E. Gentvilas: G. Landsbergio pralaimėjimas vienmandatėje apygardoje reikštų tolesnį jo saulėlydį

Vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Eugenijus Gentvilas sako, kad kultūros ministro Simono Kairio pergalė prieš konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį vienmandatėje apygardoje reikštų dabartinio užsienio reikalų ministro „saulėlydį“. Vis tik, anot jo, šventė dėl tokios pergalės liberalams būtų tik simbolinė.

„Simbolinė (būtų šventė laimėjus prieš G. Landsbergį – ELTA). Simbolius mėgstu, kaip ir įveikti savo gero pažįstamo Vytauto Kernagio sūnų man būtų ir tam tikras iššūkis, ir garbė, pasidžiaugiant gražia tarpusavio konkurencija. O Gabrieliaus Landsbergio pralaimėjimas reikštų tolesnį jo saulėlydį, kaip politiko, kaip partijos pirmininko. (...) Bet čia jau jo apsisprendimas, ką turėtų daryti su tuo“, – sekmadienį žurnalistams Liberalų sąjūdžio štabe sakė E. Gentvilas.

Antrajame Seimo rinkimų ture Kauno Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje Liberalų sąjūdžio atstovas S. Kairys renka 55,17 proc. balsų, kai G. Landsbergis sulaukė 38 proc. rinkėjų palaikymo, suskaičiavus 7 iš 15 apylinkių balsus.

Spalio 27 d. vykusio Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų. Pirmajame rinkimų ture savo balsą atidavė 52,06 proc.

Jis tikino, kad jeigu Liberalų sąjūdis iškovotų penkias vienmandates apygardas antrajame rinkimų ture, pasirodymą būtų galima vertinti neblogai.

„Praėjusiuose rinkimuose iš devynių laimėjo septynias vienmandates apygardas antrame ture, dabar tai nekvepia, duok Dieve, kad penki būtų. (...) Jei penki bus, sakysime, kad neblogai“, – teigė Liberalų sąjūdžio atstovas.

Kalbėdamas apie būsimą koaliciją E. Gentvilas tikino, kad jeigu „reikės gelbėti nuo fašistų“, tuomet liberalai galėtų svarstyti apie bendradarbiavimą su centro kairės politinėmis jėgomis.

„Jeigu reikės gelbėti nuo fašistų, mes gelbėsime, bet kažkas turėtų prašyti. (...) Jeigu truks efektyviai daugumai balsų, mes nebūdami koalicijos nariais galėtume pasisakyti dėl kažkurių atskirų klausimų. (...) Bet dabar kalbėti apie koalicijas per anksti“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad spalio 27 d. vyko antrasis Seimo rinkimų turas. Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.

Antrojo turo metu renkami 63 parlamentarai, kandidatuojantys vienmandatėse apygardose. Mandatus į Seimą siekia iškovoti 37 socialdemokratai, 33 konservatoriai, 13 partijos „Nemuno aušra“ narių, 10 demokratų „Vardan Lietuvos“ ir 10 „valstiečių“, 9 liberalai, po 3 Laisvės partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos regionų partijos atstovus, pora savarankiškai išsikėlusių kandidatų, du partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai ir vienas Nacionalinio susivienijimo atstovas.

Iš viso vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys – aštuoniose jų nugalėtojas paaiškėjo dar pirmojo turo metu. Tokiu būdu mandatus jau iškovojo pora socialdemokratų, du LLRA-KŠS atstovai, po vietą Seime užsitikrino ir konservatoriai, liberalai, „Nemuno aušra“ bei savarankiškai kandidatavęs Viktoras Fiodorovas.

Likusieji 70 parlamentarų renkami daugiamandatėje apygardoje – rinkėjai dėl jų apsisprendė prieš dvi savaites. Suskaičiavus daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, socialdemokratų partija surinko daugiausiai palaikymo ir užsitikrino 18 vietų parlamente. Dabartiniai valdantieji konservatoriai liko antri su 17 vietų parlamente, trečioje vietoje – Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ su 14 mandatų. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškovojo 8 Seimo nario mandatus, Liberalų sąjūdis – 7 mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 6. Kitos politinės jėgos neperkopė 5 proc. kartelės, reikalingos iškovoti mandatų daugiamandatėje apygardoje.