EK ekspertas: Lietuva turi plėsti mokesčių bazę ir gerinti jų surinkimą

Lietuvai būtina plėsti mokesčių bazę ir gerinti mokesčių surinkimą, kad Vyriausybė galėtų finansuoti problemines sritis, sako Europos Komisijos (EK) ekspertas. Heinzas (Hainsas) Jansenas pažymi, kad Lietuva padarė menką pažangą reaguodama į ankstesnes EK rekomendacijas.

EK Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato Baltijos šalių ir Nyderlandų skyriaus vadovas H. Jansenas sako, kad Lietuvos pajamų iš mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra ypač žemas.

„Žemas mokesčių bei BVP santykis turi dvejopą problemą. Jis rodo problemas įplaukų pusėje, nes turite prastą mokestinių prievolių vykdymą (tax compliance) ir nenaudojate plačios mokesčių bazės. Kartu esate labai linkę į mokesčius darbo pajamų pusėje. Jeigu norite sukurti augimui palankią aplinką, jūs turite apmokestinti tokius dalykus, kurie nežeidžia augimo, o darbo mokesčiai nepriklauso tai kategorijai“, – EK Lietuvai skirtos ataskaitos pristatyme Vilniuje penktadienį sakė H. Jansenas.

Pasak jo, mažiau surenkamų mokesčių užkerta kelią finansuoti problemines sritis.

„Apribojate galimybę paskirstyti lėšas skurdesniems segmentams, jūs neturite tam tikros fiskalinės apimties, kad galėtumėte spręsti visos aplinkos iššūkius, mes jau minėjome ir demografijos, aplinkos apsaugos iššūkius – visa tai kainuoja. Štai kodėl mes į tai žvelgiame labai kritiškai“, – kalbėjo H. Jansenas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva pagal mokesčių ir BVP santykį šiuo metu yra tarp paskutinių ES šalių kartu su Bulgarija ir Rumunija.

Ekspertas kartu perspėjo, kad Lietuvos pramonė turi surasti būdų konkuruoti ne kaina, o kokybe.

„Neturtingos šalys konkuruoja kaina, jos pigesnės nei kitos, pritraukia investicijas ir iš čia ateina augimas. Bet jos yra pažeidžiamos kitų šalių atžvilgiu (...) Svarbu, kad pereitumėte nuo verslo modelio, kuris paremtas kaina, prie modelio, paremto kokybe. Jums tam reikia labai gilių reformų“, – kalbėjo ekspertas.

Pasak jo, yra keturios svarbios ilgalaikės tendencijos, su kuriomis Lietuva turi susitvarkyti.

„Vienas iš aspektų yra Lietuvai pasivyti Europos vidurkį, ypač kalbant apie skaitmenizaciją, antras aspektas susijęs su demografija (...). Trečiasis – įtrauklus augimas: daugelis žmonių pradėjo gyventi geriau, tačiau ne visuose populiacijos segmentuose. Ir, galiausiai, žalioji pereiga – tai tikrai svarbi tema“, – teigė H. Jansenas.

Kaip pozityvų dalyką ekspertas minėjo stabilų šalies ekonomikos augimą, mažėjantį nedarbą, pastangas mažinti skurdą ir nelygybę.

„Tačiau yra keli dalykai, dėl kurių esame labai nepatenkinti: neseniai vykdyta fiskalinė politika ir ribotas mokesčių ir išmokų sistemos efektyvumas (...) Bendras įvertinimas yra: šalis padarė nedidelę, ribotą pažangą, siekdama įgyvendinti šaliai pritaikytas rekomendacijas, kurios buvo išsakytos praėjusiais metais“, – kalbėjo EK direktorato atstovas.

Eurostatas pernai spalį skelbė, kad pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva užima 25-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių: 2018 metais santykis buvo 30,5 proc. ES vidurkis siekė 40,3 proc.

Ekonomistų teigimu, šį rodiklį daugiausia lemia mokesčių struktūra ir šešėlinės ekonomikos lygis.

EK jau anksčiau ragino gerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą. Tarptautinės institucijos rekomenduoja šaliai svarstyti nekilnojamojo turto ar automobilių taršos mokesčius.

EK praėjusią savaitę pristatė šalies ataskaitą, kurioje įvardijo Lietuvai kylančius ekonominius ir socialinius iššūkius. Atsižvelgdama į ataskaitą Lietuva ruoš nacionalinę reformų programą, kurią pateiks Europos Komisijai balandžio pabaigoje. Gegužę EK pateiks šalims skirtas rekomendacijas.

BNS