Eilinė diena „Šveicarijoje“

Klaipėdos firma UAB „Neoforma“ su vadovu Lauru Rusecku priešaky 2012-ais metais parengė projektą sutvarkyti, apželdinti Svalios krantinę Pasvalyje – įrengti parką.

Jau keleri metai, kai jis žaliuoja. Vienoje interneto svetainėje jis net įtrauktas į lankytinų vietų Pasvalyje sąrašą. Parkas susideda iš kelių erdvių, sujungtų tilteliais, takeliais – skulptūrų bei treniruoklių skverelis, laisvalaikio zona su pavėsinėmis, gultais, tinkliniu, stalo tenisu, erdvė vaikams su karstyklėmis bei žydų ir karaimų kapinės. Lankytojų parkas vadinamas įvairiai: Svalios parkeliu, Šveicarija… Nuėjome čion apsižiūrėti, paklausinėti, ką parkelyje pasvaliečiai (ir ne tik) veikia, ko čia galbūt trūksta.

Mūsų „ekspedicija“ truko dvi dienas. Pirmąją dieną parke lankėmės pietų metu, saulei šviečiant. Pirma sutiktoji – senjorė Aldona. Moteris lyg iš retro žurnalo viršelio nužengusi, elegantiškai, šviesiai apsirengusi, dėvi skrybėlaitę. Nors senolė skaičiuoja jau devintą dešimtį, ji – gražus įrodymas, kad amžius ne itin daug reiškia, o senatvė visai nėra gyvenimo pabaiga, tai brandus žydėjimas… Ji kalbėjo: „Stengiuosi būti tokia, kokia noriu būti“. Čia, netoli Svalios, ji – kone visą gyvenimą, o į parką visad išeina pasivaikščioti, nebereikia eiti aplinkui. Aldona džiaugiasi parkeliu: „Nuostabiai gražią vietą mums, visam Pasvaliui, padarė. Gera čia, daug jaunimo“.

Sutikome vaikučių būrelį iš „Žilvičio“ darželio su auklėtojomis. Svalios parkas jiems arčiausiai, kartais čia užsuka. Nors karstyklių yra ir darželyje, gerai pakeisti aplinką. Beje, pasak pavaduojančios auklėtojos Rimos, karstyklės čia saugesnės, paprastesnės nei Smegduobių parke. Moteris, gyvenanti Pasvalyje, į parkelį ateina tik su vaikais, nes ir pati gyvena gamtos apsuptyje. Bet parku ji džiaugiasi, tai gražus ramybės kampelis, tinkantis ateiti su vaikais. Negirdėti mašinų ūžesio, yra šešėlių pasislėpti nuo saulės. Nors šiųmetis karštis maEilinė diena „Šveicarijoje“ Kotryna KRAPTAVIČIŪTĖ rinko kai kuriuos augalus, bet parke yra gėlių. Vienas berniukas, matyt, būsimas botanikas, aplink jas vis suko ratus, apžiūrinėjo. Aplink tikras gėles, ne simuliakrą ekrane!

Kitą sykį į parką užsukome vakare. Atrodo, tokiu laiku jis ir atgyja. Čia žmonės vedžioja šunis, važinėja dviračiais, bėgioja, šiaip pabūti ateina. Sustabdėme dvi jaunas poras – Gabiją ir Arną bei Ovidiją ir Deividą. Gabija ir Arnas apvaikšto visus Pasvalio parkus, užsuka ir į Svalios paupį. Arnas, paklaustas, ar čia norėtųsi dar kokios veiklos, atsakė, kad galbūt užtenka ir pasivaikščioti – tarsi nieko netrūksta, o ką daugiau parke veikti. Gabija tarstelėjo, kad galėtų būti daugiau sūpynių. Dabar yra tik vienerios, negali dviese pasisupti. Tą patį pastebėjo ir prieš tai kalbinta Rima – vaikai suptis, kaip ir karstytis, užsinori visi iš karto, tenka eilutėje palaukti, o ant mažų sūpuoklių su draugu netilpsi. Ovidija ir Deividas taip pat čia kartais užsuka, jiems parkelis jaukus. Nors daugiau sūpynių taip pat pasigenda. Ovidija ne pasvalietė, bet jei draugas eitų kartu, ir iš Saločių „Šveicarijon“ pasivaikščioti atvyktų.

Toliau paėjusios sutikome dar dauGabijai ir Arnui bei Ovidijai ir Deividui parke jauku pasivaikščioti, bet stinga daugiau sūpynių. giau jaunimo – vienoje iš pavėsinių prisėdo Viktorija ir Arminta. Regis, tai vienintelė vieta Pasvalyje, kur yra pavėsinių, nors dvi. Tad jos vakarais visada užimtos, kartais ir praeini nesustojęs. Šią vasarą merginos kone kiekvieną dieną čia ateina. Tenka matyti žaidžiančius tinklinį ar stalo tenisą (raketes ir kamuoliuką reikia patiems atsinešti), ne tik jaunos kompanijos, bet ir seneliai su anūkais ateina. Šalia čiurlena Svalia, karštomis dienomis gera įmerkti kojas.

Toliau – ne apie tokius gražius dalykus. Besilankantys parke pastebi tvarkytojus, bet pačią tvarką įžvelgti sunkiau… Beveik visi kalbintieji prasitarė, kad nešvara trukdo. Pavėsinės – apipaišytos (nesunku nuspėti, kad ne gėlytėmis), staliukai apdeginti, tarp akmenų gausybė sėmkių. Nors nagų niežėjimo sindromas labai stiprus, sutvarkyti padarinius bent iš dalies įmanoma… Šiukšlių dėžės, kurių ir šiaip nedaug – sulaužytos. Pieva šalia kapinaičių – iki pažąstų. Net didžiuliai akmenys laužavietėje kažin kokiu būdu išvartyti. Taip pat neaišku, ar seni žydų bei karaimų kapaviečių antkapiai, dabar apsamanoję ir vos pastebimi, tokie ir turi būti.

Teko girdėti atsiliepimų, o ir pačiai atrodo, kad erdvė, kuri lyg turėjo būti skulptūrų skverelis, tapo eklektiška ir perkrauta. Treniruokliai, žinoma, bendruomenės sveikatinimo dalis, bet šalia meninių skulptūrų prakaituoti kažkaip nesinori.

Svalios paupyje sklando dar viena idėja. Nors žmonės įpratę prie koncertų Smegduobių parke, bet čia, manau – taip pat graži, rami vieta kultūriniams renginiams. Tik neišnaudota. Įsivaizduoju nedidelį koncertą, tam pritarė ir dauguma kalbintųjų. Galbūt čia galėtų vykti ir dalis Pasvalio miesto šventės renginių, meninės akcijos. Kad nebūtų visa, kas čia vyksta, vien nesibaigianti eilinė diena.