E. Sabučio „čekiukų“ tyrimas įžiebia klausimus dėl teisėsaugos objektyvumo

Susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio „čekiukų“ bylos prokuroras atsisako teikti detales apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, nors generalinė prokurorė pirmadienį viešai paskelbė, kad šią savaitę įvyks politiko apklausa.

Bylos aplinkybės daliai teisininkų kelia klausimų dėl teisėsaugos veiklos objektyvumo.

Praėjusios savaitės penktadienį paaiškėjo, kad E. Sabučiui byloje suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Šis statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka.

Tiriamu laikotarpiu politikas Jonavos vicemero ir tarybos nario pareigas ėjo 2019–2020 metais, o po to buvo išrinktas į Seimą.

Apie E. Sabučio statusą paaiškėjo praėjus dviem dienoms po to, kai politikas paskutinę akimirką atsiėmė savo kandidatūrą į ministrus pirmininkus, socialdemokratams per prezidiumo posėdį renkant būsimosios Vyriausybės vadovą po Gintauto Palucko atsistatydinimo.

Įtarimai kolegai Jonavoje Sinkevičiui – dar užpernai

Teisėsauga dar 2023 metais pradėjo tyrimą dėl Jonavos rajono politikų galimai nederamo elgesio su savivaldybės biudžeto lėšomis, kurias galima gauti atsiskaitant už su darbu susijusias išlaidas.

Pavyzdžiui, įtarimai Jonavos merui, dabartiniam socialdemokratų lyderiui Mindaugui Sinkevičiui buvo pareikšti dar 2023 metų lapkritį. Per šį laikotarpį jo byla apkeliavo visų instancijų teismus, kol galop Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šiemet pavasarį nutraukė bylą jo atžvilgiu ir taip atvėrė kelią politikui grįžti į mero pareigas.

M. Sinkevičiaus bylą kontroliavo Kauno apygardos prokuroras Darius Valkavičius – tas pats prokuroras kuruoja ir M. Sabučio „čekiukų“ tyrimą.

Paklaustas, kaip taip nutiko, jog M. Sinkevičiui įtarimai buvo pareikšti dar 2023 metais, o M. Sabutis specialiuoju liudytoju tapo visai neseniai, jis BNS atsakė: „Kai yra surenkama pakankamai informacijos, kad būtų galima priimti vienokį ar kitokį sprendimą byloje, tai ir yra padaroma.“

Argumentuodama nevienodą tempą „čekiukų“ tyrimuose teisėsauga paprastai kalba apie didelę bylų apimtį, nes tarnybinių lėšų naudojimo pagrįstumas tiriamas beveik visose Lietuvos savivaldybėse, o tyrimai apima šimtus tarybose dirbusių ar tebedirbančių politikų.

„Jeigu jūs pasižiūrėtumėte prokuratūros veiklos ataskaitą, pamatytumėte, kad prokurorai vienu metu dirba su daug bylų. Žiūrint į prokuratūros organizuojamus ir vadovaujamus ikiteisminius tyrimus, jų Lietuvoje yra apie 2 tūkst., tai sinchroniškai yra dirbama ne viename ikiteisminiame tyrime“, – sakė D. Valkavičius.

„Jūsų klausimas būtų labai logiškas, jeigu turėčiau vieną ikiteisminį tyrimą ir dirbčiau su juo. Tada galėtume išsidėlioti laiko juostoje procesinius sprendimus. Kai dirbi ne su viena byla, tai tiesiog atliekami procesiniai veiksmai visuose ikiteisminiuose tyrimuose vienu metu“, – pridūrė jis.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį irgi tvirtino, jog tiriant Jonavos rajono savivaldybės tarybos narių lėšų panaudojimą, nagrinėta virš 20 tūkst. dokumentų.

„Tai yra darbas labai imlus laikui, todėl tas tyrimas ir užsitęsė“, – N. Grunskienė.

Neteikia detalių

Prokuroras D. Valkavičius patvirtino, kad E. Sabučio bylos epizodas kažkuriuo metu buvo atskirtas nuo likusio ikiteisminio tyrimo dėl Jonavos politikų, bet neatsakė, kada tiksliai tai buvo padaryta.

„Nekomentuosiu dabar“, – sakė D. Valkavičius.

Paklaustas, kada pasirašė nutarimą pripažinti E. Sabutį specialiuoju liudytoju, teisėsaugos pareigūnas atsakė: „Kai byloje bus priimti galutiniai procesiniai sprendimai, tada bus pateikta veiksmų chronologija.“

D. Valkavičius atsisakė komentuoti, iš kur apie būsimą E. Sabučio apklausą šią savaitę sužinojo generalinė prokurorė, kodėl ji viešai apie tai pranešė ir ar tai gali pakenkti tyrimui.

„Kai bus priimtas proceso sprendimas byloje ir bus sudėlioti tam tikri taškai ir informacija į vietas, jums bus pateiktas komentaras“, – teigė prokuroras.

Dar penktadienį, kai Kauno apygardos prokuratūra BNS patvirtino apie E. Sabučiui suteiktą statusą, raštu atsiųstame atsakyme pridūrė: „Prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos neteikia komentarų dėl atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose numatomų atlikti procesinių veiksmų laiko, vietos ir kitų aplinkybių.“

Tačiau pirmadienį N. Grunskienė po susitikimo su prezidentu G. Nausėda žurnalistams patvirtino, jog E. Sabutį rengiamasi apklausti šią savaitę.

