautus į Europą. Tai nėra blogai europiečiams“, – prisimena ekonomistas.

ELTA primena, kad ECB gruodžio viduryje paskelbė „žymiai didesnės“ infliacijos prognozes. Vartotojų kainų kilimas turėtų viršyti banko nustatytą dviejų procentų tikslą 2021 ir 2022 metais, o vėliau, pasak ECB, vėl mažėti.

Infliacija, kurią, ECB vertinimu, skatina kylančios energijos kainos ir pasaulinės tiekimo grandinės trikdžiai, šiais metais išaugs iki 2,6 proc., o 2022 m. – iki 3,2 proc., sakė ECB vadovė Christine Lagarde. Tada infliacija turėtų stabilizuotis ties 1,8 proc. 2023 ir 2024 metais, pridūrė ji.

Tačiau, nepaisant infliacijos prognozių, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis ECB valdančiosios tarybos sprendimu nesikeis ir atitinkamai bus 0,00 proc., 0,25 proc. ir –0,50 proc.

Valdančioji taryba laikosi pozicijos, kad pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, jog infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį. Taip pat, kad grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties dviejų procentų lygiu. Dėl to, pasak ECB, gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą.

Tuo metu JAV Federalinio rezervo vadovas Jeromeas Powellas, atsižvelgiant į nesitraukiančią infliaciją ir gerėjančią padėtį darbo rinkoje, gruodį paskelbė apie dar spartesnį atsitraukimą nuo ekonomikos skatinimo programos. Jis skatinimo priemones pasiūlė imti mažinti dvigubai sparčiau, nei buvo planuota anksčiau – obligacijų supirkimo programa bus mažinama po 30 mlrd. JAV dolerių kas mėnesį, vietoje planuotų 15 mlrd. Remiantis šiais skaičiais, skatinimo programa turėtų būti užbaigta jau kitų metų kovo mėnesį, nors anksčiau buvo tikimasi skatinimą užbaigti kitų metų viduryje.

JAV centrinio banko vadovas taip pat užsiminė, kad palūkanų normos kitais metais turėtų būti padidintos bent 3 kartus.

ELTA