Politika | 6 MIN.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad „laisviečių“ spaudimas kuo skubiau priimti Civilinės sąjungos įstatymą gali šią iniciatyvą „nužudyti“. Anot parlamentaro, sprendžiant šį klausimą svarbu ne greitis, o galutinis rezultatas. Visgi politikas pripažįsta, kad artėjant rinkiminiam sezonui didesnio palaikymo šiai iniciatyvai Seime, greičiausiai, neatsiras.
„Vertindamas Laisvės partijos norą kaip galima greičiau išspręsti, aš kartu bandau ir perspėti: ar jūs norite nužudyti šį klausimą? Jeigu teikiate šioje sesijoje, tai tikrai nėra balsų balansas pasikeitęs ir yra rizika, kad bus atmestas projektas“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė E. Gentvilas.
„Ką norima parodyti savo rinkėjams? Ar kad mes dėjome, dedame ir dėsime visas pastangas, ar kad mes pasieksime rezultatą? Tai, man atrodo, kad dabar yra rizikingas laikotarpis, vėl artėja visokie rinkimai ir tikrai tie politikai, kurie nebalsavo, jie ir nebalsuos. Yra rizika, kad paskutiniame balsavime 71 balso nebus surinkta ir viskas.
Opozicija, oponentai ištrauks korteles ir baigiasi istorija“, – įspėjo parlamentaras.
Politikas akcentavo, kad svarbiausia yra ne tai, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas būtų priimtas kuo greičiau, o kad apskritai tai pavyktų padaryti.
„Tai yra kita realybė negu buvo pateikimo ar svarstymo stadijoje, kai vienas ar kitas socialdemokratas pabalsavo. Tai aš ir sakau, kad reikia sėsti ir analizuoti. (...) Socialdemokratai prieš artėjančius rinkimus irgi gali būti tokie, kokie iki šiol nebuvo, tai išsianalizuokime. Laisvės partija nori greitai, nesvarbu kaip pasibaigtų, aš noriu kad ir lėtai, bet kad pasibaigtų gerai“, – laidoje pažymėjo jis.
E. Gentvilas neatmeta galimybės, kad žlugus Civilinės sąjungos įstatymo projektui šios sudėties Seime, klausimas gali nusikelti į kitą kadenciją.
„Aš neatmetu galimybės, kad šitas klausimas gali keliauti ir į kitą kadenciją. Po visokių ką tik įvykusių rinkimų yra paprasčiau mobilizuoti. Žinoma, aš nesu patarėjas Laisvės partijai, nors ir pats esu bendraautorius šito projekto. Tai man skauda, aš irgi nenoriu, kad (civilinė sąjunga – ELTA) atsidurtų šiukšlių dėžėje“, – sakė politikas.
„Tai turime sėsti ir visaip skaičiuoti, ir galvoti, kad pasielgti optimaliai, o ne tik rėksmingai pademonstruoti savo rinkėjams, kad mes stengiamės“, – akcentavo parlamentaras.
Stebisi „laisviečių“ viešais pasisakymais
Tuo metu reaguodamas į Laisvės partijos atstovų išsakytą palaikymą mokytojų profsąjungos organizuojamam streikui, E. Gentvilas neslėpė, kad jį stebina „laisviečių“ viešai reiškiama retorika. Visgi, politikas tikina, kad uždaruose koalicijos formatuose „laisviečiai“ niekada nėra šantažavę koalicijos partnerių.
„Aš kartais nesuprantu „laisviečių“, ką jie nori pasakyti. Aš tik tikrai galiu užtikrinti, kad dalyvauju visuose pasitarimuose: frakcijų vadovų, koalicijos, koalicinės tarybos. Niekada nėra buvę, kad Laisvės partijos atstovai šantažuotų: arba jeigu ne, tai skirstomės“, – patikino E. Gentvilas.
„Tai noriu pasakyti, kad visi gandai, kad jie maino, siūlo mainus kokius nors, politinį turgų po stalu arba imasi šantažo, yra netiesa. Tačiau jų retorika kartais yra tokia“, – taip pat pažymėjo jis.
Pats E. Gentvilas akcentavo nepalaikantis mokytojų streiko ir nesuprantąs jį organizuojančios profsąjungos argumentų.
„Ar reikia palaiminti tą streiką, dėl kurio, pavyzdžiui, R. Karbauskis, norėdamas įtikti būsimiems streikuotojams, net pasitraukė iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo, kuris, noriu pasakyti, yra vykdomas“, – stebėjosi E. Gentvilas.
„Aš pripažįstu visas teises profsąjungoms streikuoti, mobilizuoti savo narius, bet argumentacija tikrai yra skysta. (...) Nesolidu, man atrodo. Kaip ir Laisvės partijos išankstinis paskatinimas beveik streikuoti“, – taip pat pažymėjo jis.
Todėl parlamentaras akcentuoja, kad vidiniuose koalicijos formatuose karšti pasisakymai yra visiškai suprantami, tačiau, pasak jo, viešai išsakomi pareiškimai turėtų būti labiau pasverti.
„Mūsų vidiniuose pasitarimuose, formatuose būna karštesnių pasakymų, viskas tvarkoje, ir aš net už tai, kad atviras kalbėjimas būtų. O štai tas išorinis, viešas kalbėjimas, jis lyg kitus standartus diriguoja“, – akcentavo E. Gentvilas.
„Bet taip buvo ir mūsų koalicijoje per ankstesnius metus, ir kitose koalicijose ankstesnėse kadencijose. Nieko čia keisto, kaip aš sakau, politika apskritai yra spektaklis ir spektaklio menas arba tam tikra meno atmaina, tai ir priimkime tai kaip su kūrybos elementais, su netikėtais ekspromtais ir t.t.“, – taip pat pažymėjo jis.
V. Čmilytė-Nielsen – realiausia kandidatė į prezidento postą
E. Gentvilas „ELTA kampas“ laidoje taip paaiškino ir tai, kodėl valdančioji koalicija atsitraukė nuo planų artėjančiuose prezidento rinkimuose kelti bendrą centro dešinės kandidatą.
Politikas teigia, kad norint, jog ši iniciatyva pavyktų, koalicijai priklausančioms partijoms reikėjo iš anksto susėsti ir sutarti dėl procedūrų. Visgi, atkreipia dėmesį parlamentaras, konservatoriai nusprendė vienašališkai inicijuoti savo partijos kandidatų kėlimo procedūras.
„Mes tikrai, mano manymu, galėjome sutarti, bet reikia sutarti ir procedūras. O dabar Tėvynės sąjunga vykdo savo kandidatų kėlimus. Tai kai Tėvynės sąjunga iškels savo kandidatą, tada ką jie pasakys? O dabar prašome, Čmilyte, čia užeikite ir dar kažkas iš Laisvės partijos?“ – stebėjosi E. Gentvilas.
„Tai čia reikėjo bendro proceso, sustyguoto iš pat pradžių. Dabar tai, kaip aš esu pavadinęs, – spąstai. Ateikite čia, mes jau turime sprendimą, bet jūs ateikite, vaidinsime „Demokratijos šventę“. Tai, kolegos, ne, taip negalima daryti“, – taip pat pažymėjo jis.
Politikas taip pat neslėpė, kad Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra realiausia partijos kandidatė į prezidento rinkimus. Visgi, pasak E. Gentvilo, prieš oficialiai paskelbus apie jos kandidatavimą, tai turi būti patvirtinta numatytomis procedūromis.
„Yra mūsų įstatai, negali Gentvilas atėjęs į Eltos pokalbį pasakyti – Čmilytė bus kandidatė. Tam yra partijos taryba su savo įgaliojimais. Partijos taryba turi nuspręsti, kas bus partijos kandidatas būsimuose rinkimuose“, – sakė E. Gentvilas.
Visgi politikas akcentuoja neabejojantis, kad V. Čmilytė-Nielsen būtų ne tik geriausia kandidatė, bet ir puiki prezidentė.
„Noriu rinkėjams pasakyti, kad šių metų rugpjūčio 6 dieną jai sukako 40 metų, ji jau gali kandidatuoti. Ir esu įsitikinęs, kad ji būtų ne tik geriausia kandidatė, bet būtų, mano įsitikinimu, ir geras prezidentas“, – pabrėžė jis.
etaplius TV
0
