Aktualu | 6 MIN.
Ekonomistai nesutaria ar praėjusią savaitę 50 bazinių punktų palūkanas padidinusi Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba priėmė teisingą sprendimą. Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tokį pinigų politikos formuotojų žingsnį vertina atsargiai, kadangi euro zona, jos vertinimu, neišvengiamai susidurs su recesija, kuri savaime prislopins ir infliacijos augimą.
Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus pabrėžia, kad investicijos pristotų būtent tuo atveju, jeigu būtų nesiimama kainų augimą slopinančių veiksmų. Būtent pinigų politikos griežtinimas, jo vertinimu, yra vienas iš nedaugelio įrankių, galinčių sustabdyti visų gyventojų santaupas sudeginančią infliaciją.
I. Genytė-Pikčienė mano, kad ekonomikos augimas prislops natūraliai: griežtinimo priemonių net nereikėjo
Vienintelis regionas euro zonoje, praėjusiais metais pasižymėjęs ekonomikos perkaitimo simptomais – Vidurio ir Rytų Europa, tvirtina I. Genytė-Pikčienė. Ekonomistė pažymi, kad tuomet ji palaikė tam tikrų priemonių poreikį, kuriomis būtų galima prislopinti netvarų atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimą, galiausiai lemiantį ir infliaciją.
„Tai iš tiesų prašėsi tam tikro šalto dušo, ar tai būtų fiskalinės priemonės, ar aukštesnės palūkanų normos“, – pirmadienį LRT radijui sakė ji.
Tačiau ekonomistė tvirtina, kad situacija regione ir Lietuve šiemet visiškai pasikeitė.
„Esame pirmose gretose prie šalies agresorės, turime karą kaimynystėje, ant Baltijos valstybių krenta reputacinės grėsmės ir rizikos. Jau vien pasikeitę lūkesčiai šaldo šio regiono temperatūrą ir nuima perkaitimo simptomus“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
Jos vertinimu, infliacija neišvengiamai būtų prislopusi jau vien dėl sulėtėjusio ūkio augimo.
„Tad kažkokių griežtinimo priemonių net ir nereikėtų. Reikėjo tik luktelėti. Matome, kad net nespėjus pakelti palūkanų normų, vartojimo augimas sulėtėjo. Mažmeninės prekybos apyvartos metiniai pokyčiai yra mažesni, nei pernai. Todėl kažkokių išorinių priemonių net nereikėjo laukti, nes aukšta infliacija ekonomikos kaitimą baigia užsmaugti pati“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.
A. Bartkus mano, kad recesijos gali pavykti išvengti
Vis tik, VU docentas A. Bartkus sako palaikantis ECB sprendimą didinti palūkanų normas, ir netgi svarsto, kad toks veiksmas galėjo būti pavėluotas. Anot jo, recesijos laukimas yra pagrįstas, tačiau yra veiksnių, dėl kurių ekonomikos augimas gali tęstis ir toliau. Ekonomistas pažymi, kad didžiosiose euro zonos ekonomikose, kaip Vokietijoje, yra fiksuojami itin pozityvūs darbo rinkos ir užimtumo duomenys.
„Jeigu nebus tokio dalyko, kaip „Gazprom“ suorganizuota dujų blokada Europai, kuriai dabar yra ruošiamasi, tai panašu, kad tos recesijos ir nebus. Tai reiškia, kad visos šitos ekonomiką vėsinančios priemonės, kurios paveiks visus keturis veikėjus: namų ūkius, vyriausybes, įmones, finansinius investuotojus, yra geros“, – LRT radijui kalbėjo A. Bartkus.
Tikina, kad mažesnis išlaidavimas prislopins ir infliaciją
Nors ekonomistas atkreipia dėmesį, kad palūkanų sumažinimas ar padidinimas pirmuosius rezultatus duoda maždaug už metų, tai, jo vertinimu, yra vienas iš nedaugelio instrumentų, galinčių slopinti infliaciją. VU docentas pabrėžia, kad brangesnės paskolos paveiks net ir šalių vyriausybių polinkį išlaidauti.
„Mes galime nuspėti, kad ateityje Europos Sąjungos valstybės turės saikingesnius biudžetus, su mažesniais deficitais, saikingiau planuos savo finansus, taškys mažiau pinigų į kairę ir dešinę, labiau pasvers, kurie projektai tikrai gyvybiškai būtini“, – aiškino jis.
Būtent sumažėjęs išlaidavimas, ekonomisto požiūriu, turėtų prislopinti ir kainų augimo tempus.
„Visa tai lems tiek infliacijos mažėjimą, tiek euro kurso atsistatymą. O tai atgal atstatys pasitikėjimą Europos ekonomiką. Lygiai taip pat tai nulems šiek tiek žemesnes paklausos prognozes išteklių rinkoje, o tai nulems jų kainų korekcijas žemyn“, – tvirtino A. Bartkus.
I. Genytė-Pikčienė: skolinimosi kainos augimas lems vangesnį technologinį atsinaujinimą
Vis tik, I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad toliau sprendžiant dėl palūkanų normų didinimo, ECB sprendimų priėmėjai bus itin atsargūs.
„Dabar padarytas griežtesnis pinigų politikos žingsnis ir palūkanų normų pakėlimas net 50 bazinių punktų, matyt yra numatant, kad tų galimybių bus mažiau, o norima prisitaikyti prie kitų centrinių bankų diktuojamo tono ir bent jau normalizuoti palūkanų normas, ištraukti jas iš neigiamos zonos“, – mano ji.
Pasak ekonomistės, skolinimosi kainos brangimas slopins įmonių norą investuoti. Todėl, jos vertinimu, Lietuva, kurioje atlyginimai dėl minimalios ribos didėjimo neišvengiamai augs, gali susidurti su problema, kuomet darbo jėgos kaštai bus ženkliai didesni, nei įmonių našumas.
„Brangesnis kreditas reiškia gerokai vangesnį įmonių technologinį atsinaujinimą, o tai prilėtins produktyvumo augimo tempą, kurio reikėtų, kad produktyvumas aplenktų darbo užmokesčio kilimą“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau A. Bartkus atkerta, kad būtina tinkamai susidėlioti prioritetus. Darbo našumas ir investicijos, anot jo, yra ateities klausimai, apie kuriuos kalbėti bus neįmanoma, jeigu kainų augimo tempas ir toliau išliks dviženklis.
„Mes prarasime viską, ką esame patys sukaupę pinigine forma. Mūsų sukauptos piniginės lėšos praras savo vertę. Infliacija sugraužia viską, ką sukaupi dešimtmečiais. Tai yra viena iš didžiausių, jeigu ne pati didžiausia ekonomikos problema“, – teigė VU ekonomistas.
ECB priėmė istorinį sprendimą
ELTA primena, kad ketvirtadienį Frankfurte posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba pirmą kartą per vienuolika metų apsisprendė padidinti bazinių palūkanų normas 0,5 proc. punkto.
Nuo liepos 27 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,00 proc.
Banko pranešime taip pat akcentuojama, kad kituose Valdančiosios tarybos posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą. Toks ketvirtadienį žengtas didesnis pradinis žingsnis, išeinant iš neigiamų palūkanų normų teritorijos, sudaro prielaidas, kad ateityje konkrečius sprendimus dėl palūkanų normų Valdančioji taryba galėtų priimti atskirai per kiekvieną posėdį.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, paskatinusių ECB imtis pinigų politikos griežtinimo – ilgojo laikotarpio kainų augimo prognozės, šiek tiek viršijančios sprendimų priėmėjų užsibrėžtą 2 proc. lygį.
Pagal birželio mėnesį skelbtas Banko ekspertų prognozes, 2022 m. vidutinė metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, kad kainų augimo tempas sumažės atitinkamai iki 3,5 ir 2,1 proc.
etaplius TV
0
