Ekonomistai palankiai vertina EK siūlomas naujas sankcijas Rusijai: pabrėžia ir naftos importo draudimo bei kainų lubų poveikį

Banko „Luminor“ vyriausias ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas tvirtina, kad planuojamos įvesti naujausios sankcijos didžiausią poveikį gali turėti ilguoju laikotarpiu, nes tuomet Rusijai didėja transporto kaštai.

 

„Trumpuoju laikotarpiu, gali būti, kad ir buvo matomos situacijos, kai labiau nukenčia tos šalys, kurios įveda sankcijas, nes pats sankcijų įvedimas augina neapibrėžtumą, rinka reikalauja didesnės rizikos premijos, išauga draudimo kaina ir atitinkamai ateities sandorių kainos išauga. Tiesiog, nes rinkos nemažą dedamąją sudaro rizikos premiją. Tuo tarpu kas vyksta ilgainiui, tai Rusijai didėja transporto kaštai, ypač šiuo metu. Taip pat atsiranda tarpininkų grandinė didesnė, perpardavinėjimas auga, paralelinis eksportas auga“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

 

„Nors atrodo, kad skirtumo gali nebūti, bet ilgainiui gaunasi, kad rinkoje konkurencija didesnė, o Rusija spaudžiama į kampą, nes realiai dabar pirkėjai pagrindiniai iš jos resursų yra tapę du su puse realiai, tai Kinija, Indija ir Turkija. Didžioji dalis kitų šalių, tiesiog nenori pakliūti į kryžminių sankcijų ugnį. Jos nerizikuoja pirkti tos naftos“, – pridūrė jis.

 

Tuo tarpu finansų analitikas Marius Dubnikovas akcentavo, kad didelį poveikį Rusijos ekonomikai turės ribojimai naftai, nes jau dabar galima matyti rusiškos naftos kainos kritimą.

 

„Ji (naftos kaina – ELTA) jau krito žemiau 60 dolerių už barelį. Ir tos sankcijos akivaizdu, kad paveikė rinką. Ir išsivystęs pasaulis, G7, Europos Sąjunga, Australija, kaip ir riboja pirkimus iš Rusijos ir naftos kaina krenta. Tai reiškia Rusija, kurios naftos savikaina yra pakankamai aukšta, nuo 30 iki 60 dolerių už barelį, priklausant nuo gręžinio, pradeda nebeuždirbti iš naftos tiekimo. Tos sankcijos reiškia, kad nors pajamas Rusija kažkokias gaus, bet pelnas bus labai, labai ribotas“, – aiškino M. Dubnikovas.

 

„Manau, kad būtent sankcijas priėmusių valstybių riba yra labai protinga, nes buvo nuspręsta, kad rusiška nafta neturėtų būti eliminuota iš rinkos, kadangi tai ko gero yra neįmanoma. Vis tiek būtų surasta būdų, kaip leisti jai patekti į rinką. Tuo tarpu, čia buvo nuspręsta, kad mes galime pirkti rusišką naftą, bet jeigu pirksime, ta kaina bus tokia, jog Rusija neuždirbs. Ir panašu, kad tai veikia“, – pridėjo jis.

 

M. Dubnikovas pažymėjo, kad svarbus yra ir ES bei kitų Vakarų šalių ribojimas drausti rusiškų naftos krovinių gabenimą laivais, nes tuomet kyla rizika, kad Rusijos kroviniai gali nenuplaukti iki tokių šalių kaip Kinija ar Indija.

 

„Tai yra labai didžiulis smūgis Rusijai, nes pavyzdžiui alternatyvios rinkos kurios galėtų pirkti rusišką naftą, tai yra Indija ir Kinija, didžiosios valstybės, su dideliais poreikiais, nelabai galės ir ją pirkti, nes laivai iki jų negalės nuplaukti, nėra naftotiekių, tai turima laivais plukdyti. O laivai bus draudžiami. Šioje vietoje bus visokių kreivų sprendimų, bet apsunkinimas bus labai didelis. Ir tas apsunkinimas reiškia, kad Rusija turės papildomai mokėti įvairiems kontrabandininkams ir pervežėjams, kurie apsiima tokią riziką, o pelnas iš naftos mažės, – sakė ekonomistas.

 

 

M. Dubnikovas taip pat aiškina, kad tiek ES, tiek kitų valstybių įvestos kainų lubos rusiškai naftai bei tos pačios naftos importo draudimas jau turi matomą poveikį.

