PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Kovo 17 d. 21:43

E. Misiūnas į teisėjus negrįš: Prezidentūra praleido politinio „atšalimo“ pabaigą

Lietuva

BNS / Fotobankas nuotr.

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA


261994

Buvęs vidaus reikalų ministras, o prieš tai – teisėjas, Eimutis Misiūnas penktadienį teigia sužinojęs, kad nebus grąžinamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas. Jo teigimu, baigėsi Teismų įstatyme nustatytas terminas, iki kurio pabaigos nebuvo gautas Prezidentūros patvirtinimas, leidžiantis jam grįžti į teisėjo pareigas.

Apie tai buvęs ministras pranešė savo socialinio tinklo paskyroje.

„Politiškai atšalo“, bet į teisėjus negrįš

Buvęs vidaus reikalų ministras ir teisėjas E. Misiūnas sako visus reikiamus dokumentus pristatęs likus mažiausiai mėnesiui iki dviejų metų termino, „politinio atšalimo“, pabaigos.

„Tik noriu priminti, kad Nacionalinei teismų administracijai prašymą grąžinti į teisėjo pareigas pateikiau 2022 rugsėjo 15 d., medicininė pažyma, kad sveikata tinkama teisėjo pareigoms eiti, gauta 2022 m. spalio 19 d., LR Prezidento dekretas dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą dėl patarimo skirti mane Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, buvo 2022 m. spalio 19 d., VSD pažymą, kad turiu teisę dirbti su slapta informaciją gauta 2022 m. lapkričio pradžioje, Teisėjų tarybos sprendimas pritarti skirti mane Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju buvo priimtas 2022 m. lapkričio 11 d. Mano dviejų metų terminas, leidžiantis sugrįžti į buvusias pareigas, suėjo 2022 m. gruodžio 10 d.“ – dalijosi E. Misiūnas.

Vis dėlto, Prezidentūros leidimo grįžti į teisėjo pareigas E. Misiūnas nesulaukė.

„Ačiū gerb. draugams ir buvusiems kolegoms, kurie po Teisėjų tarybos sveikinote mane grįžtant į teisėjo pareigas, tuomet aš sakiau, kad tai dar ne galutinis sprendimas, pasirodo, buvau įžvalgus. Galutinai užsivėrus šioms durims, ieškosiu kitų galimybių“, – sakė E. Misiūnas.

„Darbas Vyriausybėje – mirties bučinys teisininko karjerai“

Į šią žinią sureagavo ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis, būtent kurio vadovaujamoje Vyriausybėje vidaus reikalų ministru ir dirbo E. Misiūnas. Pasak S. Skvernelio, tokiu Prezidentūros sprendimu – ignoruoti E. Misiūno „politinio atšalimo“ pabaigą – E. Misiūnas „buvo pažemintas galutinai“.

„Šiandien nemaloniai nustebino naujiena, kad buvęs teisėjas, buvęs vidaus reikalų ministras buvo pažemintas galutinai: iš pradžių nesuprantamais ir neteisėtais motyvais buvo priverstas laukti kažkokio mistinio „politinio atšalimo“. Po to, kai lyg ir „atvėso“ bei atliko visas įstatymais numatytas procedūras, prezidentūra „pratempė gumą“, nepriimdama sprendimo, kol pasibaigė formalus terminas“, – teigė S. Skvernelis.

Pasak jo, tokiu būdu prezidentas aiškiai parodė visai teisinei bendruomenei, kad „šiukštu neikite į vykdomąją valdžia dirbti Lietuvai“, nes, pasak jo, tai bus įvertinta kaip neigiama jūsų biografijos detalė.

„Kitaip tariant, darbas Vyriausybėje kaip mirties bučinys teisininko karjerai“, – sakė S. Skvernelis.

„Kaip jau įprasta, yra išimčių tiems teisininkams, kurie 2019 metais pradedant prezidentinę rinkiminę (Gitano Nausėdos – ELTA) kampaniją Saulėtekyje, laiku pastovėjo užnugaryje. Tokių karjera bus pasirūpinta – nesvarbu, kad netinki Europos Bendrajam teismui – gali būti puikus kandidatas į Konstitucinio teismo teisėjus“, – prezidentą kritikavo buvęs premjeras.

ELTA primena, kad dar 2021-ųjų sausį Prezidentūra paskelbė, kad buvusiam vidaus reikalų ministrui E. Misiūnui neleis grįžti į teisėjo pareigas.

Tąkart G. Nausėda žurnalistams paaiškino, kad E. Misiūnui prieš grįžtant į teisėjo darbą, reikalingas „tam tikras laikotarpis“.

„Kalbėkime konkrečiai – gerbiamas ponas Misiūnas atsisakė teisėjo karjeros, dalyvavo rinkimuose kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga eidamas 40 numeriu. Ar iš tikrųjų po to, kai rinkimai nepasisekė, galima pretenduoti į teisėjo poziciją? Aš manau, kad ne. Manau, kad jam reikalingas tam tikras laikotarpis, per kurį jis galėtų geriau pasirengti teisėjo darbui, nes teisėjo darbas yra nepolitizuotas darbas“, – prieš dvejus metus teigė G. Nausėda.