Aktualijos | 6 MIN.
Liepos mėnesį pirmą kartą per vienuoliką metų bazines palūkanų normas padidinęs Europos Centrinis Bankas (ECB) veikiausiai nesustos ir ketvirtadienį numatomame pinigų politikos posėdyje jas turėtų pakelti net 0,75 proc. punkto, prognozuoja ekonomistai. SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis sako, kad rinkos ateities sandorių kainos rodo, jog yra tikėtinas tiek 50, tiek 75 bazinių punktų padidinimas, tačiau spartesnį kėlimą jis vadina realesniu scenarijumi.
„Mūsų banko analitikų nuomone, vis tik ECB skubins pinigų politikos griežtinimą, nes paskutinieji infliacijos duomenys eilinį kartą buvo didesni, negu prognozuota. Laukti tikrai nėra prasmės, dėl to rugsėjį turėtų būti kėlimas 75 baziniais punktais, o po to likusiuose dviejuose posėdžiuose po 50 bazinių punktų“, – Eltai teigė E. Petrulis.
Panašios pozicijos laikosi ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis akcentuoja, kad „langas“, kuomet ECB dar gali didinti palūkanų normas, jau ima siaurėti, kadangi metų pabaigoje euro zonoje dėl mažėjančios gyventojų perkamosios galios, energetikos krizės, ims ryškėti recesijos ženklai. Būtent tai, kad infliacija šiuo metu išlieka itin aukšta, o ekonominiai rodikliai dar nėra nukritę taip smarkiai, ECB, jo vertinimu, yra priverstas skubėti.
„Monetarinės politikos normalizaciją ECB atlieka dabar, kuo greičiau, kol dar nėra baisių ekonominių tendencijų. Tvarko savo reputaciją, kadangi pavėlavo su ekonomikos skatinimo priemonių atitraukimu. Dabar jie turi parodyti rinkoms, politikams, gyventojams, kad centrinis bankas yra nusiteikęs griežtai reaguoti į per didelę infliaciją. Todėl bazines palūkanų normas didins sparčiau, nei tikimasi“, – mano N. Mačiulis.
N. Mačiulis: ECB prisiims laurus, kurie jiems nepriklausys
Ekonomistas sutinka, kad spalį ir gruodį ECB sprendimų priėmėjai veikiausiai taip pat padidins palūkanų normas, tačiau jau metų pabaigoje monetarinės politikos griežtinimas bus pabaigtas. Anot jo, Valdančioji taryba metų gale, kainų augimo tempams ėmus slopti, galės pareikšti, kad būtent jų ryžtas ir veiksmai leido sumažinti infliaciją.
„ECB prisiims tuos laurus, kurie nepriklausys centriniam bankui. Turbūt visiems akivaizdu, kad nei dujų, nei naftos, nei elektros kainų su didesnėmis palūkanomis nesumažinsi, bet dabar ECB valdo lūkesčius dėl infliacijos ir tvarko savo reputaciją“, – aiškino jis.
Vis tik, N. Mačiulis kartu pažymi, kad euro zonos monetarinės politikos formuotojai turi dar vieną priežastį didinti palūkanų normas – dolerio atžvilgiu silpstantį eurą. Valiutų kursų skirtumai, pasak ekonomisto, taip pat prisideda prie kainų augimo tempų euro zonoje.
„Itin silpnas euras dolerio atžvilgiu irgi didina infliacinį spaudimą, nes didžioji dalis importo yra denominuota doleriais. Pingant eurui dolerio atžvilgiu, brangsta importas ir aštrėja infliacijos problema. Dėl šios priežasties, palūkanomis vejantis JAV Federalinių rezervų sistemą, bus bandoma sustiprinti eurą“, – pabrėžė N. Mačiulis, kartu pažymėdamas, kad jau žiemą ECB turės vis mažiau priežasčių ir galimybių toliau griežtinti pinigų politiką.
E. Petrulis: už kelių metų ECB gali tekti vėl mažinti palūkanų normas
Tuo metu E. Petrulis sako neatmetantis, kad nepaisant to, jog jau šių metų pabaigoje ECB refinansavimo operacijų normos jau gali siekti 2,25 proc., euro zonoje fiksuojami darbo rinkos ir ekonomikos augimo duomenys nereikalauja ilgalaikio pinigų politikos griežtinimo.
„Palūkanų norma metų gale jau bus aukščiau vadinamos neutralios normos, kuri euro zonoje šiaip yra žymiai žemesnė, negu JAV. Reiškia, ekonomika bus vėsinama labai nepalankiu metu, kai ir taip yra begalė problemų. Aišku, šis veiksmas bus skausmingas, pakenks ekonomikai, ir vėliau SEB banko analitikai nebemato palūkanų normų didinimo. 2024 m., aišku, yra ilgalaikės prognozės, kurios visada yra sudėtingiausios, bet tuomet galbūt netgi bus pradėta po truputį jas mažinti“, – svarstė analitikas.
Jo teigimu, priešingai nei Jungtinėse Valstijose, euro zonoje infliaciją kur kas mažiau lemia aukštos paklausos veiksnys, o daugiausia įtakos kainų kilimui turi būtent nepakankama pasiūla.
„Kai situacija yra tokia, ekonomikos vėsinimas yra labai problematiškas, nes paklausa, darbo rinkos situacija ir šiaip jau nėra labai džiuginanti. O ant to viso dar reikia pilti šaltą vandenį. Pats savaime, šis veiksmas reiškia, kad jis turi būti gana trumpalaikis, nemalonus. Tam, kad tiesiog būtų sustabdymas kainų augimas“, – aiškino E. Petrulis.
Liepą ECB priėmė istorinį sprendimą
ELTA primena, kad ankstesniame pinigų politikos posėdyje ECB ryžosi pirmam per daugiau nei dešimtmetį palūkanų normų pakėlimui. Frankfurte tuomet posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba pirmą kartą per vienuolika metų apsisprendė padidinti bazinių palūkanų normas 0,5 proc. punkto.
Nuo liepos 27 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,00 proc.
ECB taip pat pranešė, kad siekiant užtikrinti pinigų politikos sprendimų veikimą, būtina parengti pinigų politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę. Pranešime pažymima, kad Valdančiajai tarybai toliau normalizuojant pinigų politiką, ši priemonė padės užtikrinti, kad pinigų politikos sprendimų poveikis būtų sklandžiai perduodamas visoms euro zonos šalims.
Infliacija euro zonoje rugpjūtį sudarė rekordinius 9,1 proc. ir gerokai viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. tikslą.
Artimiausias posėdis numatomas jau ketvirtadienį. Bankas po jo taip pat turėtų paskelbti atnaujintas euro zonos ekonomikos prognozes. Finansų institucija birželį prognozavo, kad 2022 m. infliacija turėtų sudaryti 6,8 proc., o kitais metais nukristi iki 3,5 proc. Tuo metu ekonomikos augimas šiais metais turėtų siekti 2,8 proc., o 2023 m. – 2,1 proc.
etaplius TV
0
