E. Kūris mano, kad dėl „čekutininkams“ palankių pataisų galima būtų kreiptis į Konstitucinį Teismą

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjas Egidijus Kūris įsitikinęs, kad Seime svarstomomis Baudžiamojo kodekso (BK) pataisomis mėginama ne tik padėti „čekiukų“ bylose teisiamiems asmenims, bet ir įsikišti į teismų darbą. Dėl to, pasak teisininko, jei minėtiems pakeitimams būtų pritarta, yra pagrindo KT kelti klausimą, ar nebuvo pažeistas valdžių padalijimo principas. E. Kūriui antrina KT teisėjas Aurelijus Gutauskas, politikų pastangas Seime priimti BK pataisas vadindamas siekiu, kad sankcijos „čekiukų“ bylose sušvelnėtų.

Eltos kalbintas Vilniaus universiteto profesorius E. Kūris tvirtino, kad nepaisant dalies politikų samprotavimų apie būtinybę tobulinti BK, akivaizdu, kad pastaruoju metu parlamente svarstomos kodekso pataisos, yra noras padėti į „čekiukų“ skandalus įsipainiojusiems politikams.

„Manau, kad tik aklas galėtų nematyti to, jog ši iniciatyva susijusi su „čekiukų“ skandalu. Jei kas nors sakys, kad reikia Baudžiamajame kodekse kai ką patvarkyti, kad jame yra tam tikrų nenuoseklumų, tai jų, be abejo, yra, kaip ir įvairiuose kituose įstatymuose. Bet tai, kad šiuo reikalu užsiimta būtent dabar ir šios pataisos stumiamos taip skubiai, aiškiai parodo, jog jomis bandoma kaip nors padėti žmonėms, kurie jau yra pakliuvę į prokuratūros ir kitų tarnybų akiratį dėl to, kad, būdami savivaldybių tarybų nariais, švelniai tariant, truputį pasipinigavo“, – dėstė E. Kūris.

Buvęs KT pirmininkas svarsto, kad BK pataisomis Seimas bando įsikišti į teismų darbą, mat, kaip pastebi teisininkas, pakeitimai gali turėti tiesioginės įtakos jau šiuo metu teismuose nagrinėjamoms „čekiukų“ byloms. 

„Ar šitaip parlamentas nebando įsikišti į tai, kas yra priskirta kitoms valstybės institucijoms, be kita ko – teisminei valdžiai? Juk teismuose jau yra nagrinėjamos atitinkamos bylos. Tai štai dabar į tas bylas netiesiogiai – o gal geriau sakyti tiesiogiai – įsikišama. 

Jei parlamentas nustatytų tokį reguliavimą, kuris būtų taikomas veikoms, padarytoms po įstatymo pataisų įsigaliojimo, tai būtų neįprasta, bet bent kažkiek suprantama. Tačiau, kaip matome iš pataisų projekto, jokių laiko išlygų jame nėra. Bandoma priimti įstatymo pataisas, kurios atgaline data privilegijuotų asmenis, kurie būtent šiuo metu yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o kai kurie – jau ir yra nuteisti, todėl tektų peržiūrėti ir veikiausiai naikinti nuosprendžius jų bylose“, – atkreipė dėmesį E. Kūris.

Anot pašnekovo, „čekutininkams“ palankios BK pataisos taip pat primena užslėptą amnestiją, tai yra bandymą dalį žmonių atleisti nuo atsakomybės. 

„Šiuo atveju, manau, galima kalbėti apie paslėptą, užmaskuotą amnestiją, nes juk štai kas vyksta: Seime norima atleisti nuo atsakomybės tam tikrus asmenis, dėl kurių veikų neteisėtumo pagal galiojančią teisę blaiviai protaujančiam žmogui iš gatvės nekyla jokių abejonių“, – sakė buvęs EŽTT teisėjas.

E. Kūris, aptardamas daug dėmesio sulaukusias pataisas, neslėpė nuostabos ir dėl siekio panaikinti neturtinės žalos sąvoką. Profesorius priminė, kad net Konstitucijoje yra įtvirtinta norma, kad Seimas turi pareigą įstatymu nustatyti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimą. 

„Visokie išvedžiojimai, esą neturtinė žala yra kažkas neapčiuopiama, taigi jos lyg ir apskritai nėra, o yra tik turtinė žala, kurią galima apskaičiuoti, įvertinti eurais, yra nieko verti. Įstatymų leidėjas privalo nustatyti ir neturtinės žalos atlyginimo tvarką. O kaip ją nustatyti, jei paneigiamas pats neturtinės žalos institutas? Pagal Konstituciją Seimas negali imti ir nuspręsti, kad neturtinės žalos nėra, nes ją, mat, sunku apskaičiuoti. Ne Seimui tektų ją skaičiuoti, o teismams. O teismai ją kuo puikiausiai gali nustatyti, įvertinti piniginiu ekvivalentu ir priteisti“, – aiškino buvęs KT pirmininkas. 

Pasak E. Kūrio, galiausiai, įvertinus BK pataisų turinį ir Seimo elgesį, yra pagrindo kelti klausimą, ar nevertėtų dėl siūlomų teisės akto pakeitimų kreiptis į KT. 

„Galime svarstyti, ar ši iniciatyva neturėtų būti vertinama kaip kėsinimasis į konstitucinį valdžių padalijimo principą. Ar negalėtų Konstituciniame Teisme būti inicijuota byla, kurioje, pavyzdžiui, Seimo narių grupė ar kuris nors kitas subjektas ginčytų šias įstatymo pataisas dėl to, kad jomis įsiterpiama į teisingumo vykdymą, kuris yra ne Seimo, o teismų funkcija? (...)

