Ekonomistai: siūlymą valiutų rezervą panaudoti gynybai reikėtų vertinti atsargiai

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, ekonomistai ragina šį siūlymą svarstyti atsargiai bei pasverti galimas rezervo naudojimo pasekmes.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nepaisant interpretacijų dėl Lietuvos valiutų rezervo panaudojimo visada išlieka rizika didinti biudžeto deficitą. Tuo metu ekonomistas Algirdas Bartkus pabrėžia, jog šios lėšos gali būti gyvybiškai svarbios karo atveju. 

G. Nausėda taip pat siūlo pinigų gynybai surinkti skatinant ekonomikos augimą, tačiau ekonomistai įspėja, kad bet kokie sprendimai turi būti subalansuoti, nepažeidžiant ekonominio stabilumo, piliečių pasitikėjimo bei investicinio klimato. 

N. Mačiulio teigimu, valiutos rezervą būtų galima naudoti jį sumažinant arba, pavyzdžiui, Lietuvos bankui dalį jo investuojant į Lietuvos valstybės obligacijas ir taip didinant finansavimą gynybai.

„Antru atveju nereikėtų kažkokių didelių įstatyminių pokyčių, tiesiog tai, ką dabar investuoja Lietuvos bankas į užsienio valiutų rezervus, dažniausiai kitų valstybių obligacijas, didesnę dalį šitų rezervų nukreipti į vidaus investicijas“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Vis dėlto, N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai nuo pasirinkto prezidento siūlomo finansavimo gynybai šaltinio – užsienio valiutų rezervo, gyventojų pensijų fondų lėšų ar indėlių investavimo – visais atvejais išlieka biudžeto deficito ir skolos problema. Tai galėtų lemti Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės taisyklių pažeidimą.

„Čia lieka esminis klausimas, ar mes ignoruojame šį faktą ir sakome sau, kad prioritetas vis tiek išlieka didinti krašto apsaugos finansavimą ir žiūrėsime, ką mums į tai pasakys Europos Komisija, matydami, kad yra ir kitos euro zonos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija, kuri turi daugiau negu 3 procentus siekiantį biudžeto deficitą. Tai čia yra esminis klausimas“, – teigė N. Mačiulis. 

Jo manymu, toks sprendimas galėtų būti priimtas, jei būtų pripažinta, kad šalies saugumo situacija yra tikrai ypatinga. 

„Turbūt galima eiti abiem keliais, kadangi jeigu Valstybės gynimo taryba pripažįsta, kad aplinkybės yra išskirtinės ir reikia skirti išskirtinai didelę pinigų sumą, 12 milijardų eurų papildomą krašto apsaugos finansavimą tam, kad būtų sukurta divizija artimiausiu metu, tada galima ir daugiau skolintis, ir ieškoti nuolatinių papildomų lėšų“, – BNS kalbėjo N. Mačiulis. 

Tuo metu A. Bartkus pabrėžia, kad valstybės rezervai nėra kaupiami be priežasties – jų paskirtis yra užtikrinti ekonominį ir finansinį stabilumą ekstremaliomis situacijomis, todėl jų panaudojimas turėtų būti labai atsakingai svarstomas. 

Pasak ekonomisto, karinio konflikto atveju šios lėšos galėtų atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį, nes leistų greitai finansuoti svarbiausius valstybės poreikius – gynybą, humanitarinę pagalbą ar ekonominio stabilumo palaikymą. 

„Karinio konflikto atveju, jeigu dalis Lietuvos taptų okupuota, mes tikrai neturėtume dalies gamybinių pajėgumų, daug žmonių tarnautų kariuomenėje, jie irgi negamintų produkcijos, jie užsiimtų gynyba šalies, iš ko tada gyventi valstybei? Yra daug priežasčių, dėl ko turėti rezervų reikia ir tu negali jų visų paaukoti“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas.

Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026-2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta divizija, kuriai, anot prezidento, reikia apie 12-13 mlrd. eurų papildomų lėšų.

Ekonomikos augimo skatinimas neturi pažeisti jos stabilumo

G. Nausėda taip pat siūlo šiuos milijardus surinkti skatinant ekonomikos augimą, o tai padaryti būtų įmanoma per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.

N. Mačiulis ir A. Bartkus sutaria, kad mažinant PVM atotrūkį Lietuva galėtų gauti reikšmingų papildomų pajamų. Tačiau lieka neaišku, kokių papildomų priemonių tam reikėtų imtis, nes, pasak N. Mačiulio, iki šiol jau imtasi sėkmingų veiksmų.

„Apie milijardą eurų Lietuva nesurenka per metus pagal tai, kiek turėtų surinkti pagal vartojimo lygį ir PVM tarifą, galiojantį Lietuvoje. Dauguma ES valstybių turi daug mažesnį tą atotrūkį, tai čia yra daugybinė problema. Kai kuriais atvejais ir grobstymas, ir mokesčių vengimas, kai kuriais atvejais yra gyventojų vartojimas įmonės vardu, kuomet perkamos prekės ir paslaugos asmeniniam vartojimui, bet įmonė susigražina mokėtiną PVM. Visų šitų spragų galima mažinti ir tikrai didinti šio mokesčio surinkimą“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas.

