Edmundas Pupinis: „Ateinantys metai bus dosnesni ne tik Utenos–Vilniaus keliui“

Seime šią savaitę buvo priimtas kitų metų valstybės biudžetas. Apie tai, ką reikia žinoti uteniškiams ir kaip nuo 2024 m. keičiasi atlyginimai, pensijos ir finansavimas įvairioms valstybės sritims, Utenos dienos žurnalistai kalbėjosi su Seimo nariu Edmundu Pupiniu.

Priėmėte rekordinį biudžetą. Ar galime sakyti, kad gyvename vis geriau?

Prieš kurį laiką kalbėjau su vienu uteniškiu. „Žinai, kokia didžiausia problema Utenoje?“ – klausia jis manęs. Ir tuoj pat atsako: „Trūksta gero restorano.“ Išgirdęs tokį atsakymą susimąsčiau, kaip skirtingai mes visi matome pasaulį, – juk kitiems restoranų trūkumo „problema“ tik sukeltų juoką. Ar tokį atsakymą būčiau išgirdęs prieš, tarkime, 20 metų? Vargu. Bet kuriuo atveju kiekvieno žmogaus, kiekvienos šeimos istorija ir problemos yra skirtingos, tačiau tuo kartu visi norime gyventi oriai ir saugiai. Todėl šioje kadencijoje buvome užsibrėžę tikslą nuosekliai didinti žmonių pajamas, stiprinti saugumą, daug dėmesio skirti švietimui. Manau, tai gerai atsispindi ir ateinančių metų biudžete.

Sutikite, jog nors pensijos ir atlyginimai didėja, kainos parduotuvėse irgi reikšmingai auga.

Taip, labai gaila, kad dalį valstybės pastangų didinti žmonių pajamas suvalgydavo infliacija. Visgi kainas parduotuvėse nustato ne politikai, o rinka. Pastaruoju metu ekonomistai pastebi tendenciją, jog prekių kainų augimas sustojo, o kai kurios prekės pradėjo pigti. Infliacija šiuo metu Lietuvoje tebesiekia 2,3 proc. ir jau trečią mėnesį paeiliui yra žemesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Taigi gyventojų perkamoji galia vėl auga. Po kelerių pastarųjų metų sukrėtimų šis 2024-ųjų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajusti šalies ekonomikos augimą.

Užsiminėte apie pajamų didinimą. Ko nuo kitų metų gali tikėtis pensijas gaunantys Utenos rajono senjorai?

Vidutiniškai pensijos nuo kitų metų augs apie 70 eurų – vidutinė pensija būtinąjį stažą turintiems senjorams didės nuo 575 iki 644 eurų. Jei palygintume pensijų dydžius, kurie buvo kadencijos pradžioje (2020 m.), tai kitais, 2024, metais jos bus padidėjusios 61 proc., arba 244 eurais „į rankas“. Manau, tai reikšminga suma. Bet reikia nepamiršti, kad kiekvieno senjoro pensijos dydis priklauso nuo turimo stažo, per darbo metus gautų pajamų. Kaip ir minėjau, kalbu apie tai, kiek pensijos kils vidutiniškai.

Kas laukia dirbančių?

Minimali mėnesinė alga (MMA) didės nuo 840 iki 924 eurų. Taip pat 20 proc. keliamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), tai tiesiogiai palies 811 tūkst. Lietuvos žmonių. Didesnis NPD reiškia mažesnę mokesčių naštą dirbantiems. Dėl šių pakeitimų vidutiniškai 75 eurais augs mažiausiai gaunančių žmonių pajamos. Per ketverius metus dėl MMA ir NPD didėjimo mažiausiai uždirbantiems gyventojams pajamos „į rankas“ augs per 261 eurą. Taip pat kils ir įvairios socialinės išmokos, pavyzdžiui, vaiko pinigai nuo sausio paaugs iki 96 eurų.

Kaip su viešojo sektoriaus darbuotojais – gydytojais, pareigūnais, socialiniais darbuotojais?

Kultūros ir meno darbuotojams bei statutiniams pareigūnams atlyginimai vidutiniškai augs 108 eurais, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams – 122 eurais, gydytojams – 259 eurais, rezidentams – 189 eurais. Pavyzdžiui, gydytojų atlyginimas „į rankas“ nuo 2020 m. vidutiniškai paaugo tūkstančiu eurų. Taip pat kiek anksčiau priimta valstybės tarnybos reforma, kuri leis valstybės tarnautojams atlyginimą, kaip ir privačiame sektoriuje, mokėti pagal pasiektus rezultatus, daugiau galių dėl darbo užmokesčio bus suteikta įstaigų vadovams.

Pakalbėkime apie mokytojus ir švietimą. Nors finansavimas švietimui atitinka Europos Sąjungos vidurkius, mokytojai streikuoja. Kodėl taip yra?

