Eglučių nuoma – galimybė žaliaskarėms

Ar kada pagalvojote, kad Kalėdų eglutę galima ne kirsti, ne pirkti ir paskui žaliaskarę švenčių puošmeną išmesti, o... išsinuomoti ir po švenčių grąžinti? Tokią idėją viena pirmųjų Europoje pasiūlė ir jau sėkmingai nebe pirmus metus Lietuvoje įgyvendina iš Šiaulių į Klaipėdą persikėlusi dirbti ir gyventi botanikė dr. Asta Klimienė.

„Gaila išmesti“

Per Kalėdas norisi namuose tikros eglutės, tikro jos kvapo. Tik gaila ją kirsti, o nukirstą vargas prižiūrėti, valyti byrančius spyglius ir rūpintis, kaip po švenčių utilizuoti. Įsigijus gyvą vazone, reikia turėti, kur laikyti ar kur pasodinti.

Patogiausia eglutę šventėms tiesiog išsinuomoti: ateini, išsirenki, sumoki, parsinešęs pasipuoši, per šventes pasidžiaugi, o paskui grąžini, pusę pinigų atgauni. Ir eglutė sveika gyva, ir išlaidų tiek pat, kiek perkant nukirstą.

Tokią gana neįprastą idėją ir gana retą praktiką Europos šalyse – šventinių eglučių nuomą – pasiūlė ilgametė šiaulietė botanikė dr. Asta Klimienė, septintus metus gyvenanti ir dirbanti uostamiestyje. Pasak jos, mintį pakišo gyventojai, prieš kelerius metus paprašę priglausti eglutę Klaipėdos universiteto Botanikos sode.

„Idėją pats gyvenimas padiktavo. Ateidavo jaunos šeimos po švenčių ir klausdavo, ar galime priimti gyvas eglutes, nes labai gaila išmesti. Atsakėme, kad galime priimti“, – pasakoja buvusi šiaulietė, Klaipėdos universiteto Botanikos sodo koordinatorė.

Pasak A. Klimienės, labai norėjosi paskatinti tokį sąmoningą žmonių požiūrį į gamtą, į augalo gyvybę. Todėl Klaipėdos universiteto Botanikos sodas nutarė eglutes šventėms nuomoti, o paskui jas galima grąžinti.

„Mes nuolat kažkiek turime eglučių vazonuose prekybai. Tai nusprendėme, kodėl gi nepasiūlyti tokios paslaugos – išsinuomoti eglutę šventėms. Pradėjome tam ruoštis jau rudenį –
prisodinome eglučių į vazonus“, – sako A. Klimienė.

Žmonės medžio nuomos nesuprato

Eglučių nuoma – dalykas keistas ir negirdėtas. Tad ne visi ir ne išsyk ją priėmė. Bet susidomėjusiųjų buvo.

„Iš pradžių ne visi suprato. Galvojo, kad užsiimame kažkokia komercija, ir žiūrėjo gana skeptiškai. Bet atėjo vienas kitas. Nesitikėjome, bet buvo koks pusšimtis žmonių, kurie tas eglutes išsinuomojo ir po Trijų Karalių atvežė. Atvežė net pirktų parduotuvėje“, – pirmus metus mena Botanikos sodo atstovė.

Žinią apie galimybę išsinuomoti eglutę klaipėdiečiai perdavė iš lūpų į lūpas ir jau kitais metais universiteto botanikai miestiečiams pasiūlė daugiau žaliaskarių.

„Taip jau septinti metai turime tą tradiciją. Yra nuolatiniai žmonės, kurie jau lapkričio pradžioje skuba rezervuotis eglutę, nes būna, kad pavėlavusieji ir nebegauna. Turime apie du šimtus eglučių nuomai“, – prigijusia nuoma džiaugiasi gamtos mylėtoja.

Gyventojai rūpinasi švenčių „viešnia“

Botanikei A. Klimienei smagiausia, kad eglutę gyventojai nuomojasi ne dėl kainos ir ne dėl grožio, o iš idėjos. Mat išlaidos tiek pirkti, tiek nuomotis – apylygės, o pačios eglutės nėra dekoratyvinės. Eglutės nuoma svyruoja nuo 20 iki 30 Eur, pusę sumos sodas, atgavęs sveiką eglutę, grąžina.

„Daugėja tokių, kurie nori neišmesti eglučių, jų neskriausti, o tiesiog pasidžiaugti, pagloboti jas ir vėl atvežti pas mus. Turime eglučių, kurios kasmet keliauja į namus. Žmonės net pasižymi, kuri yra „jų“, kad kitais metais ją vėl pasiimtų“, – apie žmogaus ir medžio ryšį sako koordinatorė.

Žmonės labai atsakingai rūpinasi žaliaskarėmis švenčių „viešniomis“. „Labai stengiasi, klausia, kaip prižiūrėti. Pasakome, kad nestatytų prie radiatoriaus, netrūktų drėgmės, negalvotų, kad, išnešus į lauką, jos laistyti nereikia. Labiau iššąla šaknys, kai sausa žemė, šaltis garina drėgmę ir nušaldo šaknis. Poveikis panašus – ir šalčio, ir sausros“, – paaiškina mokslininkė.

Dešimtadalis eglučių į sodą nebegrįžta: pasirodo, žmonės jas sodinasi. Viena šeima prisipažino, kad sodina kalėdinių eglučių alėją savo sklype.

Eglučių nuomos rinka kituose miestuose laisva

Žinia apie kalėdinės eglutės nuomą iš uostamiesčio pasklido ir po kitus šalies miestus. Žmonės ėmė ieškoti tokios galimybės Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Deja, veltui – jokio kito miesto nei universitetų, nei privatūs sodai tokios paslaugos neteikia.

Kaip sako A. Klimienė, tam yra priežastis: reikia turėti laisvos vietos, kur eglutes laikyti visus metus, taip pat ir jas prižiūrinčių darbuotojų. Būtent dėl to, kad trūko erdvės, eglučių nuoma nebuvo pradėta ir VU Šiaulių akademijos Botanikos sode, kuriam ilgus metus vadovavo A. Klimienė.

Spėjama, kad tokios paslaugos poreikis visoje šalies rinkoje didėja. Ir mokymo įstaigų sodai jo negali patenkinti.

„Poreikis yra ir jis didėja. Bet mes negalime jo patenkinti. Esame Botanikos sodas, tai skatiname idėją, kad reikia gerbti, prižiūrėti medžius. Eglutė auga ilgai. Net apie septynerius metus atrodo, jog stovi vietoje, o paskui tik ūgteli. O ir mūsų krašte spygliuočių mažėja. Todėl mes labiau užsiimame švietėjiška veikla“, – apie tai, kad nepretenduoja iš eglučių nuomos daryti verslo, sako A. Klimienė.

Tad eglučių nuoma Kalėdoms – laisva verslo niša visoje Lietuvoje. Galbūt ją galėtų užimti medelynai.