Aktualijos | 8 MIN.

Ekonomistai apie ECB sprendimą sušaukti neeilinį posėdį: jiems tenka dirbti krizinio režimo sąlygomis

Reporteris Mindaugas
2022 m. birželio 15 d. 19:40
photo-885277-1.jpg
Susiję straipsniai

Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos sprendimą trečiadienį susirinkti į neeilinį posėdį ekonomistai vadina itin netikėtu. Ekspertų vertinimu, toks veiksmas veikiausiai iliustruoja padėties, kurioje atsidūrė pinigų politikos sprendimų priėmėjai, keblumą.

Žinia apie trečiadienį šaukiamą „ad hoc“ posėdį pasirodė po to, kai praėjusią savaitę ECB nusprendus nuo liepos imtis palaipsnio pinigų politikos griežtinimo, smarkiai išaugo Pietų Europos, o tarp jų pirmiausiai Italijos skolinimosi kaštai.

Bankui nusprendus birželį užbaigti skatinamąją turto pirkimo programą ir imtis palūkanų normų didinimo, ėmė augti euro zonos šalių fragmentacijos mastas, reiškiantis, kad labiau įsiskolinusių šalių narių biudžeto deficito padengimas pareikalaus kur kas didesnių kaštų.

Italijoje dešimties metų obligacijų grąža pasiekė daugiau nei 4 proc., o Graikijoje skolos vertybinių popierių pajamingumas taip pat užkopė į COVID-19 pandemijos laikotarpio aukštumas ir sudarė 4,28 proc., Ispanijos ir Portugalijos skolos kaštai pastarąją savaitę taip pat šovė į viršų.

Todėl siekdama nuraminti rinkas ECB Valdančioji taryba po įvykusio skubaus susitikimo pareiškė, kad „taikys lankstumą“, reinvestuojant į obligacijas, siekdama sumažinti didėjančias skolinimosi išlaidas pažeidžiamiausioms euro zonos narėms. Bankas taip pat siekia pagreitinti darbą kuriant „naują fragmentaciją mažinančią priemonę“, kurią būtų galima panaudoti toliau mažinant įtampą obligacijų rinkoje, sakoma pranešime.

Neeiliinio ECB posėdžio sušaukimas iliustruoja situacijos išskirtinumą

Tačiau Eltos kalbinti ekonomistai sutaria, kad neeilinio posėdžio sušaukimo poreikis tiesiog iliustruoja problemų, su kuriomis susiduria euro zonos ekonomika, mastą. SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis tokio pinigų politikos sprendimų priėmėjų pasirinkimo sako nesitikėjęs.

„Neeilinis posėdis rodo krizinį režimą, kuriuo dirba centrinis bankas“, – tvirtino E. Petrulis

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad rinkos dalyvių lūkesčiai tiek euro zonoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose radikaliai išaugo, tikimasi dar spartesnio pinigų politikos griežtinimo. Tuo metu atotrūkis tarp Italijos ir mažiau rizikingomis laikomų Vokietijos obligacijų pajamingumų jau šiuo metu gerokai išaugo ir dabar siekia maždaug 2,3 proc. punkto.

„Europos centrinis bankas, matydamas situaciją, bando nepaleisti investuotojų nuotaikų ir bandys įtikinti, kad fragmentacijos bus išvengta“, – aiškina SEB analitikas.

Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad centrinio banko sprendimas nutraukinėti turto pirkimo programas, pareikalaus dar didesnių kaštų iš po koronaviruso pandemijos nespėjusios atsigauti Italijos, kurios skolos kaina įprastai siekdavo apie 1 proc., o dabar dešimties metų obligacijų pajamingumas jau viršijo 4 proc. ribą.

„Tai signalizuoja, kad galbūt gerokai anksčiau buvo praleistas momentas, kada palūkanas buvo galima kilstelėti. Dabartinė susiklosčiusi situacija yra ekstraordinari. Centrinis bankas taip lengva ranka nesirenka ir posėdžių nedaro. Tai išskirtinė situacija. Reiškia, rizikos yra padidėjusios ganėtinai stipriai“, – savo įžvalgomis su ELTA dalinosi M. Dubnikovas.

