Eismo saugumo didinimas: žada daugiau matuoklių ir nematytus kelio ženklus

Lietuvos valdžia viliasi iki 2050 m. pasiekti ambicingą rezultatą – kad šalies keliuose nežūtų nei vienas eismo dalyvis. Tuo metu tarpinis tikslas yra iki 2030-ųjų žuvusiųjų skaičių sumažinti iki maždaug 85 žmonių.

Šiuos tikslus valdžia žada įgyvendinti realizuodama programoje „Vizija – nulis“ išdėstytus uždavinius.

Jau rašėme apie tai, kokios priemonės numatytos siekiant sumažinti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų skaičių.

VAIRUOTOJAMS, PĖSTIESIEMS IR DVIRATININKAMS VALDŽIA NUMATĖ NE VIENĄ NAUJOVĘ

Šį kartą apžvelgsime, kaip valdininkai ketina pasiekti antrą tikslą – užtikrinti, kad kelių infrastruktūra atitiktų nustatytus reikalavimus.

Kokybiški keliai – saugios kelionės

Remiantis eismo saugumo gerinimo programa „Vizija – nulis“, šalies kelių infrastruktūros gerinimas didelis dėmesys skiriamas ne šiaip sau.

„Šio tikslo siekiama, nes norint parinkti efektyvias ir praktikoje pasiteisinančias eismo saugumą gerinančias priemones ir tinkamai vystyti saugią kelių infrastruktūrą būtina visapusiškai valdyti reikiamą informaciją apie eismo įvykius, jų priežastis, diegiamų priemonių efektyvumą ir turimos kelių infrastruktūros būklę“, – teigiama programoje.

Taip pat priduriama, kad kelių infrastruktūros saugumo valdymo principai, nustatyti ES teisiniu reglamentavimu, kurie yra privalomi transeuropiniam kelių tinklui, turėtų būti taikomi ir kitiems keliams bei gatvėms.

Žvelgiant statistiškai, 2013–2017 m. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose priešpriešinių susidūrimų metu žuvo 174 eismo dalyviai, atsitrenkus į medžius žuvo 161 eismo dalyvis.

2017 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse įvyko 1021 užvažiavimas ant pėsčiųjų, kurio metu 1024 pėstieji buvo sužeisti ir 69 žuvo. Tuo metu pernai iš viso žuvo 67 pėstieji: 51 – ne pėsčiųjų perėjose, 16 – pėsčiųjų perėjose.

„Šioms problemoms spręsti būtina parinkti tinkamus uždavinius ir priemones ir jas įgyvendinti nustatyto prioriteto tvarka“, – akcentuojama „Vizija – nulis“ programoje.

Taigi, gerinant kelių infrastruktūrą iškelti šie uždaviniai:

• sukurti efektyvią kelių infrastruktūros valdymo sistemą;
• sušvelninti eismo įvykių pasekmes, tobulinant kelių infrastruktūrą;
• sumažinti žuvusiųjų pėsčiųjų ir dviratininkų skaičių tobulinant kelių infrastruktūrą;
• sumažinti eismo įvykių, įvykstančių dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais, skaičių;
• diegti šiuolaikiškas eismo dalyvių elgesio kontrolės sistemas.

Žada auditus ir patikrinimus

Siekdama ambicingo tikslo valdžia Lietuvoje ketina įdiegti pažangią kelių infrastruktūros valdymo sistemą.

Pernai Lietuvoje nuvilnijo ne viena atvejis apie galimai švaistomas lėšas kelių infrastruktūrai, tad akivaizdu, jog valdininkai nori užkirsti tam kelią.

Todėl bus sukurta turto apskaitos ir priežiūros kelių infrastruktūros sistema, kuri leis efektyviau planuoti investicijas, lėšų poreikį ir jų panaudojimą gerinant eismo saugumą keliuose.

Taip pat žadama atlikti gatvių statybos, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektų poveikio kelių saugumui vertinimą ir eismo saugumo auditą bei nustatyti eismo saugumo auditorių rengimo ir atestavimo tvarką.

Pereinant prie kitų užduočių, 2023 m. planuojama atlikti gatvių saugumo patikrinimus, o 2020 m. sudaryti miestų juodųjų dėmių žemėlapį, kuris atspindėti avaringiausias ir vairuotojams didžiausią riziką keliančias vietas keliuose.

Tęsiant toliau, nors kiekvienais metais pagrindiniuose šalies keliuose galime išvysti plušančius kelininkus, panašu, kad šie darbai toliau nesustos.

