Egzotiškoji Hunto Slonemo vaizdų karalystė

Amerikiečių menininkas Huntas Slonemas – ryškus, unikalus, pasaulyje pripažintas ir apdovanojimų pelnęs neoekspresionistinės tapybos kūrėjas, skulptorius, grafikas, kolekcionierius. Slonemo meninė karjera prasidėjo 20 a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Niujorke, o dabar jo darbų yra daugiau nei šimte žinomiausių pasaulio galerijų ir muziejų (tarp kurių – Solomono R. Gugenheimo ir Metropoliteno meno muziejai) bei privačiose kolekcijose.

Iš pirmo žvilgsnio paprastas, net primityvus kiškio, drugelio ar papūgos motyvas Slonemo kūriniuose tampa tarsi galimybių studija, kaip įmanoma vieną ir tą patį objektą vis iš naujo išrasti nesibaigiančioje jo versijų neįmanomybėje, kaip potėpis, spalva, linija ir kompozicija vienu metu gali būti ir tokia pati, ir visiškai skirtinga bei unikali. Slonemo kūriniai – puikios ir ikoniškos iliustracijos apie kompozicijos bei kūrinio meninės raiškos elementų pasirinkimo svarbą. Jie labai ryškiai parodo, kokie svarbūs spalviniai santykiai, linijų ir dėmių išdėstymas, ir patvirtina, kad tas pats objektas – tai ne tas pats kūrinys. Jis žaidžia spalvomis bei tekstūromis ir sukuria emocijų prisodrintus vaizdinius.

Derėtų užsiminti ir apie gamtos objektų simboliką, nusistovėjusią dailės ikonografijoje. Kiškis meno kūriniuose paprastai simbolizuoja vaisingumą, geismą, juslinius malonumus, mitologijoje dažnai siejamas su Venera. Tad Slonemas pasikartojančiu kiškio vaizdiniu tarsi pabrėžia šią reikšmę. Menininko kūriniuose nuolat vaizduojamas paukščio motyvas paprastai tapatinamas su siela, oro stichija, laisvės pojūtis taip pat tampa labai akivaizdus. Drugelis yra sielos, atgimimo, metamorfozės, o papūga –
nepaliaujamo čiauškėjimo, skaistumo, nekaltybės simbolis. Papūgos gebėjimas pakartoti žmogaus kalbą yra ir tam tikra pasaulio ir žmonijos įvairovės metafora Slonemo kūriniuose. Menininkui simbolizmas nėra svarbiausias, tačiau jo vaizduojami objektai vis dėlto neša pasąmoninę pozityvios emocijos žinią.

Mėgstamiausi menininko motyvai kartojami lyg tapetų raštai, ornamentai, dekoratyviniai elementai, bet tai tik pirma ir apgaulinga iliuzija. Slonemo kūriniai labai ritmiški, o tai tiesioginė sąsaja su muzika. Jis rikiuoja paukščius tarsi natas penklinėje ir toje sistemingoje, bet tuo pat metu ekspresyvioje erdvėje tarsi gali girdėti egzotišką ir laisvą paukščių čiauškėjimą ar drugelių sparnų virpėjimą. Antra vertus, linijos, geometrinės formos sukuria ir tam tikrą narvelio, uždarumo, struktūriškumo pojūtį. Po išoriniu apvalkalu neretai slypi nepažintas ir ryškus vidinis žmogaus pasaulis, betoninėse didmiesčių džiunglėse kunkuliuoja skirtingos įvairiaspalvės kultūros ir žmonės, todėl Slonemo kūriniai, visų pirma kuriantys paprastumo ir tiesmukumo įspūdį, iš tiesų atveria gerokai gilesnių patirčių: imi abejoti, kurioje narvelio grotų pusėje esi...

Paukščiai yra dažniausia ir mėgstamiausia Slonemo tema. Tai jo mūzos ir įkvėpėjai. Jis yra nutapęs tūkstančius įvairiausių rūšių, spalvų ir dydžių paukščių – nuo vaivorykštinių kikilių iki tukanų bei povų. Sodrios, grynos, spalvomis ir potėpiais trykštančios drobės, kuriose gyvena plunksnuotos būtybės, puošia ir puošė sienas nuo Maskvos modernaus meno muziejaus iki nugriauto Pasaulio prekybos centro. Užburianti marga gyvūnijos karalystė nėra atsitiktinumas – Slonemas kuria paukščius ne tik pasitelkdamas laisvą ir nežabotą vaizduotę, bet ir iš natūros: savo dirbtuvėse jis laiko galybę egzotiškų paukščių, vienu metu jų paprastai turi nuo 30 iki 100. Menininkas gelbsti sparnuočius iš gyvūnų prieglaudų, juos gydo, rūpinasi, kad vėliau galėtų savo žavėjimąsi išreikšti potėpiais, sodriomis spalvomis ir nukelti žiūrovą į visai kitą – paralelinę ir egzotišką – karalystę. Šių magiškų pasaulių yra užgimę ir per kai kurias menininko kelionių bei darbo patirtis pietų šalyse – ryškiaspalviai kūriniai tampa tam tikra gaivališka oponuojančia jėga šaltai ir negyvai didmiesčių architektūrai ir betono grindiniui.