Finansų analitiko vertinimu, daugiausia, ką sprendžiant šį iššūkį galėtų padaryti ECB – paruošti aiškias gaires dėl tolimesnių veiksmų scenarijų, kintant ekonominei situacijai. Tai, pasak jo, leistų šiek tiek nuraminti rinkas.

„Kol kas mes girdėjome tik apie liepos mėnesio planus. Dėl to, kas toliau laukia, tarsi yra migla, kurią visi interpretuoja skirtingai“, – pabrėžė jis.

M. Dubnikovas: ECB turi gan ribotą sprendimų laisvę

Apskritai, M. Dubnikovo vertinimu, sprendimų priėmėjai yra keblioje padėtyje, kadangi jie yra priversti valdyti į rekordines aukštumas vis dar tebekopiančią infliaciją, o priimant kainų augimą slopinančius sprendimus, tokių šalių, kaip Italija, Graikija, problemų mastas tik gilės. Todėl, jo vertinimu, ECB teks ieškoti tam tikro balanso tarp šių pasirinkimų.

„Sprendimas labai sudėtingas. Nes iš esmės reikia valdyti infliaciją. O valdant infliaciją, akivaizdu, kad pietinių valstybių problematika tik padidės. Juos sudegintų spartus palūkanų auginimas. Tai yra tam tikras kompromiso priėmimas tarp palūkanų kėlimo ir to, ką daryti su pietinėmis euro zonos valstybėmis“, – svarstė ekonomistas.

Pasak jo, aiškumo dėl būsimų sprendimų įnešimas, yra tai, ką dabar gali daryti pinigų politikos formuotojai.

„Sprendimų laisvė yra ganėtinai ribota. Turbūt esminis dalykas, ko tikėtųsi centrinis bankas, tai įnešti ramybės. O ramybė finansų rinkoms įnešama nupiešiant labai aiškias gaires. Jeigu pavyzdžiui, bus nupiešta, kad metų pabaigoje palūkanos sieks 1 proc., būtų labai aišku, tai rinkų turbūt neišgąsdintų ir įneštų tam tikrą ramybę“, – tikino M. Dubnikovas.

Tuo metu po tokių priemonių, kaip po 2008-2012 metų finansų krizės taikyta turto supirkimo programa, tuomet leidusi iš dalies suvaldyti euro zonos fragmentacijos riziką, centrinis bankas, ekonomisto manymu, veikiausiai nesiims.

„Turto pirkimo programų atnaujinimas labai abejotinas. Nes dviejų priešingų politikų - palūkanų kėlimas ir pinigų spausdinimas sunkiai tikėtinas, nes turbūt gautume tokias turbulencijas, kurių efektą suvokti labai sudėtinga“, – tvirtino jis.

E. Petrulis: įdomu, kada fiskališkai drausmingesnės valstybės ims kelti klausimus

Tačiau E. Petrulis atkreipia dėmesį, kad sumų, gautų pagal specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) vertybinių popierių išpirkimą, reinvestavimo lankstumo didinimas, apie kurį kalba ECB, iš esmės reiškia tokį patį pinigų liejimą į rinką. Tai, analitiko vertinimu, savo esme irgi yra turto supirkinėjimas, apie kurio nutraukimą jau šią liepą, kalba Bankas.

„Man tai skamba, kaip žaidimas terminais. Ką reiškia reinvestuojamų sumų panaudojimas? Tai yra grynieji supirkimai. Aiškiai ir paprastai. Buvo tokia žinutė, kad grynieji supirkimai birželio paskutinę dieną baigiasi, o toliau sumos bus reinvestuojamos. Jau net po praeito posėdžio buvo užsiminta, kad jie panaudos tas reinvesticijas. Kuo grynieji supirkimai skiriasi nuo reinvesticijų ankstinimo? Niekuo“, – tikino jis.