Programoje tikinama, kad nuo 2020 iki 2030 m. planuojama rekonstruoti magistralinius kelius, kuriuose eismas intensyviausias – diegti juose pažangias, eismo dalyvius apsaugančias, priemones.

Rekonstravus magistralinius kelius, kuriuose eismo intensyvumas yra didžiausias, tikimasi ženklaus eismo įvykių, kuriuose sužalojami arba žūsta eismo dalyviai, skaičiaus sumažėjimo.

Taip pat jau šiemet žadama užtikrinti, kad kelių ir gatvių priežiūra būtų vykdoma pagal nustatytus reikalavimus, prioritetą skirti didžiausio eismo intensyvumo kelių priežiūrai.

Nematyti kelio ženklai

Netrukus Lietuvos keliuose turėtų atsirasti ir daugiau informacinių stendų, kadangi žadama plėtoti kelių ir oro sąlygų informacinę sistemą.

Tokiu būdu eismo dalyviams bus pateikiama tikslesnė informacija apie eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose.

Gaunant daugiau informacijos apie meteorologines sąlygas, bus efektyviau atliekama kelių priežiūra.

Tuo pačiu vairuotojus keliuose pasitiks ir naujovė – dinaminė saugaus greičio valdymo sistema valstybinės reikšmės keliuose, t. y. kintamos informacijos ženklai.

Įdiegus dinaminę saugaus greičio valdymo sistemą, bus galima operatyviai keisti leistiną greitį kelyje.

Rūpinantis saugumu, planuojama plėsti kelių apšvietimo sistemą, padidinti kelių su skiriamąja juosta (arba atitvarais) bendrą ilgį, rekonstruoti nesaugias sankryžas valstybinės reikšmės keliuose, o magistraliniuose keliuose panaikinti neapsaugotus posūkius į kairę.

Dėl pėsčiųjų saugumo žadama panaikinti arba modifikuoti valstybinės bei vietinės reikšmės keliuose esamas pėsčiųjų perėjas, kurios neatitinka pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių reikalavimų.

Tuo pačiu iškeltas uždavinys padidinti pėsčiųjų ir dviračių takų bendrą ilgį bei miestuose plėtoti dviračių ir viešojo transporto jungties aikšteles (angl. Bike and Ride) bei dviračių dalijimosi sistemų (angl. Bike sharing) įrengimą.

Daugės greičio matuoklių

Kad eismo dalyviams grėsmės nekeltų laukiniai gyvūnai, numatyta padidinti tvorų nuo laukinių gyvūnų ilgį. Taip pat diegti kitas priemones, mažinančias susidūrimų su laukiniais gyvūnais riziką.

Šiuo atveju žadama rekonstruoti magistralinius kelius, šalia kurių vyksta intensyvus laukinių gyvūnų judėjimas, bei įrengti specialias pralaidas gyvūnams.

Vairuotojams numatyta taip pat keletas priemonių, kurios turėtų paskatinti laikytis KET ir nerizikuoti savo bei kitų eismo dalyvių saugumu.

Visų pirma, vienas iš uždavinių yra diegti daugiafunkcinę pažeidimų kontrolės sistemą. Tą įgyvendinus tikimasi, kad vairuotojai mažiau pažeidinės nustatytus reikalavimus.

Ši sistema leis kontroliuoti pravažiuojančių transporto priemonių ar jų junginio masę, matmenis, greitį, ar transporto priemonės turi galiojančią techninę apžiūrą, privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, registracijos duomenis.

Be to, sistema leis gauti informaciją reikalingą eismo valdymui automobilių keliuose.

Taip pat žadama plėsti vidutinio ir momentinio greičio kontrolės sistemą, todėl šalyje daugiau atsiras vadinamųjų „inkilų“ bei vidutinio greičio matuoklių.

Siekiant užkardyti pavojingus lenkimus planuojama diegti neleistino priešpriešinio lenkimo kontrolės sistemą. Remiantis programa, šie uždaviniai numatomi įgyvendinti 2020 m.

Galiausiai valdžia nori panaikinti nebaudžiamumo principą. Todėl ketinama plėsti Administracinių nusižengimų registro integracines sąsajas su eismo dalyvių elgesio kontrolės sistemomis ir užtikrinti efektyvų pažeidimų duomenų kaupimą ir apdorojimą.

Ši priemonė užtikrintų eismo dalyvių elgesio kontrolės sistemomis užfiksuotų pažeidimų duomenų perdavimą į Administracinių nusižengimų registrą ir jų apdorojimą, administracinių nusižengimų registravimą, administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą už padarytus nusižengimus, nustatytus eismo dalyvių elgesio kontrolės sistemomis.