Manau, kad yra pagrindo galvoti apie tokių įstatymo pataisų ginčijimą Konstituciniame Teisme, nes jomis įsiterpiama į jau vykstančius ikiteisminius ir, svarbiausia, teisminius procesus. Bet ar tam bus politinės ir moralinės valios? Toli gražu nesu tuo tikras“, – kalbėjo E. Kūris.

„Čekiukų“ istorijose galima būtų taikyti ne tik baudžiamąją atsakomybę

KT teisėjas, Vilniaus universiteto profesorius Aurelijus Gutauskas Eltai sakė taip pat kritiškai vertinantis Seime svarstomas BK pataisas dėl turtinės ir neturtinės žalos. Jo manymu, jomis siekiama padėti „čekiukų“ bylose teisiamiems asmenims. 

„Tai yra grynai politinis žingsnis, kurio dėka galbūt bandoma tą atsakomybę švelninti“, – sakė A. Gutauskas.

Teisininkas tvirtino, kad Seimas neturėtų nustatinėti kriterijų dėl padarytos žalos piktnaudžiaujant. Ši prerogatyva, pasak A. Gutausko, turi būti palikta teismui, kuris įvertina visas bylos aplinkybes, atsižvelgia į tai, kokias pareigas užimantis asmuo padarė nusikaltimą, ar tai yra sisteminė veikla, ar ne. 

„Piktnaudžiavimas tarnyba yra toks nusikaltimas, kuris savyje apima ir turtinę, ir neturtinę žalą. Tas vertinimas, ypatingai neturtinės žalos, yra beprasmiškas, nes, viena vertus, tai yra vertinamasis kriterijus ir labai dažnai bylose neturtinės žalos aspektas siejamas su užimamomis pareigomis, su funkcijų atlikimu. (...) Kartais byloje kalbama apie 150 eurų žalą, tačiau galbūt tai susiję su sistemine veikla, kuri parodo veikos pavojingumą. Bet visa tai turi būti palikta vertinti teismui“, – aiškino profesorius. 

„Kuriant teisinę bazę, manau, reikėtų pagalvoti ir apie mokslinį aspektą, užsienio valstybių praktiką, teisminę praktiką. Negalime nubrėžti kriterijų, kurie aiškiai apibrėžtų, kas yra pavojinga ir kas ne, ypač kalbant apie neturtinę žalą“, – pridūrė A. Gutauskas.

Kita vertus, pašnekovo įsitikinimu, „čekiukų“ bylose per dažnai siekiama asmenis patraukti būtent baudžiamojon atsakomybėn. Pasak A. Gutausko, tais atvejais, kai, pavyzdžiui, politikas grąžina pasisavintus pinigus, atsiprašo, galima taikyti ir kitokio tipo, kiek švelnesnes sankcijas.

„Viskas pereinama prie kraštutinės priemonės, tai yra baudžiamosios teisės, bet juk yra ir drausminė atsakomybė, etikos klausimai. Tai gal per tai galima būtų pažiūrėti į situaciją? Susidaro įspūdis, kad statistiškai labai gerai teisėsaugos institucijoms šitas bylas kolekcionuoti. Visi dirba, rodo, kad atlieka savo funkcijas. Bet kai kuriose bylose, pavyzdžiui, jei žmogus padarė žalą, bet grąžino pinigus, sumokėjo dvigubai ir atsiprašė, tai reikėtų tą kontekstą vertinti. Gal neverta žmogų traukti baudžiamojon atsakomybėn? Gal užtektų drausminės atsakomybės? 

Šiose bylose turi būti piktavališkumo elementas, kai tu iškeli savo privatų interesą aukščiau viešojo. Jei tu eini mero pareigas ir savo privačius interesus keli aukščiau už užsimamas pareigas, tai tikrai rodo, kad esi blogietis“, – dėstė teisininkas. 

Pataisoms pritarta po svarstymo

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė BK pataisoms, kuriomis būtų švelninama atsakomybė „čekiukų“ bylose teisiamiems asmenims. Vėliau Seimas pritarė siūlymui šias teisės aktų pataisas priimti skubos tvarka. Tiesa, šis klausimas buvo išbrauktas iš pirmadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės.

Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 MGL (šiuo metu 28 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (63 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL (63 tūkst. eurų) padaryta žala.

Kaip siūloma pataisų projekte, BK neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokų.

Visos baudžiamosiose „čekiukų“ bylose politikai yra kaltinami ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos padarymu savivaldybei bei valstybei, traktuojant, kad politikas savo elegesiu parkito pasitikėjimą valstybės institucija.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

BK pataisas kritikuoja ir Seimo opozicija, ir Generalinės prokuratūra, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pastaroji teigia, kad teisės akto pakeitimai kelia grėsmę baudžiamosios teisės sistemai. Kritiškai BK pataisas vertina ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas, kuris savo rašte Seimui nurodė, kad pritarimas kodekso pakeitimams sukeltų didelių žalingų šalutinių padarinių, nes būtų ne tik sušvelnintų atsakomybė už piktnaudžiavimo atvejus, kuriais nėra daroma turtinė žala, bet ir pažeidžiama asmens laisvė, orumas, sveikata ar kitos neturtinės vertybės.