Ir nors SEB ekspertas sutinka su M. Dubnikovu, manančiu, kad palūkanų normų didinimas ir kiekybinio skatinimo programų taikymas yra sunkiai suderinamas, tačiau jis pažymi, jog pinigų politikos normalizavimą galima pasiekti ir tokiais sprendimais.

„Šioks toks prieštaravimas yra, bet pagal bendrą įliejamą į rinką pinigų kiekį griežtinimą vis tiek įmanoma daryti, jeigu bendrąja prasme sumažini pinigų kiekį, tai kažkam vienam, silpniesiems, vis tiek gali jį padidinti“, – mano E. Petrulis.

Tačiau, ekonomisto požiūriu, daug įdomesnis klausimas, kada abejones dėl ECB sprendimo taikyti reinvestavimo „lankstumą“ ims išsakyti fiskališkai atsakingos šalys.

„Ar tokia programa, kai tarkime, itališkų obligacijų nuolatos superkama daugiau, neprieštarauja pačios pinigų sąjungos taisyklėms? Ar čia viskas bus gerai politiškai. Ar nepradės kokia nors opozicija sakyti, kad supirkimai skiriasi, naudojamasi geresniu mūsų kredito reitingu“, – svarstė SEB analitikas

ECB privalo ieškoti būdų padėti Pietų Europos šalims: nuo to priklauso visos euro zonos gerovė

Vis tik, E. Petrulio vertinimu, ECB negali neskirti papildomo dėmesio su finansinėmis problemomis susiduriančioms Pietų Europos valstybėms. Jis atkreipia dėmesį, kad prieš dešimtmetį rinkos dalyviai buvo suabejoję Graikijos galimybėmis aptarnauti savo skolą, tačiau šios ekonomikos mastas yra palyginus nedidelis.

Tuo tarpu Italijos ekonomikos mastas yra reikšmingesnis, todėl abejonės dėl jos gebėjimo vykdyti įsipareigojimus sukeltų nemenkas rizikas visai euro zonai.

„Kaip sakoma, euro zona stipri tiek, kiek stipri silpniausia jos grandis. Pietų valstybės yra tos silpnosios grandys, bet paradoksalu, kad nuo silpnųjų grandžių priklauso visos euro zonos stabilumas ir pasitikėjimas euru, kaip valiuta“, – pabrėžė jis.

„Visi puikiai supranta, kad visas euro projektas gali susvyruoti rinkos akyse. Jiems reikia skirti dėmesį vardan mūsų visų gerovės“, – pridūrė E. Petrulis.

Panašios pozicijos laikosi ir M. Dubnikovas. Jis pažymi, kad tokios valstybės, kaip Italija, savo finansinių problemų nesugebėjo išspręsti jau maždaug dvidešimtį metų, o koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės pasekmės Pietų Europos šalis „tiesiog pribaigė“.

„Faktas tas, kad pietinės valstybės su savo ekonomika taip pat daro įtaką euro kursui, euro zonai. Tai tas ECB dėmesys išliks, tiesiog jis gal bus kitoks. Tikiuosi labai aiškių planų, ką ketinama daryti. O prie tų planų teks prisitaikyti ir pietinėms valstybėms. Jos turėjo ilgą laiko tarpą, bet jų problemos labai įsisenėjusios“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį Nyderlanduose į pinigų politikos posėdį susirinkusi ECB Valdančioji taryba apsisprendė jau nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) ir paskelbė, kad jau kitame posėdyje bazines palūkanų normas ketinama didinti 25 baziniais punktais.

Kaip ir prognozuota, kol kas palūkanų normos išlieka nepakeistos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos lygios 0 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,25 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro -0,5 proc.

Dar vieną palūkanų normų didinimą Valdančioji taryba planuoja rugsėjo mėnesį. Pranešime pažymima, kad pasirinkimas, kiek spartus turėtų būti kėlimas, priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei prognozė išliks panaši ar pablogės, šiame posėdyje bus tikslinga imtis tolesnio kėlimo.

Bankas taip pat neatmetė, kad „laipsniškas ir tvarus“ palūkanų normų didinimas bus galimas ir toliau, siekiant pasiekti ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.

Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis suplanuotas liepos 21 d.

ELTA


Joniškis
Taurusis elnias – Žagarės regioninio parko simbolis
Taurusis elnias — vienas iš stambiausių elninių šeimos (Cervidae) žvėrių. Taurusis elnias (Cervus elaphus) paplitęs Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Gyvena lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, mielai lankosi šėryklose. Minta žoliniais augalais, medžių, krūmų lapais, ūgliais, žieve, vaisiais, gilėmis.
Gamta | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Gyvenant daugiabutyje net ir menkiausias neatsargus elgesys gali virsti rimta problema. Nuo trūkusios skalbimo mašinos vandens žarnelės iki užsidegusio ant viryklės palikto puodo – iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi įvykiai gali sukelti tūkstantinius nuostolius savam ir kaimynų turtui. Ekspertai primena, kad tokiose situacijose svarbiausia apsaugos priemone tampa civilinės atsakomybės draudimas – jis ne tik padeda išvengti didelių finansinių išlaidų, bet ir įtampos santykiuose su kaimynais.
Lietuva | 4 MIN.
0
Jei būtumėte miestas – kuris? Spindintis megapolis, romantiškas uostamiestis ar užburiantis kultūros centras? Kiekvienas Zodiako ženklas pulsuoja savitu tempu – kaip ir miestai, jie turi savo nuotaiką, architektūrą ir atmosferą. Sužinokite, kurio miesto ritmu gyveni tu.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
Sprogmenų įmonėje JAV nugriaudėjus sprogimui, žiniasklaidos teigimu, yra žuvusiųjų. Taip pat yra sužeistųjų ir dingusiųjų, pranešė TV stotis CNN, remdamasi vietos institucijomis.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Šiandien, minint 105-ąsias Lietuvos karo lakūno Juozo Kumpio žūties metines, atidengti du paminklai, skirti jo atminimui.
Aktualijos | 2 MIN.
0

Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Gyvenant daugiabutyje net ir menkiausias neatsargus elgesys gali virsti rimta problema. Nuo trūkusios skalbimo mašinos vandens žarnelės iki užsidegusio ant viryklės palikto puodo – iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi įvykiai gali sukelti tūkstantinius nuostolius savam ir kaimynų turtui. Ekspertai primena, kad tokiose situacijose svarbiausia apsaugos priemone tampa civilinės atsakomybės draudimas – jis ne tik padeda išvengti didelių finansinių išlaidų, bet ir įtampos santykiuose su kaimynais.
Lietuva | 4 MIN.
0
Kone pusė Lietuvos gyventojų palaiko protestuojančią kultūros bendruomenę, siekiant atskirti Kultūros ministeriją nuo Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“, skelbia LRT užsakymu atlikta visuomenės apklausa.
Lietuva | 3 MIN.
3

Šiauliai
Šiauliai
Minint Vietos savivaldos dieną, 59 iš 60-ies Lietuvos savivaldybių merų pasirašė kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus, ragindami negriauti savivaldos galimybių investuoti ir nepritarti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektui.
Politika | 4 MIN.
0
Vakar Šiaulių „Aušros“ muziejus viešai pranešė atšaukiantis Vietos savivaldos dienai planuotą ir Venclauskių rūmuose turėjusią vykti profesoriaus, istoriko, buvusio parlamentaro Arūno Gumuliausko paskaitą. Skelbiama, kad muziejus nenori būti tapatinamas su politinėmis profesoriaus pozicijomis. Pats A. Gumuliauskas juokauja, kad gavo reklamos, o surimtėjęs sako, kad jo vaidmuo čia menkas. Jis palinkėjo pirma pagalvoti, o paskui daryti.
Politika | 4 MIN.
2

Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Ruduo Lietuvoje siejamas su spalvingais medžiais, gaiviu oru ir miglotais rytais. Tačiau šis metų laikas taip pat kelia nemažai iššūkių vairuotojams. Trumpėjančios dienos, šlapia ir slidi kelio danga, sumažėjęs matomumas bei laukinių gyvūnų migracija – visa tai lemia pavojingas eismo sąlygas. Kasmet rudenį eismo įvykių skaičius išauga, o daugelio jų būtų galima išvengti, jei vairuotojai tinkamai prisitaikytų prie sezono iššūkių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
JAV pirmoji ponia Melania Trump penktadienį sakė, kad bendravo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl vaikų, kuriuos Rusija pagrobė per karą Ukrainoje, likimo.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Sprogmenų įmonėje JAV nugriaudėjus sprogimui, žiniasklaidos teigimu, yra žuvusiųjų. Taip pat yra sužeistųjų ir dingusiųjų, pranešė TV stotis CNN, remdamasi vietos institucijomis.
Pasaulis | 2 MIN.
0


Šiauliai
Pakruojis
Spalio 10–11 dienomis jau antrus metus iš eilės vyks atvirų durų dienos „Pažink Šiaulių verslą“. Jų metu įvairiose miesto gamybos, paslaugų sektoriaus įmonėse, švietimo įstaigose vyks nemokamos ekskursijos, į kurias kviečiami visi norintys. Unikalaus renginio metu šiauliečiai ir miesto svečiai bus kviečiami pamatyti įmonių „virtuvę“, kuri įprastai gyventojams nėra prieinama.
Verslas | 3 MIN.
0
Šių metų rugpjūtį paskelbta apie oficialų rekordinį kviečių derlių, užfiksuotą Pakruojo rajone – 9,5 tonos iš hektaro. Nors gerus rezultatus fiksavo ir daugiau derlių nuimančių šalies grūdininkų, sektoriuje tvyro ne optimizmas, o nerimas dėl šiemet itin žemų grūdų supirkimo kainų ir ženkliai suprastėjusios grūdų kokybės.
Verslas | 5 MIN.
1



Šiauliai
Šiauliai
Šiauliuose trečiadienį apie vidurdienį susidūrė du lengvieji automobiliai. Po smūgio vienas lengvasis automobilis nulėkė nuo gatvės ir trenkėsi į netoliese stovėjusius konteinerius. Kitas sustojo atsirėmęs į kelio ženklą. Šiaulių policija pranešė, kad vienas iš vairuotojų buvo neblaivus. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šiauliuose, Žemaitės gatvėje, dėl vykdomų darbų dalis jos kurį laiką neturės apšvietimo.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Kaišiadorys
Lietuvos keliuose kasmet įvyksta daugybė susidūrimų su laukiniais gyvūnais, o tokios situacijos vairuotojams gali brangiai kainuoti – nuo didelių automobilio remonto išlaidų, iki rimtų sveikatos sutrikimų. Naujausia draudimo bendrovės ERGO užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad net 13 proc. vairuotojų bent kartą yra patekę į eismo įvykį dėl laukinio gyvūno, o dar 14 proc. teigia tik per plauką išvengę avarijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Kaišiadorių rajone pirmadienio naktį apvirtus automobiliui, šalia jo rastas žuvęs transporto priemonės savininkas, pranešė policija.
Gatvė | 2 MIN.
0

Jonava
Šiauliai
Steponas Babrauskas debiutavo vyr. trenerio poste, o jo vadovaujama „Jonava Hipocredit“ (1-0) iškovojo pirmąją sezono pergalę.
Sportas | 3 MIN.
0
Antradienio vakarą Šiauliuose Lietuvos čempionė Šiaulių „Gintra“ atvertė naują istorijos puslapį. Gintrietės debiutavo pirmą kartą rengiamoje UEFA Europos lygoje. Antrajame atrankos etape Saulės miesto atstovės surėmė ginklus su Danijos vicečempione Farumo „Nordsjælland“.
Sportas | 4 MIN.
0