„Tai jau vyksta pastaruosius penkerius metus, PVM atotrūkis sumažėjo beveik perpus ir tas pastangas toliau galima dėti“, – pabrėžė N. Mačiulis.

 A. Bartkus mano, kad didesnis PVM surinkimas gali būti svarbus siekiant finansinių tikslų, tačiau būtina išlaikyti balansą ir nepersistengti. Pasak jo, valstybės saugumui svarbūs ne tik surinkti pinigai, bet ir piliečių pasitikėjimas šalimi bei jos valdžios sprendimais.

„Dabar ta priežiūra, ar ji kažkokia nepakankama? Kontrolė mokesčių mokėjimo, kova su šešėliu, ji yra nepakankama? Panaikinti tą PVM atotrūkį reikėtų išnaudoti visą priemonių arsenalą, kuris yra įmanomas, (...) tai vienintelė priemonė, kuri lieka, tai yra bausmių didinimas už mokesčių mokėjimo slėpimą. Tada žmonės iš baimės pradeda mokėti ir tas turi tam tikras kitas neigiamas pasekmes“, – BNS aiškino A. Bartkus.

„Šešėlio mažinimui dabar yra naudojamos protingos priemonės (...), (griežtesnės priemonės – BNS) kurtų nepasitikėjimą valstybe. Čia irgi saugumo dalis, žmonės neturi žiūrėti į valstybę kaip į priešą. Žmonėms valstybė turi būti šventas dalykas, o žmonės valstybę labai dažnai asocijuoja su valstybės institucijomis“, – pabrėžė jis.

N. Mačiulis pabrėžė, kad indėlių ir pensijų fondų investavimo peržiūra gali būti efektyvi priemonė Lietuvos ekonomikai  skatinti, tačiau tai nebūtinai užtikrins tiesioginį finansavimą krašto gynybai.

„Nežiūrėčiau į tai tiesiogiai, kad tai yra kažkokia galimybė tiesiogiai finansuoti krašto apsaugą – (...) tą daro tam tikra prasme tiesiogiai gyventojai, pirkdami gynybos obligacijas, kuriuos leidžia valstybė. Kaip kitaip tuos indėlius įdarbinti, aš nežinau“, – sakė ekonomistas.

Jis taip pat mano, kad privačių pensijų fondų investavimo politikos perorientavimas būtų rizikingas.

„Yra tam tikra diversifikacijos rizika, tai, ką sako pagrindinė investavimo taisyklė, – reikia išskaidyti investicijas, nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje. Šiuo atveju galbūt prioritetas būtų laikyti daugiau kiaušinių toje vienoje pintinėje, bet labiau tą pintinę ir saugoti“, – BNS sakė N. Mačiulis.

„Lėšas, kaupiamas senatvei, investuoja pagal galiojančias, patvirtintas priežiūros institucijų taisykles, maždaug dešimtadalis tų lėšų yra investuojamos Lietuvoje, kitos yra nukreipiamos, priklausomai nuo pensijų fondų, nuo rizikos lygio, į akcijas, obligacijas kitose pasaulio valstybėse. Tai tas taisykles galima koreguoti ir nustatyti, kad didesnė dalis gyventojų lėšų kaupiamų senatvei būtų investuojama ne užsienyje, o Lietuvoje, tai nebūtų labai sudėtinga tą padaryti“, – aiškino analitikas. 

A. Bartkus savo ruožtu pridūrė, kad valdžia negali pernelyg kištis į bankų, laikančių gyventojų indėlius, veiklą ir nurodyti, kaip tuos pinigus naudoti.

„Jeigu mes į SEB'ą ar „Swed'ą“ dedame savo indėlius, tai čia jau to banko reikalas, kaip jis juos panaudos. Irgi turim suprasti, kad negali būti valstybės kišimosi pernelyg daug į sprendimus, bet gali valstybė koordinuoti, parodyti tam tikras kryptis ir rekomenduoti kryptis investicijoms, bet ne reikalauti“, – sakė ekonomistas.

Ekonomistai taip pat pabrėžė, kad bet kokie sprendimai dėl didesnio gynybos finansavimo ar mokesčių didinimo neturi stabdyti Lietuvos ekonomikos augimo.

„Visi mokestiniai pasiūlymai, kurie bus svarstomi šiemet, vienas iš pagrindinių kriterijų turėtų būti, kad jie nekenktų investiciniam klimatui, nekenktų ekonomikos augimui ir per tai atsirastų papildomų lėšų biudžete, nes vien dėl Lietuvos ekonomikos augimo, pavyzdžiui, šiemet tikėtinas 3 procentų realus BVP augimas, nominalus BVP augimas – virš 5 procentų, tai vien dėl to kitais metais atsiranda papildomų lėšų beveik 2 milijardai eurų“, – aiškino N. Mačiulis. 

„Tokios prabangos neturi, pavyzdžiui, kaimynės Estija ir Latvija, kurių ekonomika praėjusiais metais dar traukėsi“, – pridūrė jis.