 

„Verta pabrėžti, naftos embargas jau turi poveikį, nes „Urals“ rūšies nafta kainuoja mažiau 60 dolerių už barelį. Tai reiškia, rinkos jau sureagavo ir pirkėjai nebenori rusiškos naftos pirkti“, – tvirtino finansų analitikas.

 

Vis tik Ž. Mauricas mano, kad kainų lubos atlieka signalizavimo funkciją Kinijai, Indijai ir Turkijai, kad jos taip pat nemokėtų Rusijai už naftą daugiau nei 60 dolerių už barelį.

 

„Rusijai parduoti virš 60 dolerių už barelį bus beveik neįmanoma jokioms kitoms šalims. Nors iš tikrųjų jie ir dabar nelabai parduoda, mes šios valstybės yra įvedusios sankcijas arba jos bijo patekti į kryžminių sankcijų ugnį. Kokiai mažesnei šaliai, kaip sakykime Pietų Amerikos ar Afrikos šaliai, jai niekaip neapsimoka rizikuoti. Manau, kad netolimoje ateityje ir gali Rusija būti priversta priimti tokias kainas kaip įprastas, kas būtų Rusijai tikrai prasti popieriai“, – tikino „Luminor“ vyr. ekonomistas.

 

 

Ž. Mauricas mano, kad ES toliau galėtų daryti spaudimą Rusijai per finansų sektorių, tačiau, jo manymu, didžioji dalis sankcijų jau yra „iššaudyta“.

 

„Galima toliau iš ES pusės apriboti Rusiją per finansų sektorių. Galbūt ir buvo dėl to pradžioje lūkestis didesnis ir prognozės pagal tai daromos buvo, bet matote pagrindiniams bankams išimtys paliktos ir todėl Rusija sugebėjo per paralelinius bankus organizuoti importą, eksportą ir t.t. Manau, kad didžiąją dalimi yra jau iššaudyta ta „sankcijų patranka“, – komentavo ekonomistas.

 

Ekspertas pažymėjo, kad taip pat būtų galima įvesti apribojimas rusiškoms dujoms, tęsti technologinį Maskvos izoliavimą ir, svarbiausia, remti Ukrainą.

 

„Galima dar apriboti ir būtinai reikėtų įvesti dujų apribojimas, nes egzistuoja galimybė, kad Rusija bandys skaldyti Europą per dujas, bandydama siūlyti nuolaidas ir panašiai bei po truputį vėl grįžti į tą rinką kažkokiu būdu. Žinoma reikia tęsti tai, kas jau padaryta per technologijas ir tiesiog laukti, kol Rusija bus stagnacijoje ar bus recesijoje. Ir dabar darbas pagrinde yra remti Ukrainą bei galbūt padėti daugiau“, – sakė „Luminor“ vyr. ekonomistas.

 

„Vien tik sankcijomis karo nelaimėsi. Didžioji dalis karų nebuvo laimėta sankcijomis. Kuba, Šiaurės Korėja ir Iranas vis dar egzistuoja ir netgi sugeba atominius ginklus testuoti. Tai sankcijos vien tik nepadarys ko reikia“, – pridūrė jis.

 

Tuo tarpu M. Dubnikovas mano, kad sankcionuota dar galėtų būti labai daug Rusijos sričių, tame tarpe ir branduolinis kuras.

 

„Yra labai daug dar sričių, kurios galėtų būti sankcionuotos. Tai yra ir branduolinis kuras, kaip pavyzdys. Bet iš esmės sričių yra dar labai daug, kurios galėtų būti sankcionuotos“, – aiškino finansų analitikas.

 

ELTA primena, kad EK trečiadienį pasiūlė įvesti sankcijas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, trims bankams ir daugybei pareigūnų – tai naujausias Briuselio smūgis prieš Kremliaus karą Ukrainoje.

 

Kartu bus visiškai uždrausta vykdyti sandorius su Rusijos regioninės plėtros banku, sankcijos gresia ir kitiems Rusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant draudimą investuoti į Rusijos kasybos pramonę.

 

Pirmadienį įsigalioja šeštajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete numatytas draudimas nuo gruodžio 5 d. ES šalims importuoti rusiškos naftos krovinius, gabenamus jūra.

 

Taip pat praeitą savaitę ES prisijungė prie Didžiojo septyneto (G7) grupės šalių ir įvedė 60 JAV dolerių kainų lubas rusiškai naftai.