Ekonomistai abejoja, ar investuotojai pasitikės V. Ušacko „Ateities fondu“

Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad tikslinį investicinį fondą sukurti įmanoma, tačiau jo sėkmei reikalinga aiški raidos strategija ir pasitikėjimą teikiantys valdytojai, potencialaus kandidato į prezidentus Vygaudo Ušacko siūlymą steigti Ateities turto fondą vertina ekonomistai.

„Jei gera idėja yra neįgyvendinama dėl finansinių resursų trūkumo ir tam reikia atskiro fondo, tai tikriausiai kalbama apie plačias užmačias. Žinoma, jei tos idėjos yra tikrai geros ekonominiu požiūriu, atsiperkamumas yra geras - toks fondas teoriškai gali turėti pasisekimą“, - Eltai sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jo teigimu, esminiai klausimai bus susiję su investicijų kryptimi ir fondo valdytojais - be pasitikėjimo nebus ir investuotojų. „Vertinant bendrą Lietuvos kontekstą - pasitikėjimas ir supratimas apie finansų rinkas kol kas nerodo, kad Lietuva yra subrendusi tokiam fondui“, - sakė Ž. Mauricas.

Panašios pozicijos laikėsi ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis tvirtino, kad kol kas detalesnio idėjų vertinimo pateikti nėra galimybių, nes nėra pakankamai informacijos, tačiau, ekonomisto manymu, V. Ušacko pasiūlymas kelia daug techninių klausimų - ar tokios idėjos neprasilenkia su fiskalinės drausmės įstatymu, kas valdytų tokį fondą, kam jis būtų naudojamas.

„Visuomet, kai kalbame apie kažkokius didelius pinigus, kuriuos skirsto valstybinė institucija ar valstybinis fondas, iškyla klausimai, susiję su perskirstymo skaidrumu ir efektyvumu. Ir jei gyventojai abejotų tuo, natūralu, kad ir pritraukti lėšų būtų sunku, nors ir skambėtų gražiai ar patraukliai, patriotiškas fondas“, - sakė N. Mačiulis.

Tuo tarpu Ž. Mauricas atkreipė dėmesį į V. Ušacko siūlomo siūlomos „Patriotinių obligacijų“ emisijos trukmę - šimtą metų. Pasak ekonomisto, toks laiko tarpas gali būti per ilgas dėl susikaupiančių palūkanų. „Manau, kad jis (fondas - ELTA) paprasčiausiai nesugebėtų generuoti tokios grąžos, kad mokėtų investuotojams atitinkamo dydžio palūkanas. Arba, kitu atveju, turėtų būti subsidijuojamas iš biudžeto ir mokesčių mokėtojų. Tada visa fondo idėja yra sukompromituojama. Bent jau pirmaisiais metais terminas turėtų būti trumpesnis“, - sakė Ž. Mauricas.

„Luminor“ ekonomistas pastebėjo, kad panašaus pobūdžio fondų yra Vokietijoje, Pietų Korėjoje ir kitose šalyse, siekiančiose investuoti į rizikingus projektus, kaip, pavyzdžiui, laivų statyklą. Tačiau tam, kad būtų užsitikrintas investuotojų palankumas, šalys turi aiškią kryptį, kurios laikosi, remiantis pastovia strategija.

ELTA primena, kad antradienį prezidento rinkimuose žadantis dalyvauti diplomatas V. Ušackas pristatė 7 žingsnių Lietuvos proveržio planą, kuris, pasak jų, leis greičiau nei per dešimtmetį Lietuvai pasiekti ES pragyvenimo lygį ir dvigubai spartesnį, 6 procentus siekiantį, ekonomikos augimą.

Vienas pagrindinių įrankių augimui pasiekti - Ateities turto fondas, kurio mandatas būtų įgyvendinti ekonomikos plėtros strategiją. Šimtmečio proga būtų išleista 4 milijardų eurų (9,6 procento nuo BVP) vertės „Patriotinių obligacijų“ emisiją 100 metų. Būtų siekiama pritraukti privačius Lietuvos ir užsienio partnerius, finansuojant Lietuvai strategiškai svarbius projektus.

Prezidento posto siekiančio V. Ušacko pirmiausia laukia akistata su taip pat prezidentės posto siekti apsisprendusia Ingrida Šimonyte. Abu politikai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rengiamuose pirminiuose rinkimuose varžysis dėl partijos palaikymo 2019 m. vyksiančiuose rinkimuose.

Pirminiai TS-LKD rinkimai numatyti lapkričio 3-4 d. Rinkimuose galės dalyvauti ne tik konservatorių partijos nariai, bet ir kiti partijos vertybėms prijaučiantys, kitoms partijoms ir politinių tikslų turintiems judėjimams nepriklausantys Lietuvos piliečiai.

ELTA