Joniškis
Šiauliai
Taurusis elnias — vienas iš stambiausių elninių šeimos (Cervidae) žvėrių. Taurusis elnias (Cervus elaphus) paplitęs Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Gyvena lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, mielai lankosi šėryklose. Minta žoliniais augalais, medžių, krūmų lapais, ūgliais, žieve, vaisiais, gilėmis.
Gamta | 5 MIN.
0
2025 m. spalio 4 d. Vilniaus arkikatedros šv. Kazimiero koplyčioje Šv. Kazimiero ordino D. Magistras Henrikas Armoška Eismontas, Ordino vadovybė, Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Utenos, Šiaulių komtūrijų vadovai ir nariai minėjo Lietuvos globėjo šv. Kazimiero 567 gimimo metines. Šv. Kazimiero iškilmėse prisiekė du naujieji Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos nariai – iškilūs šiauliečiai vargonininkas, solistas Romualdas Juzukonis ir fotomenininkas, keliautojas Leonas Nekrašas.
Kultūra | 4 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Šio laidos „Regiono herojė“ – Silvija Povilaitytė. Lietuvos teatro aktorė, poetė, „Šiaulių apskrities televizijos” ir „Etaplius“ televizijos vaikiškų laidų vedėja. Laidoje žinoma aktorė papasakojo ne tik apie tai, kodėl rinkosi tokį profesinį kelią, bet ir kodėl yra tokia pozityvi kvatoklė. Aktorė linksmai pasakojo ir apie vyrą Antaną, su kuriuo šoko kartu jau nuo pirmos klasės. Ir tebešoka. Jau penkis dešimtmečius.
Veidai | 5 MIN.
0
2025 m. spalio 9 d. Vidaus reikalų ministerijos surengtoje konferencijoje „Aktyvus pilietis – Stipri valstybė 2025“ už vietos bendruomenės stiprinimą ir saugios bei draugiškos gyvenamosios aplinkos kūrimą apdovanota Šiaulių rajono Sutkūnų seniūnaitė, vietos bendruomenės lyderė Eglė Narvilė.
Veidai | 3 MIN.
0


