Ėjome krašto istorijos keliu

Joninių išvakarėse Tverečiaus seniūnija, krašto bendruomenė ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazija sukvietė visus, neabejingus krašto istorijai, į Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui skirtą renginį „Krašto istorijos keliu“. Jis prasidėjo nuo Tverečiaus pasienio užkardos, šalia kurios atidengtas informacinis stendas buvusiame Daktorių kaime gimusiam garsiam matematikui, aviatoriui, visuomenės veikėjui Zigmui Žemaičiui.

Pagerbti žymių tverečėnų susirinko gausus būrys žmonių: rajono meras Henrikas Šiaudinis, vicemeras Laimutis Ragaišis, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė, vyr. specialistė Rasa Juodagalvienė, Seimo nario Gintauto Kindurio padėjėja Ona Zaleckienė, laikinai atliekantis Ignalinos pasienio rinktinės vado pavaduotojo funkcijas Artūras Jatulis, Tverečiaus pasienio užkardos vado pavaduotojas Gintautas Sapiega su pulkeliu pasieniečių, visuomenininkas Juozas Repšys, rajono laikraščių redaktoriai Laima Miliuvienė ir Jonas Baltakis, grupė Vilniaus universiteto matematikų bei daug kitų garbių svečių ir šio krašto žmonių. Šventė pradėta daina „Aplink Tverečių lygūs laukeliai“, kurią su Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokiniais ir mokytojais traukė visi susirinkusieji. Informacinį stendą atidengė visus stendus gaminęs gimnazijos technologijų mokytojas, Tverečiaus seniūnaitis Darius Vitėnas ir pulkininkas leitenantas Artūras Jatulis. Gimnazistės Justina Janutėnaitė ir Gintarė Jurėnaitė papasakojo apie Zigmo Žemaičio gyvenimą ir veiklą. Kilęs iš gausios šeimos, turėjusios valaką žemės, neskurdo, bet ir pertekliaus neturėjo, ir viską gyvenime pasiekė savo atkaklumu ir juodu darbu. Iš Daktorių mokslo troškimas nuvedė jį net į Odesą, grįžęs į Lietuvą aktyviai dalyvauja šalies gyvenime, rūpinasi ir Nepriklausomybės atkūrimo, ir mokslo bei švietimo reikalais. Jis buvo vienas Kauno universiteto įkūrėjų bei ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, kelerius sunkius pokario metus buvęs ir rektoriumi. Daugiašakę jo veiklą nušvietė kalbėtojai: apie pedagoginę veiklą žodį tarė Vilniaus universiteto matematikos profesorius Feliksas Ivanauskas, diplominį darbą Z. Žemaičio vadovaujamas rašęs J. Repšys. Apie profesoriaus vadovavimą Lietuvos aeroklubui Ignalinos aviatorių vardu kalbėjo Ignalinos aerodromo direktorius Vytautas Rafanavičius. Šiltai apie Švenčionių gimnazijos, 2019 m. švęsiančios šimto metų jubiliejų, įkūrėją atsiliepė šios gimnazijos mokytojai. Kalbas užbaigė A. Jatulis, pasidžiaugęs, kad prie užkardos atidarytas svarbus turistų traukos taškas, leisiantis išsamiai susipažinti su šviesaus tverečėno gyvenimu.

Antras stabtelėjimas krašto istorijos kelyje – prie Tverečiaus seniūnijos. Čia atidengtas informacinis stendas apie 1990-ųjų Nepriklausomybės akto signatarą profesorių Česlovą Kudabą. Šį etapą simboliniu paskyrimu profesoriui pradėjo buvęs Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos auklėtinis akordeonistas Lukas Lazinka, dabar J. Tallat-Kelpšos konservatorijos studentas, dažnai besisvečiuojantis ir koncertuojantis mūsų krašte. Jis pagriežė prancūzišką valsą. Stendą atidengė rajono meras H. Šiaudinis ir Tverečiaus seniūnė Dangutė Petkevičienė. Stendo vieta pasirinkta neatsitiktinai: iš Č. Kudabos vaikystės kaimo Vaiciekavo belikusi viena liepa laukų pakrašty, o čia šalia tebėra buvę mokyklos, kurią jis lankė, pastatai, be to, šalia kapinės, kuriose ilsisi jo tėvai ir vaikas būdamas miręs brolis Tadas. Mokiniai nunešė gėlių ir uždegė žvakutes ant Kudabų ir Z. Žemaičio tėvų kapų. Merginos apžvelgė Č. Kudabos kelią į mokslus, jo pedagoginę, kultūrinę ir politinę veiklą. Gimęs Gudijoje, vaikystėje persikėlęs į tėvo tėviškę – Vaiciekavą, per vargus sunkiu pokariu siekęs mokslo ir galop tapęs geografijos profesoriumi, išliko kuklus ir paprastas, niekada nesikėlė į puikybę. Tai buvo ne tik vienas žinomiausių, bet ir šviesiausių, tauriausių XX a. antrosios pusės Lietuvos žmonių. Jam ypač rūpėjo gimtasis kraštas, skaudėjo širdį dėl nykstančių kaimų, dėl žmogaus dvasios erozijos. Jo stovėta ir prie Sąjūdžio ištakų. Dalyvavimas politikoje nepridėjo profesoriui sveikatos, bet jis visą laiką pasiliko su vargo Lietuva. Apie Č. Kudabos politinę veiklą prisiminimais pasidalijo profesoriaus patikėtiniu rinkimų kampanijoje buvęs J. Repšys.

