ECB vėl apkarpius bazines palūkanas, ekspertai šiemet tikisi dar 2 mažėjimų

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį paskelbus apie bazinės indėlių palūkanų normos mažinimą nuo 2,75 proc. iki 2,5 proc., ekonomistai sako, kad sprendimas nieko nenustebino. Visgi jie pastebi ženklų, kad tolesni bazinių palūkanų karpymai vyks lėtesniu tempu ir su ilgesnėmis diskusijomis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius Eltai teigė, kad šis ECB sprendimas bus tikriausiai paskutinis, dėl kurio pasiektas platus susitarimas – tai, jo teigimu, lemia artėjimas prie vadinamos neutralios palūkanų normos.

„Pasiekus 2,5 proc. ribą, sekantis sprendimas jau reikštų, pagal aukštesnę įvestį, jog atsidurtume neutralioje palūkanų normoje. Neutrali palūkanų norma reiškia, kad ekonomika nebus nei slopinama, nei skatinama – infliacijai poveikis bus neutralus“, – aiškino L. Marcinkevičius.

Pasak ekonomisto, dėl vadinamo neutralaus bazinių palūkanų poveikio ekonomikai ECB dar diskutuos – viena vertus, infliacija euro zonoje vis dar viršija keliamą 2 proc. tikslą, tačiau sutarimo šiais klausimais tarp pačių ECB narių dar nėra.

„Tiesą pasakius, netgi ECB atstovai jau kvestionuoja – vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel sako, kad su tuo palūkanų normų lygiu, kuris yra, palūkanos vis dar yra ekonomiką varžančiame lygyje. Matosi, kad jau tarp pačių pinigų politikos formuotojų prasideda debatai dėl tolimesnių žingsnių“, – teigė L. Marcinkevičius.

Jo teigimu, šiemet galime tikėtis dar 2 bazinių palūkanų mažinimų, tačiau tarpai bus ilgesni dėl vyksiančių diskusijų. Taip pat, pasak LLRI eksperto, yra manančių, jog ECB sumažins bazinę palūkanų normą žemiau 2 proc., o kitais metais vėl ją padidins.

„Sakyčiau, kad tokios prognozės, kurios dabar yra dominuojančios rinkoje, yra dar 2 sumažinimai šiais metais, iki 2 proc., manau, kad tai yra realistiška. Tačiau kiekvienas papildomas mažinimas bus vis sudėtingesnis pasirinkti ir vieningos nuomonės tarp Valdančiosios tarybos narių, tikrai nebebus“, – svarstė L. Marcinkevičius.

„Dalis neatmeta to scenarijaus, kad ECB sumažins palūkanų normą žemiau 2 proc. lygio, bet kitais metais gali įvykti grįžimas prie aukštesnės ribos“, – pridūrė jis.

2 bazinių palūkanų karpymus prognozuoja ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, nepaisant lėtai mažėjančios infliacijos, ECB palūkanų mažinimą mato kaip vieną iš priemonių skatinti ekonomikos augimą.

„Manau, kad mūsų laukia dar 2 palūkanų mažinimai ir manau, kad bazinės palūkanos birželį sumažės iki 3 proc. Atitinkamai 3 mėn. EURIBOR maždaug liepos mėnesį pasieks 2 proc. Nepaisant to, kad euro zonoje nebuvo didelio progreso mažinant infliaciją, labiausiai palūkanos yra mažinamos dėl ekonomikos stiprinimo“, – Eltai komentavo jis.

T. Povilauskas: lieka viltis, kad kito mažinimo sulauksime balandį

SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ECB sprendime nerimą kelia viena smulkmena – ar pranešime spaudai bankas apibūdins dabartinę pinigų politiką kaip ribojančią ekonomiką. 

„Turime ECB pranešimą spaudai ir jame didžiausia intriga buvo, kaip pranešime bus apibūdinta ekonomiką ribojanti pinigų politika. Buvo baiminamasi, kad išvis tokio žodžio, kad dabartinės palūkanos riboja ekonomikos augimą neliks, jis išliko, tačiau buvo pakeistas. Rašoma, kad jau daug mažiau riboja ekonomikos augimą tokia palūkanų norma“, – Eltai kalbėjo T. Povilauskas.

„Iš tokių smulkmenų galima spręsti, kad nėra taip išgąsdinta rinka, ir viltis, kad balandį palūkanos bus mažinamos, tebėra paliekama“, – pridūrė jis.

Ekonomistas atkreipė dėmesį į padidėjusią šių metų infliacijos prognozę, kuri galėtų kiek sulėtinti palūkanų normų mažėjimo tempą. Vis dėlto, eksperto teigimu, palūkanų mažinimo tendencija išlieka ir toliau.

„Šiandien paskelbtos atnaujintos ekonominės prognozės ir nors šiemet infliacijos prognozė euro zonoje išaugo nuo 2,1 proc. iki 2,3 proc., kitų metų prognozė liko ta pati – 1,9 proc. Tai ramina, kad mes palūkanų normas dar mažesnes išvysime, klausimas tik kokiu tempu jos bus mažinamos“, – aiškino T. Povilauskas.

L. Baškys: rinkos tikisi tolesnio palūkanų normų karpymo

„SME Bank“ Verslo bankininkystės vadovas Lukas Baškys teigia, kad finansų rinkos laukia tolesnio palūkanų normų mažėjimo ir tai rodo Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normai EURIBOR 6 mėn. rodiklis, kuris dar iki ECB sprendimo sumažėjo iki 2,3 proc.

„EURIBOR yra tarsi žingsneliu priekyje ECB palūkanų normos. Štai ECB pagrindinę palūkanų normą sumažino iki 2,5 proc., o 6 mėn. EURIBOR dar net prieš ECB sprendimą buvo mažesnė ir siekė apie 2,3 proc. Tai rodo, kad finansų tikisi, jog ECB dar bent kartą mažins palūkanas ateityje“, – pranešime cituojamas L. Baškys.

Ekonomisto teigimu, ECB palūkanų mažinimas pirmiausia lemia geresnį finansavimo prieinamumą gyventojams ir verslui, tačiau turi ir kitą medalio pusę – mažėjantį terminuotų indėlių patrauklumą. Vis dėlto, pasak jo, terminuotiems indėliams galima rasti alternatyvų.

„Pavyzdžiui, kai kurie bankai sudaro galimybes smulkiajam ir vidutiniam verslui įdarbinti įmonės lėšas einamojoje sąskaitoje ir gauti palūkanas, artimas ECB palūkanų normai. Tokiu būdu nereikia įšaldyti lėšų terminuotojo indėlio laikotarpiui, o prireikus lėšų jomis galima pasinaudoti bet kada, neprarandant sukauptų palūkanų“, – pažymėjo L. Baškys.

Apkarpymas ketvirčiu procentinio punkto žymi jau šeštąjį kartą, kai ECB sumažino šią normą nuo 2024 m. vidurio.

Kaip pranešama, ECB taip pat sumažino pagrindinę refinansavimo normą nuo 2,9 proc. iki 2,65 proc.

Eurostato duomenimis, metinė infliacija euro zonoje 2025 m. vasarį sumažėjo iki 2,4 proc., nuo 2,5 proc. sausio mėnesį.