Eglė Bart­ke­vi­čiūtė – ša­lia ge­riau­sių pa­sau­lio akor­deo­no meistrų

23-ejų šiau­lietė Eglė Bart­ke­vi­čiūtė – vie­na iš did­žiau­sio akor­deo­ni­ninkų kon­kur­so „Pa­sau­lio taurė“ ko­mi­si­jos na­rių. „Ne­ma­niau, kad tai pa­siek­siu taip grei­tai“, – pri­si­pažįs­ta ji. Į Aust­riją prieš metus mer­gi­na iš­vy­ko dėl ga­li­mybės dirb­ti su ge­riau­siu akor­deo­no mo­ky­to­ju, o už viską, ką pa­siekė, ne­pa­mirš­ta pa­dėko­ti ją užau­gi­nu­siam gim­ta­jam mies­tui – Šiau­liams.

Lietuvos atstovė žiuri komisijoje

Visą gruodį Eglė pasinėrusi į akordeono „Pasaulio taurės“ konkursą. Darbo ten tiek, kad tik spėk suktis. Paprastai šis konkursas kasmet vyksta vis kitoje šalyje, bet šiemet dėl koronaviruso planus teko keisti keliskart, galiausiai apsistojant ties virtualiu jo organizavimu.

„Dažniausiai dalyvaudavo apie 200 dalyvių, o virtualiai jų bus apie 800. Visų pirma turime juos perklausyti, nors ir klausome pagal paskirstytas kategorijas. Netgi gerai, kad vėl paskelbtas karantinas, kitaip nebūtų laiko visko padaryti“, – juokiasi mergina.

Ji atvira: tapti šio konkurso žiuri nare, kuriame daug kartų pati džiugino pasirodymais, – didžiulis laimėjimas. „Yra labai didelė atsakomybė, turi sudėlioti balus praktiškai šimtųjų tikslumu. Vis dar gyvenu tuo procesu, pati ruošiu studentą tam konkursui. Jis baigsis tik gruodžio gale. Vien tai, kad atsidūriau kitoje barikados pusėje, kad vertinu atlikėjus, yra labai džiugu. Kita vertus, taip save ir įsivaizdavau. Tik gal negalvojau, kad būdama 23 metų jau atsirasiu tokio lygio konkurso komisijoje“, – pasakoja pašnekovė.

Beje, pirmąkart šiame konkurse ji dalyvavo ir kaip mokytoja. Ir iškart nusitaikė į pirmąją vietą: Eglės mokinys Danijelis Pilleris vienoje iš pagrindinių kategorijų pateko į finalą ir tapo nugalėtoju. „Tai labai jaudinanti naujiena! Aš jį ruošiau beveik nuo nulio, nes šiai konkurso kategorijai reikalaujamą muzikos stiliaus programą Danijelis ruošė pirmą kartą: pradedant muzikos kūrinių parinkimu, baigiant įvairiais smulkiais niuansais. Esame labai laimingi“, – džiaugiasi mergina.

Į užsienį – dėl geriausių mokytojų

Į Austriją Eglė persikėlė prieš metus. Atvyko čia studijuoti ir tobulinti savo grojimo įgūdžių. Negalėjo atsispirti galimybei mokytis iš geriausiųjų. „Vienoje gyvena akordeono profesorius Jovica Djordjevicius. Aš čia studijuoju džiazą ir klasikinį akordeoną – du bakalaurus tuo pačiu metu. Viena rimčiausių priežasčių, kodėl esu Vienoje, ir yra dėstytojas“, – sako Eglė, Austrijoje praleisianti dar trejus metus.

Prieš tai jauna mergina kurį laiką gyveno Prancūzijoje. Ten irgi sėmėsi žinių iš vieno garsiausių pasaulio dėstytojų – Frederico Deschamps’o. „Galiu ranką prie širdies pridėjusi pasakyti, kad jis tikrai pats geriausias pasaulio dėstytojas“, – šypsosi muzikantė.

Kokį kelią reikia nueiti, kad patektum pas tokio lygio akordeono meistrus? Eglė prisimena, kad dėstytoju Fredericu, pati būdama 11 metų, žavėjosi ir ėmė sekti socialiniuose tinkluose, kurie tuo metu tik populiarėjo. „Jis darydavo pirmas tiesiogines transliacijas internetu, o mes Lietuvoje skaičiuodavome laiką, kad tinkamu metu prisijungtume, paklausytume“, – mena ji.

2015 m. šiaulietei jau nusišypsojo sėkmė jį sutikti gyvai. Pirmą kartą nuvykusi į „Pasaulio taurės“ konkursą, ji sulaukė Frederico, konkurso prezidento, dėmesio ir kvietimo pasimokyti. „Prancūzijoje pas jį mokiausi apie 2,5 metų“, – sako Eglė.

Apie dabartinį savo dėstytoją ji išgirdo iš draugo, o pernai Vienoje vykusio koncerto metu susitiko su juo pačiu. „Turėjome pirmą bandomąją pamoką, viskas labai gerai „lipo“, nutariau čia atvykti studijuoti, – pasakoja mergina. – Esu spontaniška, netgi labai. Ir man nėra didžiulė problema persikelti kažkur gyventi. Net draugai juokauja, kad man pakeisti šalį yra tas pats, kaip jiems iš vienos Tilžės g. pusės persikraustyti į kitą.“

„Šiauliai mane užaugino“

Eglės gyvenimo planai tampriai susiję su muzika. Sako ne veltui visą vaikystę praleidusi su akordeonu rankose: „Mano visas gyvenimas yra muzika.“ Be akordeono jos turbūt neįsivaizduoja ir Šiauliai.