Pasikartojimo motyvas sustiprina poveikio mechanizmą. Kiekvienas su malonumu galime daugybę kartų žiūrėti į mus įkvepiančius reginius. Norime vis į juos panirti. Nors saulėlydis tas pats, jis niekada nebūna mums toks pat, nes kiekvieną dieną būname kiti. Objektų pasikartojimas primena ir maldą, tam tikrą garbinimą. Kartojimas ir tiražavimas, būdingi popartui, ryškiai atskleidžia, kad kasdienybė ir susideda iš tam tikrų pasikartojančių ritualų, daiktų, įpročių.

Slonemo kūryboje galima atrasti paralelių ir su modernizmo tėvu laikomu Poliu Sezanu, kuris nepailsdamas tapė tuos pačius obuolius ir kaskart juos pamatydavo nauju rakursu, ir su fovizmo pradininku Anri Matisu, kuris emocionalius kūrinius tapė nevaržydamas laisvo požiūrio į spalvas ir formas, o galiausiai iškeitė teptuką į žirkles – Slonemo triušiukų ausytės turi tam tikrą rezonansą su Matiso karpiniais. Kai kurios užuominos veda ir į Džefo Kunso kūrybą, kai vaikiškas balioninio šunyčio ar triušiuko motyvas virsta dideliu šiuolaikinio meno reiškiniu.

Neabejotina Slonemo tapomų vaizdinių paralelė ir su Endžio Varholo, ryškiausio amerikiečių poparto kūrėjo, darbais, kur paprasta sriubos skardinė ir Merlinos Monro portretai tapo vienais žinomiausių kūrinių meno istorijoje. Šioje vietoje galima padaryti labai gražų posūkį. Kaip pasakoja pats menininkas, Monro ant savo stalo laikė savo motinos ir JAV prezidento Abraomo Linkolno nuotraukas. Ji pasakė: „Aš tikrai nežinau, kas yra mano tėvas, todėl tai taip pat gali būti Abraomas Linkolnas.“ Slonemas tapo Linkolno portretų versijas ir taip yra užmezgęs tam tikrą metafizinį dialogą su Endžiu, Merlina ir Abraomu.

Kiškiai, drugeliai ir paukščiai Slonemo kūryboje yra svarbūs laisvės simboliai ir vardikliai. Slonemas tarsi kviečia žiūrovą ramiai meditacijos, darnos, išsigryninimo ir ramybės akimirkai į savo Edeno sodus, nes pasaulis su savo konfliktais ir problematika tarsi nieko gero nebepasiūlo. Triušiuko ausytės ramina, o kuo jų daugiau, tuo ir ramybė didesnė. Beje, triušis ar kiškis irgi nėra atsitiktinis personažas Slonemo kūryboje – menininkas yra gimęs Kiškio metais pagal kinų horoskopą. Derėtų paminėti, kad jis 1978 m. yra sukūręs freską „Fan Dancing with the Birds“ Niujorko Pasaulio prekybos centrui, kuri, deja, per 2001-ųjų rugsėjo 11-osios ataką buvo sunaikinta kartu su visu prekybos centru ir kitais ten eksponuotais įvairių menininkų kūriniais.

Didžiulis paradoksas yra tai, kad kuo ilgiau žiūri ir giliniesi į Slonemo gyvūnų karalystę, tuo labiau ji užburia ir įtraukia. Jautiesi apsėstas, ko gero, taip pat, kaip ir menininkas yra užvaldytas kerinčio ir nepakartojamo sparnuočių ir kitų gyvūnų pasaulio. Hunto Slonemo kūryba yra spalvos galimybės, potėpio ekspresija ir pasikartojimas, kaip pagarbos ir žavesio ženklas žmonijos ir gamtos įvairovei, mantra pasaulio darnai.

Neeilinis įvykis Šiaulių kultūriniame gyvenime – Serge’o Sorokko galerijos San Fransiske iniciatyva Chaimo Frenkelio viloje eksponuojama paroda „Spalvotas Hunto Slonemo pasaulis“. Šiuolaikinio JAV dailininko H. Slonemo kūryba Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. „Aušros“ muziejų galerininkas S. Sorokko pasirinko dėl galimybės H. Slonemo kūrybą eksponuoti ne tik Chaimo Frenkelio vilos parodų salėse, bet ir įkomponuoti į vilos ekspoziciją, atspindinčią dvarų kultūrą Lietuvoje. Toks šiuolaikinio meno pateikimas provokuoja ir intriguoja naujų potyrių ištroškusį lankytoją. Ryškūs, ekspresyvūs dailininko darbai, savitas jų stilius patraukia dėmesį, sužadina emocijas ir nepalieka abejingų. Kūriniai kupini energijos, kuri turi galios sustabdyti skubantį žiūrovą ir įtraukti jį į unikalų dailininko pasaulį.

Huntas Slonemas yra vienas iš penkių pasaulio dailininkų, į kurių kūrybą šiuo metu rekomenduojama investuoti (skaitykite čia).
Išleistas parodos katalogas. Parodą Chaimo Frenkelio viloje galima aplankyti iki liepos 3 d.

Ernesta Šimkienė