E. Macronas vėl sulaukė kritikos dėl komentarų apie Rusiją

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) savo raginimais vengti pažeminti Rusiją Ukrainoje vėl išprovokavo kritikos ir nesupratimo bangą, ir pademonstravo nesutarimus Vakarų aljanse.

Praėjusį penktadienį prancūzų žiniasklaidai E. Macronas pakartojo esąs įsitikinęs, kad Vladimirui Putinui turi būti atvertas išėjimas iš padėties, kurioje Rusijos lyderis atsidūrė padarydamas „istorinę ir fundamentalią klaidą“ – įsiverždamas į Ukrainą.

E. Macronas sakė, jog darant spaudimą Maskvai užbaigti šį karą Rusija neturėtų būti „pažeminta,.. kad tą pačią dieną, kai kautynės liausis, galėtume atverti išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.

Tuo Prancūzijos lyderis pakartojo gegužės pradžioje pateiktą argumentą.

Tačiau pareiškimas iš karto vėl sukėlė įtampą tarp Paryžiaus ir Kyjivo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis garsėja tuo, kad skeptiškai vertina E. Macrono nuostatą įkalbėti V. Putiną nutraukti karą.

Nors viešai remia Ukrainą ir leido tiekti jai ginklus, E. Macronas nuo metų pradžios dešimtis kartų skambino V. Putinui.

„Esu įsitikinęs, kad Prancūzijos vaidmuo yra būti tarpininkaujančia galia“, – interviu regioninei žiniasklaidai pridūrė E. Macronas.

„Raginimai vengti žeminti Rusiją gali tik pažeminti Prancūziją ir bet kurią kitą tai daryti raginsiančią šalį“, – šeštadienį socialinėje žiniasklaidoje parašė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Jis paragino pastatyti Rusiją „į vietą“, kad būtų atkurta taika ir „išgelbėta gyvybių“.

Karo nusikaltimai

E. Macrono pastabos išryškina skirtumus, kaip į karą žiūri Prancūzija, ir kaip – Ukraina, Rytų Europos valstybės, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė.

Kyjivas ir jo artimiausios sąjungininkės kovoje su Rusijos agresija šį karą laiko kova už Ukrainos valstybingumo ir demokratijos išlikimą, kurią išspręs tik Rusijos pralaimėjimas.

Įtariami Rusijos karo nusikaltimai, pradedant civilių gyventojų žudymu ir baigiant gyvenamųjų namų ir kitos nekarinės infrastruktūros užpuolimais, nepalieka jokio noro siekti kompromisų su V. Putinu.

Kai kas baiminasi, kad Prancūzija ir Vokietija norėtų, jog Ukraina atiduotų Rusijai dalį savo teritorijos ir taip užbaigtų kovas, nors Paryžius ir Berlynas nepateikė jokių viešų pareiškimų, kurie pagrįstų šį argumentą.

„Prancūzijos prezidentas vis dar ieško būdų, kaip išgelbėti karo nusikaltėlį Putiną nuo pažeminimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas (Markas Mihkelsonas).

„Ką Macronas pasakytų šiai mergaitei Ukrainoje?“ – klausė jis šalia nuotraukos, kurioje matyti mergaitė amputuota koja. – Ir tūkstančiams kitų, kurių gyvenimai buvo sugriauti visiems laikams kaip blogio imperijos aukų.“

Politikas pažymėjo, kad suvokia savo kritikos sąjungininkams griežtumą, tačiau pabrėžė, jog karą Ukrainoje pradėjusio ir už nusikaltimus atsakingo asmens nuolatinis teisinimas kelia grėsmę visai Europos Sąjungos erdvei.

„Putinas derėsis tik tada, kai jo kariuomenė nebegalės toliau žygiuoti į priekį, pažeminta ar ne. Macronas turėtų sutelkti dėmesį į tokios sąlygos sukūrimą“, – sekmadienį rašė buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelis McFaulas (Maiklas Makfolas).

Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto vadovas Johnas Chipmanas (Džonas Čipmanas) teigė, kad „reputacijos išsaugojimas“ yra „silpnas diplomatinis tikslas. Putinas gali prisiimti asmeninę atsakomybę už savo reputaciją“.

„Pažeminimas – švelni bausmė už karo nusikaltimus“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Istorinės paralelės?

E. Macronas siekia, kad Prancūzija išlaikytų istoriškai glaudžius diplomatinius santykius su Rusija, ir ne kartą yra perspėjęs dėl platesnio konflikto, į kurį įsitrauktų Vakarai, pavojaus.

Jis taip pat atsargiai vertina kai kurių sąjungininkų norą nubausti Maskvą už agresiją, besdamas pirštu į Versalio taiką, 1919 metais pasirašytą tarptautinę sutartį, oficialiai užbaigusią Pirmąjį pasaulinį karą.

Kai kurių istorikų nuomone, Versalio taikos sąlygos Vokietijai buvo pernelyg sunkios ir pagreitino nacių atėjimą į valdžią 4-e dešimtmetyje bei prisidėjo prie to, kad 1939 metais Europoje vėl prasidėjo karo veiksmai.

Gegužės 9 dieną kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre E. Macronas pirmą kartą perspėjo, kad Maskvos „pažeminimas“ taikos pastangoms nepasitarnautų.

„Rytoj turėsime kurti taiką – niekada to neužmirškime, – jis sakė žurnalistams. – Turime tai padaryti Ukrainai ir Rusijai esant prie stalo.“

„Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus padaryta... neįtraukiant vienai kitos, o juolab jas pažeminant“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.

E. Macronas vis labiau spaudžiamas apsilankyti karo draskomoje Ukrainoje, kol nesibaigė Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetis. E. Macronas buvo nuvykęs į Maskvą ir Kyjivą prieš pat Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną. Prasidėjus karui jis Ukrainoje nesilankė.

Kiti Vakarų šalių vadovai buvo atvykę į Ukrainą, kad simboliškai išreikštų paramą V. Zelenskiui ir jo šaliai, tačiau neseniai antrai kadencijai perrinktas Prancūzijos valstybės vadovas sako norįs vykti į Kyjivą „tinkamu laiku ir esant tinkamoms sąlygoms“.

BNS