Žinoma, kelias link titulų buvo lydimas sunkaus darbo, daugybės valandų tarp keturių sienų, tobulinant kūrinių atlikimą. „Tūkstančiu procentų esu dėkingiausia savo mokytojai Marytei Markevičienei“, – šypsosi pašnekovė. Pirmoji jos mokytoja buvo Janina Mažonaitė, tačiau, perėjus pas M. Markevičienę, jaunoji akordeonininkė ėmė aktyviai dalyvauti konkursuose. Kaip pati sako, nuolatinis tarptautinių konkursų maratonas tęsėsi iki 12 klasės. „Jei perversčiau konkursų diplomus, gal rasčiau kokius kelis II vietos, visi kiti konkursai būdavo laimėti“, – pasakoja.

Visuose konkursuose skindama laurus, Eglė niekada Lietuvai ir užsieniui neleido užmiršti Šiaulių. Mergina tuo didžiuojasi, nes tikina – gimtasis miestas ją ir užaugino. „Tai, kas aš dabar esu, iki kokio lygio galėjau užaugti, su kokiais žmonėmis galėjau susipažinti, kur aš dabar esu, – mokytojų ir viso miesto nuopelnas“, – tvirtina akordeonininkė.

Įdomu tai, kad visgi ne akordeonas pirmiausia žavėjo mergaitę, o fortepijonas. Tik atsitiktinumas lėmė, kad atsidūrė kalėdiniame koncerte, kur kiti vaikai grojo akordeonu. „Grįžusi namo, pasakiau mamai, kad noriu groti akordeonu. Buvau tik aštuonerių metų. Mama nustebo, namuose jau stovėjo ir pianinas, o aš pati negaliu atsiminti, kodėl mane tas instrumentas taip patraukė. Gal tai buvo likimo pirštas“, –
prisimena muzikantė.

Keista groti kompiuteriui

Konkursinė Eglės karjera buvo labai sėkminga, o kaip vyšnią ant torto ji pasiekė dar vieną saldžią pergalę Italijoje 2018 metais vykusiame viename prestižiškiausių akordeono pasaulyje konkursų. Mergina tapo pirmąja lietuve, pelniusia nugalėtojos vardą per visą konkurso dešimtmečių istoriją.

Vėliau ji pasinėrė į koncertinę veiklą. Europa, Amerika – Eglė sulaukdavo kvietimų koncertuoti įvairiose pasaulio vietose. „Iki pat pandemijos turėjau po du koncertus užsienyje per mėnesį, o kur dar koncertai vietoje...“ – sako. Jai teko garbė koncertuoti netgi su vienu garsiausių klasikinio akordeono atlikėjų – Jurijumi Šiškinu. „Tai tikrai atlikėjas Nr. 1. Jis viską daro tobulai, yra tikra žvaigždė. Man buvo didžiulis įvertinimas, kad mes abu buvome pakviesti dalytis ta pačia scena, groti tame pačiame koncerte“, – pasakoja šiaulietė.

Pakoncertuoti, kaip sako Eglė, tenka ir dabar. Tik štai nemato klausytojų akių, negirdi plojimų. „Grojau online vykusiame festivalyje Kalifornijoje, JAV. Visiškai kitokia patirtis. Prisijungi, groji, tavęs klauso du skirtingi žemynai, bet tu keistai jautiesi, nes sėdi savo kambary prie baltos sienos ir matai tik skaičius, kad žiūri transliaciją pora tūkstančių žmonių, bet realiai to nejauti. Esu žmogus, kuris mėgsta būti scenoje, dalytis savo energija su žiūrovais. Man labai sudėtinga be koncertų“, – mintimis dalijasi Eglė.

„Linkiu tikėjimo“

Prie gyvenimo Vienoje ji sako jau pripratusi. Miestas patogus, mielas gyventi, nekyla problemų dėl anglų kalbos. „Turiu ir mokinukų, ir darbo, ir draugų čia yra. Yra netgi lietuvių. Neseniai kaip tik vyko festivalis „LT.Art Vienna“, kurį organizavo menininkai bei muzikantai Vienoje. Beje, su viena atlikėja pradėjome kartu studijas Lietuvoje, paskui abi išvažiavome į užsienį ir štai dabar susitikome Vienoje. Danielė Brekytė yra viena iš šio festivalio organizatorių, prieš paskutinį karantiną turėjome baigiamąjį šio festivalio gala koncertą“, – pasakoja pašnekovė.

Eglė sako, kad dabar karantinas Austrijoje jau šiek tiek lengvesnis, nors taip pat kelias savaites buvo uždarytos visos nebūtinų prekių parduotuvės, įvesta ir komendanto valanda. Sekdama situaciją gimtinėje, ji tautiečiams linki tikėjimo: „Norėčiau visiems palinkėti sveikatos ir stiprybės. Daugiau nuolankumo visoms taisyklėms ir tikėjimo, kad viskas greitai pasibaigs, galėsime visi šeimose susitikti, sugrįžti namo…“