„Kiek aš žinau, šią savaitę ponas Sabutis turėtų būti apklausiamas specialiuoju liudytoju ir tada spręsime dėl tolimesnių veiksmų šiame ikiteisminiame tyrime“, – sakė N. Grunskienė.

Naujienų agentūrai BNS nuo praėjusio penktadienio nepavyksta susisiekti su E. Sabučiu. Ministras išplatintame įraše feisbuke pareiškė esąs įsitikinęs, kad įstatymų nepažeidė, ir žada atsakyti į visus jam užduotus klausimus.

Pirmadienį jo patarėjas Lukas Paškevičius BNS sakė, kad ministras bendradarbiauja su institucijomis, yra pasiruošęs atsakyti į kilusius klausimus.

„Kai tai bus padaryta, ministras galės pateikti išsamesnį komentarą“, – sakė jis.

Advokatą prokuroro pozicija stebina

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas Gintautas Bartkus sako, kad jį nustebino prokuroro D. Valkavičiaus sprendimas atsisakyti teikti informaciją apie tyrimą. Anot jo, prašoma pateikti informacija niekaip negali pakenkti bylos eigai.

„Tikrai nematau jokio pagrindo, kodėl prokuroras negalėtų tiesiai pasakyti, kada, pavyzdžiui, pareikšti įtarimai arba kada suteiktas specialiojo liudytojo statusas, kaip jis informavo prokuratūros vadovybę ir kada, ir taip toliau“, – BNS sakė teisininkas.

„Tai klausimai, kurie svarbūs visiems, nes, priklausomai nuo atsakymo į šituos klausimus, visa visuomenė sprendžia apie prokurorų veiklos objektyvumą“, – pridūrė jis.

Pasak teisininko, tokie atsisakymai ir skatina visuomenę svarstyti, jog ikiteisminiai tyrimai Lietuvoje vykdomi selektyviai.

„Istorijoje mes tikrai turime daug atvejų, kada tokios institucijos kaip prokuratūra, ar policija yra pasitelkiamos tam tikriems politiniams uždaviniams spręsti. Na, arba tiesiog siekia daryti kaip institucijos politinį poveikį tomis priemonėmis, kuriomis negali to daryt“, – kalbėjo G. Bartkus.

Jo teigimu, aiškūs atsakymai į bylos eigai niekaip nekenkiančius klausimus padėtų išsklaidyti abejones, o dabartinė prokuroro pozicija rodo vengimą tai padaryti.

„Na, štai, paimkim, kad ir argumentą prokuroras įvardina, kad štai jis turi ir kitas bylas, tai suprask, dėl šitos bylos jis priims sprendimus tada, kada užbaigs arba padarys kitus procesinius veiksmus. Tai jeigu ponas prokuroras Darius Valkavičius turi daug bylų ant stalo, tai gal jis šito proceso viso neužbaigs tol, kol neišeis į pensiją? Čia amžiais gali tada tirti šitokias bylas“, – tvirtino advokatas, pabrėžęs, jog nėra dirbęs nė su viena „čekiukų“ byla.

„Nuskambėjo duomenys, kad yra apie 600 tiriamų politikų (dėl čekiukų – BNS) ir, man atrodo, 44 pareikšti įtarimai yra šiam laikotarpiui. Tai paprastas skaičiavimas – tai reiškia, kad reikės dar 13 metų, kad (būtų) ištirti visi? Aišku, toks skaičiavimas nėra tikslus, bet tai parodo mums problemos mastą. Tai ką dabar, visa politinė sistema, visi politikai bus įkaitai padėties, jog prokuroras nespėja išnagrinėti bylų?“ – pridūrė jis.

Paneigti prielaidas – prokuratūros užduotis

Anot advokato, kyla įspūdis, jog teisėsaugos veiksmai dėl E. Sabučio suintensyvėjo tada, kai jis buvo pradėtas svarstyti tarp kandidatų į ministrus pirmininkus.

„Jau čia tada prokuratūros reikalas yra paneigti tokią prielaidą, tai yra, pateikti informaciją visuomenei, kad taip nėra“, – sakė G. Bartkus.

Pasak jo, pirmadienį su prezidentu susitikusi generalinė prokurorė taip pat turėtų skaidriau pateikti informaciją, apie kokius tyrimus ir kiek išsamiai jiedu kalbėjosi.

N. Grunskienė po susitikimo su prezidentu sakė pristačiusi informaciją „dėl visų jautrių bylų“, susijusių su drono nukritimu Gaižiūnų poligone bei „čekiukais“.

Ji patvirtino informavusi šalies vadovą apie tai, kad kai kurie Seimo nariai bus apklausti specialiaisiais liudytojais ir galbūt artimiausiu metu bus kreiptasi į parlamentą su prašymu naikinti keleto politikų teisinę neliečiamybę, kad jiems galėtų būti pareikšti įtarimai.

Generalinė prokurorė sakė prezidentui konkrečių politikų neįvardijusi, taip pat praėjusią savaitę neteikusi informacijos Prezidentūrai ar jos darbuotojams dėl E. Sabučio atžvilgiu atliekamų procesinių veiksmų.