E. Sabutis nemato grėsmės perduoti „Belaruskalij“ bylą Teisingumo ministerijai: racionali idėja

Susisiekimo ministerija sutiktų Teisingumo ministerijai atiduoti didžiąją dalį tarptautinių bylų, kuriose atstovauja Lietuvą, o tarp jų – ir „Belaruskalij“ arbitražo klausimą, teigia ministras Eugenijus Sabutis.

„Komandos jungtiniame susitikime sutarėme, kad tokios bylos (kaip „Belaruskalij“ arbitražas – ELTA) galėtų būti perduotos į Teisingumo ministerijos kuravimo lauką“, – posėdyje su Seimo konservatorių frakcija trečiadienį sakė E. Sabutis.

„Mes matome, jog yra kai kurios bylos, kurias galime pabaigti patys, nes jose jau yra geras įdirbis ir gal net teigiamas rezultatas. (...) „Belaruskalij“ byla yra tokia, kurią mes galėtume perduoti. Grėsmių dėl to nematome. Kolektyviniu sprendimu manome, kad Teisingumo ministerijos idėja yra racionali“, – tikino susisiekimo ministras.

E. Sabutis pastebi, jog Susisiekimo ministerija nėra numatyta kaip šalis „Belaruskalij“ byloje, tad ją perdavus Teisingumo ministerijai, jo manymu, esminio pokyčio nebūtų.

Posėdyje dalyvavusiems konservatoriams pastebėjus, kad Teisingumo ministerijai vadovaujantį Rimantą Mockų iškėlė Seimo „Nemuno aušros“ frakcija, E. Sabutis atmetė idėją, kad tokiu žingsniu bandoma apeiti jo vadovaujamą instituciją ir susitarti dėl baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimo.

„Nesijaučiu apeinamas, o ką galvoja koalicijos partneriai iš „Nemuno aušros“ – aš nežinau. Šioje vietoje yra daug prezumpcijų“, – teigė Vyriausybės narys.

Teisingumo ministerija jau anksčiau teigė planuojanti, jog, siekiant sutaupyti lėšų, Lietuvai tarptautinėse bylose atstovautų ministerijos teisininkai, o ne išorės advokatai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliks antikorupcinį vertinimą, kuriame aiškinsis, ar šio Vyriausybės nutarimo projekto teisinis reglamentavimas turi trūkumų, galinčių sudaryti prielaidas korupcijai. 

Taikos siūlymo dėl „Belaruskalij“ bylos teigia nematęs

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta diskusijos, kad dėl besikeičiančios JAV administracijos politikos dabartinė valdžia Lietuvoje galėtų svarstyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms klausimą. Tuo metu Klaipėdos jūrų uoste dirbanti bendrovė Birių krovinių terminalas (BKT), kurios 30 proc. akcijų priklauso „Belaruskalij“, perdavė siūlymą dėl 12 mlrd. eurų ieškinio susitarti taikiai.

Arbitraže Lietuvai atstovaujančios Susisiekimo ministerijos vadovas E. Sabutis teigia, kad jis iki šiol nėra matęs to dokumento visa apimtimi.

„Staigmena buvo, kad su dalimi to dokumento, ant kurio nebuvo net parašų, mane supažindino žiniasklaidos atstovai. Vėliau pats Ministrų kabinetas pripažino, kad toks kreipimasis buvo gautas. Aš iki šiol šio dokumento originalo ar nuorašo nesu matęs, nesu su juo tiesiogiai supažindintas“, – aiškino susisiekimo ministras.

Nepaisant to, jis teigia, jog baltarusiškoms trąšoms taikomos sankcijos turėtų išlikti tokios pat, kokios yra dabar, o Lietuvos pozicija „Belaruskalij“ arbitraže – neturėtų keistis.

„Iš to kiek žinau, mano asmeninė pozicija buvo ir liko tokia, kad šiandien galiojantis sankcijų režimas turi išlikti toks pat – jokių pokyčių nematau. Tai, kai iš pradžių paduodamas didžiulis ieškinys, o paskui pristatoma jo atsiėmimo galimybė, pavadinčiau švelnia reketo forma. Lietuvos pozicija, kokia ji yra dabar, mane tenkina ir jos keisti neketinu“, – teigė E. Sabutis.

Jis taip pat tikino niekada nesutikęs nė vieno „Belaruskalij“ ar BKT atstovo.

„Labai sudėtinga pasakyti, ar esu ar nesu su jais susitikęs, nes nežinau nei vardų nei pavardžių, kas yra „Belaruskalij“ advokatai ar kažkokie kiti asmenys. (...) Neįskaitant Seimo narių, minstrų ir žiniasklaidos, su kuriais kalbėjau apie tai, nesu sutikęs jokių „Belaruskalij“ atstovų. Iš BKT taip pat nepažįstu nė vieno asmens ir bendravęs nesu“, – sakė ministras.

ELTA primena, kad 2021 m. įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Numatyta, kad iki tų metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).

Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 

Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. Reikalaudama atlyginti nuostolius, „Belaruskalij“ prieš Lietuvą inicijavo arbitražo procesą.

Teismo duomenimis, „Belaruskalij“ iš Lietuvos siekia prisiteisti beveik 12 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.

Šį birželį Seimas taip pat pritarė URM parengtoms nacionalinėms sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai, kurios įsigaliotų ES nepratęsus savo ribojamųjų priemonių prieš Minsko režimą.