Kalbant apie mokytojų atlyginimus, jiems kitais metais atlyginimai bus didinami du kartus po 10 proc. – nuo sausio ir panašia proporcija nuo rugsėjo. Atlyginimas „į rankas“ kitais metais mokytojams vidutiniškai augs 276 eurais. Skaičiuojant procentinį augimą, mokytojų atlyginimai nuo 2020 m. vidutiniškai augs 66 proc., dėstytojų – 70 proc. Nepamenu, jog kas nors per kadenciją būtų rodę tiek dėmesio mokytojo profesijai. Vykdant politinių partijų susitarimą, mokytojų atlyginimams kelti kitąmet numatoma papildomai skirti 217 mln. eurų.

Palyginkit: 2016 m. didinant atlyginimus pedagogams papildomai buvo skirta 9 mln. eurų, t. y. pedagogų atlyginimų mokos fondas tuomet buvo didinamas 24 kartais mažiau, nei skiriama kitų metų biudžete. Suprantu mokytojus, kurie kelia klausimus ir sako, kad nors pinigų skiriama daug, neaišku, kur jie nueina ir kodėl jie ne visada pakankamai tikslingai pasiekia mokytojus. Kai ruošėme partijų susitarimą, buvo sutarta, kad mokytojų atlyginimai iki 2024 m. pabaigos sieks 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), t. y. kad 130 proc. VDU sieks mokytojų gaunamos pajamos, o ne konkrečiai vienas etatas.

Dabar atrodo, jog teisingesnis kelias yra mokytojų atlyginimo didėjimą pririšti konkrečiai prie apmokėjimo už etatą augimo. Taip būtų išvengiama nesusikalbėjimo ir skirtingo skaičių interpretavimo – dėl to dar tikrai tarsimės ir priimsime sprendimus. Be to, siekdamas gauti atsakymus, kur ir kaip nukeliauja švietimui skirti pinigai, jau kreipiausi į Utenos rajono savivaldybę. Taip pat Seime tarp partijų pasiektas sutarimas inicijuoti visos šalies švietimo sistemos auditą. Gavus atsakymus ir audito rezultatus, situacija bus aiškesnė. Mums švietimas yra prioritetas, be to, su keturiomis iš penkių švietimo profesinių sąjungų susitarimus pasiekti pavyko.

Daug diskusijų kelia gynybos finansavimas. Kaip spartinti finansavimą mūsų saugumui užtikrinti?

Mūsų visų saugumas priklauso nuo to, kiek mūsų kariuomenė aprūpinta modernia ginkluote, technika, karine įranga. Neturint stiprios krašto apsaugos, visi dalykai, apie kuriuos kalbėjome šio pokalbio metu, gali labai greitai prarasti prasmę. Saugumui ši valdančioji dauguma skyrė ypatingą dėmesį, todėl per ketverius metus krašto gynybos biudžetas padvigubėjo – krašto apsaugos finansavimas per kadenciją užaugo nuo 1 mlrd. eurų iki 2 mlrd. eurų. Deja, to nepakanka – turėsime tartis su kitomis partijomis ir gyventojais dėl tvarių kariuomenės finansavimo šaltinių.

Dar vienas opus klausimas yra keliai.

Parodykite man bent vieną žmogų, kuris sako, kad keliai geri, arba politiką, kuris sako, kad pinigų keliams užtenka. Taip jau buvo, yra ir bus – valstybės resursai yra riboti ir lėšų reikia tiek atlyginimams didinti, tiek socialinei apsaugai, tiek gynybai, tiek keliams. Galima pasidžiaugti, jog po kilusių diskusijų valstybės biudžete numatytas finansavimas keliams reikšmingai išaugo ir kitais metais sieks 872 mln. eurų. Svarbiausia mums, uteniškiams, be abejonės, yra magistralė Utena–Vilnius. Kaip jau esu minėjęs ankstesnio mūsų pokalbio metu, pritarus mano pasiūlymui, Utenos–Vilniaus kelio rekonstrukcijai kitais metais numatyti papildomi 40 mln. eurų. Lėšos biudžete netgi skirtos atskira eilute, to anksčiau, kalbant apie kelius, niekada nebuvo. Kaip ir esu minėjęs, trūkstama finansavimo dalis privalės būti skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos fondo ir iš ES kelių statybai skirtų programos lėšų. Kaip ir buvo žadėta, 2024-aisiais Utenos–Vilniaus kelyje prasidės didieji darbai, o visas kelio remontas bus užbaigtas 2025 m.

Ir pabaigoje – lengvesnis klausimas. Artėja didžiosios metų šventės, ko palinkėtumėte uteniškiams?

Daug kalbėjome apie kitų metų biudžetą, skaičius, pinigus. Bet būdami su artimaisiais, dešimtą kartą žiūrėdami tą patį filmą, juokdamiesi prie stalo ar tiesiog išėję pasivaikščioti, biudžeto eilutes pamirštame. Visgi per šventes ateina supratimas, kas iš tikrųjų yra svarbu. Tad ir linkiu nepamiršti svarbiausių dalykų – ne tik apkabinti artimuosius, bet ir pagalvoti apie tuos žmones, kurie šiuo metu verčiasi sunkiau, kurie yra vieniši, kurie yra karo zonoje ir žino, kad labai realiai gali nesulaukti rytojaus. Padėkime vieni kitiems, jauskime vieni kitus ir atjauskime – gyvenimas taps tikrai šviesesnis.

Pilnas straipsnis udiena.lt