Edvardas Spirgys – pirmasis teismo informatikas Joniškyje

1994 metais fizikos mokytoju mokykloje dirbęs Edvardas Spirgys ryžosi tapti pirmuoju informatiku tuometiniame Joniškio rajono apylinkės teisme. Ramaus būdo, santūrus žemaitis E. Spirgys šypsosi prisiminęs darbo pradžią: „Tuomet teismas dar neturėjo kompiuterių ir tik po mėnesio atvežė pirmąjį.“

Darbo pradžia teisme

„Viską išmokau savarankiškai. Dabar jau penkerių metų vaikai naudojasi kompiuteriais, o tuomet informacijos nebuvo, namuose kompiuterių dar neturėjome, – prisimena darbo pradžią tuometiniame Joniškio rajono apylinkės teisme pradėjęs dirbti informatiku E. Spirgys. – Atėjau pas teismo pirmininką ir klausiu, ką man daryti, o šis sako, reikia važiuoti į Teisingumo ministeriją. Taip ir padariau.“

Tačiau ministerijoje naujam specialistui patarė visus klausimus išsiaiškinti vietoje, tai yra Joniškyje.

Po mėnesio iš Vilniaus atvežė pirmąjį kompiuterį, pajungė ir įdiegė programas ir Edvardas pradėjo dirbti. Vienintelis teismo kompiuteris buvo jo kabinete, todėl kasdien surašydavo gautas bylas (buvo įdiegta speciali programa), atspausdindavo dokumentus ir pan. Informatikas dirbo kompiuteriu, o vienintelė tuo metu Joniškio rajono apylinkės teismo posėdžių sekretorė – spausdinimo mašinėle. Teisėjas taip pat neturėjo kompiuterio – nuosprendžius ir sprendimus rašydavo ranka. Edvardas sako, jog tiksliai nebeprisimena metų, kuomet teismas gavo papildomų kompiuterių.

Pasak pašnekovo, anksčiau kompiuteriai dažnai gesdavo – būdavo išjungi kompiuterį ne taip ir nebeveikia sistema, nebeskenuoja dokumentų ar nebėra tinklo. Ir tuomet tekdavo ieškoti gedimo priežasties.

„Jokių kursų informatikams nerengė, visi turėjo mokytis savarankiškai, skaityti ir gilintis. Po 10 metų darbo teisme, pirmą kartą važiavau į mokymus, tai buvo darbo saugumo kompiuteriu kursai“, – prisimena informatikas. Anot jo, kelias dienas trukę mokymai buvo labai naudingi.

Edvardas parodė senąją įrangą – pirmąjį teismo kompiuterį, spausdinimo mašinėles. „Ši spausdinimo mašinėlė – ypatinga, šių mašinėlių gulbės giesmė. Mat ji yra elektrinė, atmintyje išsaugo iki 30 lapų ir gali juos atspausdinti. Su šia spausdinimo mašinėlė teismo posėdžių sekretorė dirbo paskutinius metus prieš atsirandant ant jos stalo kompiuteriui“, – rodo E. Spirgys.

Darbas trijuose teismo rūmuose

Dabar, kai yra internetas, labai daug informacijos, daug greičiau galima viską išsiaiškinti ir priimti tinkamą sprendimą. Specialistas sako, kad kartais tikrai reikia pasukti galvą, ką daryti, bet įdomu ir visada randa išeitį. Anot E. Spirgio, dabar kompiuterių gedimai daug retesni, bet daug įvairios įrangos, daug laiko užima dokumentacijos pildymas. Be to, reikia pasirūpinti, kad sklandžiai vyktų nuotoliniai teismo posėdžiai.

Joniškio rūmuose mažai darbuotojų, todėl vienas informatikas dirba trijuose rūmuose: Joniškyje, Pakruojyje ir Radviliškyje. Informatikas visur suspėja, nes šiais laikais daugelį gedimų ar kitų problemų galima išspręsti prisijungus prie kolegos kompiuterio per nuotolį.

Fizikos mokytojas ir informatikas

Informatiko darbas – tai darbas su įranga, programomis. E. Spirgys – fizikas, todėl daugelis dalykų jam buvo žinomi: „Man visada patikdavo išpakuoti naują aparatūrą ir pasižiūrėti, kaip ji veikia, koks veikimo principas“.

Telšių rajone, Kaunatavo bažnytkaimyje augęs E. Spirgys nuo mažens mėgo konstruoti. Puikiai sekėsi tikslieji mokslai, todėl baigęs Ubiškės vidurinę mokyklą, pasirinko studijuoti fiziką tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute, Fizikos ir matematikos fakultete. Baigęs studijas tapo fizikos mokytoju.

Fizikos vaikus mokė ir dirbdamas teisme. Vyras daug metų derino du darbus. Mokykloje turėjo po kelias pamokas per savaitę, tačiau tai, anot pašnekovo, visiškai skirtinga veikla nei teisme – nuolatinis bendravimas su jaunimu suteikdavo naujų minčių ir energijos. E. Spirgys Jaunimo mokykloje su vaikais rasdavo bendrą kalbą, vaikai atsigaudavo, pradėdavo viskuo domėtis. Mokykloje Edvardas dirbo iki 2018 metų.

Dabar, kai nebedirba mokykloje, vis sugalvoja naujų veiklų namuose, taip pagerindamas artimųjų buitį. Kaip pats sako, gal galėtų ir nusipirkti, tačiau padaro pats: laistymo sistemą, sūpynes anūkei ar dar kokį daiktą iš medžio ar metalo. O technika ir įvairi įranga visada Edvardo gyvenime buvo pirmoje vietoje.