Lietuva
Šiauliai
Gyvenant daugiabutyje net ir menkiausias neatsargus elgesys gali virsti rimta problema. Nuo trūkusios skalbimo mašinos vandens žarnelės iki užsidegusio ant viryklės palikto puodo – iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi įvykiai gali sukelti tūkstantinius nuostolius savam ir kaimynų turtui. Ekspertai primena, kad tokiose situacijose svarbiausia apsaugos priemone tampa civilinės atsakomybės draudimas – jis ne tik padeda išvengti didelių finansinių išlaidų, bet ir įtampos santykiuose su kaimynais.
Namai | 4 MIN.
0
Svajonė apie įsikėlimą į pirmuosius nuosavus namus šiauliečių porai virto nusivylimu. Vidaus apdailos darbus jie patikėjo draugų rekomenduotiems meistrams. Nors dėl įrengimo darbų buvo sutarta žodžiu ir sumokėta visa sutarta suma, galiausiai pora liko su nebaigtais darbais, o meistrai – pasitraukė. Pastarieji tvirtina, kad užsakovo sąskaitos išaugo, todėl už papildomus darbus jie liko be apmokėjimo.
Namai | 6 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Šio laidos „Regiono herojė“ – Silvija Povilaitytė. Lietuvos teatro aktorė, poetė, „Šiaulių apskrities televizijos” ir „Etaplius“ televizijos vaikiškų laidų vedėja. Laidoje žinoma aktorė papasakojo ne tik apie tai, kodėl rinkosi tokį profesinį kelią, bet ir kodėl yra tokia pozityvi kvatoklė. Aktorė linksmai pasakojo ir apie vyrą Antaną, su kuriuo šoko kartu jau nuo pirmos klasės. Ir tebešoka. Jau penkis dešimtmečius.
Veidai | 5 MIN.
0
2025 m. spalio 9 d. Vidaus reikalų ministerijos surengtoje konferencijoje „Aktyvus pilietis – Stipri valstybė 2025“ už vietos bendruomenės stiprinimą ir saugios bei draugiškos gyvenamosios aplinkos kūrimą apdovanota Šiaulių rajono Sutkūnų seniūnaitė, vietos bendruomenės lyderė Eglė Narvilė.
Veidai | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Jei būtumėte miestas – kuris? Spindintis megapolis, romantiškas uostamiestis ar užburiantis kultūros centras? Kiekvienas Zodiako ženklas pulsuoja savitu tempu – kaip ir miestai, jie turi savo nuotaiką, architektūrą ir atmosferą. Sužinokite, kurio miesto ritmu gyveni tu.
Horoskopai | 3 MIN.
0
„Lietuvos talentų“ scenoje kiekvieną sekmadienį įvyksta neįtikėtini dalykai. Vieni dalyviai pribloškia savo meistriškumu, kiti sugeba iki ašarų prajuokinti.
Laisvalaikis | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Jei būtumėte miestas – kuris? Spindintis megapolis, romantiškas uostamiestis ar užburiantis kultūros centras? Kiekvienas Zodiako ženklas pulsuoja savitu tempu – kaip ir miestai, jie turi savo nuotaiką, architektūrą ir atmosferą. Sužinokite, kurio miesto ritmu gyveni tu.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Spalio 10-oji – Pasaulinė psichinės sveikatos diena; Vietos savivaldos diena; Pasaulinė košės diena.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
TV3 žiniasklaidos grupės laida „La maistas. Italija“ kiekvieną sekmadienį žiūrovus kviečia pačiai gardžiausiai kelionei po šalį, kurios skoniams abejingų tiesiog nėra. Italijos kulinariniai perlai, rodos, yra tiesiog neišsemiami. O šį sekmadienį čia pamatysime ir kokybiškiausios mėsos kelią.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ruduo – metas, kai lietuvių virtuvėse vėl karaliauja bulvės – kone mėgstamiausia ir universaliausia daržovė. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovai sako, kad per metus parduoda apie 2 mln. kg lietuviškų bulvių, o daugiausia – rudenį, kai atkeliauja šviežias derlius. Kad bulvių patiekalai nepabostų ir išliktų įdomūs, prekybos tinklas siūlo išbandyti du originalius, tačiau kartu ir nesudėtingus bulvių apkepų receptus.
Virtuvė | 3 MIN.
0

Gydytoja neurologė: kada regėjimo sutrikimai slepia daugiau nei akių ligas?
Sveikata | 5 min.
Tėvus ragina suklusti: greta mokymosi priemonių kuprinėje vietos turi atsirasti ir vandens gertuvei
Sveikata | 6 min.
Vieni matuojasi sparnus, kiti gano dviračius – už ką žmonės taip myli korgius?
Laisvalaikis | 6 min.
Popiežius po šaudynių Minesotoje smerkia „didelių ir mažų ginklų pandemiją“
Pasaulis | 3 min.
Kolegijoms siūloma padidinti finansavimą moksliniams tyrimams ir meno veiklai
Mokslas | 3 min.
Šaltinis: Jemeno hučiai šturmavo JT patalpas, sulaikė darbuotojus
Pasaulis | 3 min.
Penkiems Kauno mokytojams siūloma suteikti metų pedagogo vardą
Aktualijos | 2 min.
Nyderlanduose tūkstančiai raudonplaukių iš viso pasaulio susirinko į savo festivalį
Pasaulis | 3 min.
U. von der Leyen: su Rusija ir Baltarusija besiribojančioms ES šalims numatyta daugiau lėšų
Politika | 3 min.
Kankina nuotaikų svyravimai ir nuovargis? Tai gali būti skydliaukės sutrikimų signalas
Sveikata | 4 min.