Eismo įvykio deklaracija – ne vienintelis dokumentas sprendžiant dėl draudimo išmokos dydžio

Tuo atveju, kai tarp draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, ir draudimo išmoką turinčio teisę gauti asmens iškyla ginčas dėl draudimo išmokos dydžio, nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus.

Kasacinėje byloje spręsta dėl teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio metu padarytos žalos turtui įrodinėjimą, eismo įvykio deklaracijos įrodomąją reikšmę, aiškinimo ir taikymo.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. kelyje Varėna–Marcinkonys įvykusio eismo įvykio metu automobilis „Volvo“ atsitrenkė į automobilį „Audi“ ir jį apgadino. Automobilis „Audi“ draudimo bendrovės (toliau – ieškovė) buvo apdraustas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu. Pagal eismo įvykio deklaraciją, automobilis „Volvo“ atsitrenkė į galinę automobilio „Audi“ dalį, nes „Volvo“ vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo. Nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad „Audi“ vairuotojas būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles (toliau – KET), taip pat nenustatyta, kad jo vairuojamas automobilis buvo staigiai stabdomas ar kad toks stabdymas nebuvo būtinas eismo saugumui. Ieškovė pripažino šį eismo įvykį draudžiamuoju ir už sugadintą automobilį „Audi“ draudėjui išmokėjo 1816,76 Eur draudimo išmoką bei įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į „Volvo“ automobilio draudikę (toliau – atsakovė). Atsakovė sutiko atlyginti tik 951,82 Eur, nes, jos vertinimu, eismo įvykis įvyko dėl abiejų transporto priemonių valdytojų kaltės, eismo įvykio deklaraciją jie pasirašė kaip atsakingi asmenys.

„Audi“ vairuotojas ieškovės prašymu pateikė papildomą paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių, nurodė, kad dėl jo kaltas tik „Volvo“ vairuotojas. Kaip teigia ieškovė, spręsdama dėl žalos atlyginimo, ji neprivalo besąlygiškai vadovautis asmens atsakomybės už padarytą žalą pripažinimu eismo įvykio deklaracijoje, nes būtina įsitikinti, ar šio fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes, ar jis nėra pareikštas dėl apgaulės, suklydimo, siekiant nuslėpti tiesą ar kitų aplinkybių. Tuo tarpu, anot ieškovės, „Volvo“ vairuotojas 2016 m. ieškovės atstovui adresuotame elektroniniame laiške pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, o „Audi“ vairuotojas eismo įvykio deklaracijos grafoje, kurioje turi pasirašyti eismo įvykio kaltininkas, pasirašė per klaidą.

Atsakovė, ieškovės įsitikinimu, nepagrįstai atsisakė sumokėti visą ieškovės reikalaujamą sumą, neįvertino objektyviai užfiksuotų eismo įvykio aplinkybių (eismo įvykio schemos, nuotraukų, vairuotojų paaiškinimų), pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatas būtent atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos mokėjimo.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o apeliacinės – atmetė.

Kasacinis teismas, palikęs galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad galiojantis teisinis reguliavimas suponuoja, jog eismo įvykio dalyvis (su juo susijęs transporto priemonės valdytojas) privalo arba užfiksuoti eismo įvykį eismo įvykio deklaracijoje ar kitame laisvos formos dokumente, arba kviesti policiją tuo atveju, jei eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Eismo įvykio deklaracijos paskirtis yra fiksuoti šalių sutartas eismo įvykio faktines aplinkybes. Nei eismo įvykio deklaracijos apibrėžtis, nei kitos TPVCAPDĮ ir KET nuostatos nesuponuoja, jog šios deklaracijos arba ją atitinkančio dokumento tikslas būtų apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sąlygų.

Teismas pabrėžė, kad eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ užpildymas iš esmės reiškia eismo įvykio dalyvio subjektyvų įvykio aplinkybių įvertinimą, tai tik eismo dalyvių nuomonė. Teisiniu reguliavimu dėl eismo įvykio fiksavimo nekviečiant policijos į eismo įvykio vietą nesiekiama įpareigoti asmenų sudaryti juos teisiškai įpareigojančiai saistantį susitarimą dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Kasacinis teismas konstatavo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiuose draudėjas ir nukentėjęs asmuo turi pareigą pateikti teisės aktais nustatytą informaciją draudikui, o draudikas privalo ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.

Teisėjų kolegija nurodė, kad eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, kai eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai, yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas. Taip yra todėl, kad būtent eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente aprašomos eismo įvykio aplinkybės ir nubraižoma eismo įvykio schema. Būtent iš šių įvykio aplinkybių ir nubraižytos įvykio schemos draudikas turi galimybę spręsti dėl atsakingo už žalą asmens. Toks teisinis reguliavimas ne tik sudaro sąlygas su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatytais atvejais nekviesti policijos į eismo įvykio vietą, bet ir užtikrina nukentėjusio asmens interesų apsaugą, įgalindamas draudiką efektyviai ir be uždelsimo spręsti draudimo išmokos išmokėjimo klausimą, kartu užkerta kelią draudikui reikalauti perteklinių dokumentų ar informacijos ir taip nepagrįstai užvilkinti su draudimo išmokos išmokėjimu susijusias draudimo procedūras.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad teisinis reguliavimas neatleidžia draudiko nuo pareigos rūpestingai ir atsakingai ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytą informaciją ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.

„Tuo atveju, kai tarp draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, ir draudimo išmoką turinčio teisę gauti asmens iškyla ginčas dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo, t. y. kaip nagrinėjamoje byloje dėl žalą padariusio asmens ir jo kaltės laipsnio, šios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamos remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus“, – nurodoma nutartyje.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.