Ir Tverečiaus krašte daug kas prisimena bei su pagarba mini Č. Kudabą. Jo vardu pavadinta ir pagrindinė miestelio gatvė. Tad žodį taręs meras H. Šiaudinis taip pat šiltai prisiminė profesorių, jo rūpestį prastėjančia demografine krašto padėtimi bei įteikė simbolinį šimtojo vaiko, 2018 m. užregistruoto į rajono ugdymo įstaigą, pažymėjimą bei savivaldybės dovanėlę jaunajam tverečėnui Dariui Martinėnui.

Paskutinis renginio taškas – atnaujintas skverelis Tverečiaus centre, kurį suprojektavo rajono architektas Juozas Panavas. Čia prie didžiulio akmens pritvirtinta atminimo lentelė su krašto savanorių pavardėmis, o kompoziciją puošia Gintaro Černiaus kryžius. Į ten visi patraukė pėsčiomis senąja Tverečiaus gatve pro buvusios mokyklos pastatus, pro gražuolę neogotikinę bažnyčią. Stabtelėta ties paminklu KGB aukoms, padėta gėlių, uždegta žvakutė. Atminimo lentą savanoriams atidengė vicemeras Laimutis Ragaišis bei aktyvūs Jaunojo pasieniečio būrelio, jau daugiau kaip dešimtmetį veikiančio Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje, nariai Justina Janutėnaitė ir Aurimas Jurevičius. Kryžių pašventino charizmatiškas kunigas Aleksandras Barelli, Vilniaus šv. Jono Bosko parapijos klebonas, Tverečiuje vasaromis kuruojantis saleziečių stovyklą buvusiame pilsudskinės mokyklos pastate. Italas, puikiai kalbantis lietuviškai, labai domisi krašto istorija, Lietuva jam labai svarbi.

Visi kartu sudainavo dainą „Tverečiaus žmonėm daug vargo teko“. Renginio vedėjos glaustai priminė sunkią krašto padėtį po Pirmojo pasaulinio karo, kai čia ilgam buvo nusistovėjusi fronto linija, beveik visas Tverečius sudegintas. Gintarė Jurėnaitė priminė autentišką tarmišką pasakojimą, kaip Grigo Joną „vienu dzienu trys valdžios atamušė“. O tada dvidešimt šeši vaikinai su uždegtomis atminimo žvakutėmis įvardino kiekvieną savanorį ir išsirikiavo aplink akmenį. Kartu su mokytoju Dariumi Vitėnu, pagerbusiu Ministrą Pirmininką Augustiną Voldemarą, kuris pasirašė įsaką dėl kariuomenės kūrimo, visi perskaitė Maironio eilėraštį „Pirmyn į kovą“. Visų prisimintųjų ir pagerbtųjų garbei darniai suskambėjo „Tautiška giesmė“. Apie savanorius ir jų žygio prasmę šiltai kalbėjo Švenčionijos kraštiečių klubo narys Albinas Cibulskas. Seimo nario Gintauto Kindurio vardu kalbėjo ir dėkojo Ona Zaleckienė. Visiems prisidėjusiems prie sėkmingo projekto įgyvendinimo gražių žodžių ir dovanų negailėjo seniūnė Dangutė Petkevičienė bei krašto bendruomenės pirmininkė Janina Paulavičienė.

Tuo šventė nesibaigė: prie kaimo seklyčios pasieniečiai visus vaišino skania koše, Dysnos bendruomenės pirmininkė Jolanta Jurėnienė – žolelių arbata, seniūnė su J. Paulavičiene siūlė sumuštinių ir kitokių skanėstų, tad dar ilgokai visi klegėjo, vaišinosi ir bendravo. Labai smagu, kad nors jau prasidėjusios ilgai lauktos moksleivių atostogos, renginyje dalyvavo keturiasdešimt Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokinių ir beveik visi mokytojai. Apskritai labiausiai džiugino tikra ir jauki bendruomeniškumo dvasia, kai bendram tikslui susibūrė daugybė žmonių ir padarė kraštą šviesesnį, kartu prisiminė tuos žmones, kurių niekada nederėtų pamiršti. Iš tiesų – daug rankų didžią naštą pakelia.

Nijolė Keraitienė, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja