Ekonomistai nesutaria dėl idėjos įvesti gynybos mokestį

Dauguma ekonomistų sutinka, kad reikia didinti gynybos finansavimą, tačiau nesutaria, ar tam reikia atskiro mokesčio.

Kai kurie BNS kalbinti ekspertai mano, kad turint dideles ambicijas stiprinti saugumo, gynybos ir atgrasymo pajėgumus, vien skolintomis lėšomis kliautis nepavyks. Kiti atskiro mokesčio idėją sieja su populizmu ir mano, kad tam būtinos lėšos turi būti surenkamos per bendrą mokesčių sistemą.

Naujienų agentūra BNS paprašė šešiolikos ekonomistų ir ekspertų įvertinti šiemet iškeltą gynybos mokesčio idėją. Penki būtų linkę tam pritarti, aštuoni mano, kad atskiras mokestis nebūtinas. 

Dar vienas ekspertas mano, kad mokestis gali būti diskutuotinas, kitas pabrėžia, jog jis būtų prasmingas tuo atveju, jei surinktos lėšos būtų naudojamos skaidriai ir pagal paskirtį. Dar vieno eksperto vertinimu, prioritetas yra turėti ne tik išteklių, bet ir stiprias, efektyviai veikiančias valdžios institucijas.

„Diskusija dėl papildomo krašto apsaugos finansavimo teberodo, kad esminė Lietuvos mokesčių sistemos problema sprendžiama nepakankamai. Nėra siekiama reikšmingesnio valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykio padidinimo“, – teigė Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas.

Mokestis padėtų geriau pasirengti agresijos atveju, skolintų lėšų nepakaks

Už atskiro gynybos mokesčio įvedimą pasisakantys ekspertai sako, kad tai padėtų geriau pasirengti valstybės gynimui agresijos atveju. Be to, kiti atkreipia dėmesį, kad augant ambicijoms dėl gynybos finansavimo, vien skolintis neužtenka.

„Esamoje geopolitinėje situacijoje, toks mokestis padėtų geriau pasirengti tikėtinai valstybės gynimui agresijos atveju, o tokio mokesčio rinkimas kartu su PVM nereikalautų didesnių mokesčio administravimo išlaidų, PVM yra pilnai harmonizuotas ES mokestis, kurio surinkimui skiriamas didesnis dėmesys“, – komentavo Kauno technologijos universiteto mokslininkas Vaidas Gaidelys, manantis, kad mokestis galėtų būti įvestas didinant PVM tarifą.

Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mokesčio idėją palaiko, nes, anot jos, skolintų lėšų didesnėms ambicijoms nepakanka, jomis galima naudotis momentiniams poreikių šuoliams valdyti.

„Siekiant užsitikrinti tvarius finansavimo šaltinius, tikėtina, kad rinkimų metais bus lengviau sutarti dėl konkrečią gynybos paskirtį turinčio papildomo mokesčio, nei reikšmingesnių sisteminių mokestinių pakeitimų“, – sakė ji.

„Sritys, kuriose yra erdvės pokyčiams, kaip nurodo Europos Komisija, EBPO ir Tarptautinis valiutos fondas, išlieka tos pačios: ekonomikos augimui nežalingi mokesčiai, PVM atotrūkio mažinimas, mokestinės bazės plėtimas“, – pridūrė ekonomistė.

Svarstytinas PVM tarifo didinimas, mokestinės bazės plėtimas

Nusprendus įvesti tokį mokestį, dalis ekspertų sutinka, kad jis galėtų būti įgyvendinamas didinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, plečiant mokestinę bazę. Kiti sako, kad galėtų būti skaičiuojamas nuo apyvartos didelėms įmonėms.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkas Tadas Šarapovas sako, kad galėtų būti svarstytinas laikinas mokestis, sukuriantis proporcingą mokestinę naštą tiek gyventojams, tiek verslui, jei nėra kitų finansavimo alternatyvų.

„Svarbu būtų analizuoti visas galimas finansavimo alternatyvas: skolintis, perskirstyti biudžetą, įvesti naujus ar padidinti esamus mokesčius“, – teigė T. Šarapovas, pabrėžęs, kad gynybos mokestis prasmingas tuo atveju, jei bus skaidriai panaudotas krašto apsaugos stiprinimui.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad gynybos mokestis galėtų būti įvedamas didinant PVM tarifą, tačiau norint sumažinti mokestinę naštą skurdžiausiai gyvenantiems, pasak jo, būtų galima pasvarstyti lengvatinį PVM tarifą kai kuriems maisto produktams.

„Lietuvos gyventojai nėra linkę pritarti didesniems mokesčiams, nebent mato labai aiškų, svarbų ir skaidrų surenkamų lėšų panaudojimą. Nusprendus kad, pavyzdžiui, dešimtadalis surenkamo PVM mokesčio būtų skiriama krašto apsaugos finansavimui, daugelis turbūt labai neprieštarautų jei dėl to turėtų padidėti bazinis PVM tarifas. PVM mokestis paliečia visus gyventojus, dalies jo nukreipimas gynybai būtų artimiausias „solidarumui“, kurio iš tiesų reikia šiuo sudėtingu ir pavojingu laikotarpiu“, – teigė N. Mačiulis. 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad PVM tarifo didinimas būtų greičiausias ir paprasčiausias kelias, tačiau jis atkreipė dėmesį, jog tokiu atveju prie krašto apsaugos santykinai mažiau prisideda dideles pajamas gaunantys asmenys.

Tuo metu Kauno technologijos universiteto mokslininkas Rytis Krušinskas sako, kad didinant finansavimą gynybai galėtų būti svarstomas dalies esamo surenkamo PVM, pavyzdžiui, pusės procento perskirstymas.

Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad galėtų būti taikomi ekonomikos augimui nežalingi mokesčiai, PVM atotrūkio mažinimas, mokestinės bazės plėtimas.

Tuo metu Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė siūlo skaičiuoti nuo apyvartos tik didelėms įmonėms: „Mokesčio administravimas turi būti maksimaliai paprastas ir neapsunkinti smulkaus verslo arba fizinių asmenų“.

Vilniaus universiteto mokslininkas Nerijus Černiauskas sako, kad svarbu nustatyti reikalingą, stabilų resursų poreikį gynybai ir kasmet jį palaikyti, o kaip finansavimą pasiekti – antraeilis klausimas, priklausantis nuo kitų siekių.

„Jei norima didinti finansavimą ir turėtų kuo paprastesnę mokestinę sistemą, bei mažiau galimybių ja piktnaudžiauti, tada vertėtų mažinti mokestinių lengvatų skaičių. Jei norime, didinti finansavimą ir skatinti ekonominį augimą, tada vertėtų labiau didinti pridėtinį vertės mokestį, dar geriau, turto mokestį. Jei norime mažinti pajamų nelygybę, vertėtų daryti mokesčius labiau progresyvius. Jei norime didinti finansavimą ir turėti švaresnę aplinką, tada reikėtų didinti akcizus ir taršos mokesčius“, – komentavo N. Černiauskas.

Kauno technologijos universiteto mokslininkė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė abejoja mokesčio teisingumu. Pasak jos, svarstymai dėl to didinti PVM arba pelno mokesčio tarifą užkrautų papildomą naštą verslui ar gyventojams.

„PVM Lietuvoje yra 21 proc., galima sakyti, vidutinis žiūrint į ES statistiką. (...) Gyvenančių skurdo rizikoje šiais metais Lietuvoje sumažėjo, tačiau PVM augimas gali iššaukti jų augimą. Tad abejoju jo teisingumu Lietuvos gyventojų atžvilgiu. O didinant pelno mokestį vėl sumažinsime patrauklumą užsienio investuotojams“, – teigė ji.

Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas nekomentavo, ar naujas mokestis apskritai reikalingas, tačiau pasak jo, jei būtų nuspręsta mokestį įvesti, svarbiausia užtikrinti, kad pasirinktas finansavimo šaltinis būtų tvarus.

Abejoja mokesčio reikalingumu dėl naštos gyventojams, verslui

Skeptiškai naujo mokesčio idėją vertinantys ekspertai sako, kad finansavimas gynybai turi augti, tačiau abejoja dėl didesnio apmokestinimo naštos verslui ir gyventojams. Be to, kai kurie mokesčio idėją vadina populizmu, sako, jog politikai turi spręsti dėl prioritetų priimdami valstybės biudžetą.

Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė sako, kad gynybai reikiamos lėšos turi būti surenkamos per bendrą mokesčių sistemą.

„Svarbus yra įsipareigojimas skirti tam tikrą surinktą sumą gynybos tikslams, o ne kokia forma tos lėšos ateis į bendrą katilą. Siūlymas įvesti gynybos mokestį yra valdžios sprendimas atsakomybę permesti ant gyventojų pečių, pasinaudojant jautriu klausimu“, – sakė J. Kalendienė.

Mokymų įmonės „Countline“ lektorė Živilė Simonaitytė taip pat teigė, kad valstybė turi spręsti dėl prioritetų priimdama biudžetą, o ne įvesdama atskirus mokesčius.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Lietuvai būtina toliau didinti investicijas į kariuomenę ir gynybą, tačiau jis nemano, kad naujo mokesčio įvedimas reikšmingai prisidėtų prie gynybos sustiprinimo.  Pasak jo, mokestis kompensuotų tik mažą dalį išlaidų gynybai poreikio, todėl neišvengiamai teks skolintis.

„Manau, kad išlaidų gynybai didinimas turi būti strateginis tikslas, o tam reikia strateginių ir struktūrinių sprendimų: kooperavimasis su kitomis NATO valstybėmis, įskaitant ir karinį finansavimą. Šiuo atveju analogija gali būti Covid pandemija ir ES valstybių skolinimasis kovai su pandemija Europos Komisijos vardu. Antra – reikšmingas išlaidų gynybai didinimas“, – sakė A. Izgorodinas.

Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka sako, kad atskiri mokesčiai yra populistinis žaidimas, nes visi mokesčiai patenka į biudžetą ir iš jo finansuojamos visos sritys.

„Specialūs mokesčiai tėra populizmas, kuriuo tikimasi įveikti gyventojų pasipriešinimą – kas išdrįs prieštarauti gynybos mokesčius? Nors ekonominė esmė ta pati ar kaip vadinamas mokestis, jis sumažina gyventojų disponuojamas pajamas ir padidina valstybės biudžeto pajamas“, – teigė R. Lazutka.

„Valdžia turėtų ne žaisti populizmu, bet aiškinti visuomenei, kodėl kiekvienas biudžeto išlaidų straipsnis reikalingas, tame tarpe ir gynybai. Dėl pastarosios turi būti vieša informacija ir diskusija, kokia ta gynyba, kaip bus organizuota ir kokioms gynyboms priemonėms kokios išlaidos reikalingos“, – pridūrė jis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva pažymėjo, kad karo atveju svarbu turėti ne tik išteklių, bet ir stiprias, efektyviai veikiančias valdžios institucijas, todėl prioritetas, anot jos, yra sutvarkyti jų veikimą.

„Užtikrinti finansavimą už tikslų pasiekimą, o ne procesų vykdymą. Tai leistų nukreipti išteklius į saugumo užtikrinimą ir sutaupyti ten, kur jie išbarstomi. Esminė dalis – tikslai turi būti skubiai atnaujinti, orientuojantis į šalies saugumą. Jeigu tai atlikus, paaiškėtų, kad dar reikia lėšų, tikslinga svarstyti apie karo mokestį. Karo mokestis padidintų surenkamas lėšas, tačiau nepadarytų mūsų valdžios stipria ir efektyvia. Todėl pradėti reikia nuo kito galo“, – teigė ji.

**************************

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Konservatoriai žada imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.

Konkretūs siūlymai kol kas nėra registruoti, bet politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų.  Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.