E. Arefjevas: apsispręsti „padėjo“ traumos ir skola šeimai

Ne vieną skambų titulą iškovojęs jėgos trikovės atstovas Edvinas Arefjevas baigė profesionalaus sportininko karjerą. Bet tai nereiškia, kad jis tolsta nuo jėgos trikovės ar kitų jėgos sporto šakų. Pasirengimui ir varžyboms anksčiau skirtą laiką mažeikiškis nuo šiol investuos į trenerio darbą.

Iškovojo daug titulų

Keturis kartus yra tapęs Lietuvos čempionu, dukart iškovojęs Europos čempiono titulą, kartą triumfavęs Pasaulio taurės turnyre, pelnęs antrą vietą „Mr. Olimpija“ turnyre ir trečią vietą „Arnold classic“ varžybose, devynis kartus gerinęs šalies, tris kartus Italijos rekordus – tokie yra 32-ejų metų mažeikiškio sportiniai pasiekimai.

E. Arefjevo pasiekti rezultatai taip pat kelia susižavėjimą: jis pritūpė su 272,5 kg štanga, išspaudė 185 kg štangą ir atkėlė nuo pakylos („mirties trauka“) 320 kg.

Ir vis tik mažeikiškis nutarė atsisveikinti su profesionaliu sportu.

„Pastaruoju metu patirtos kelios traumos realiai privertė pamąstyti, kad laikas baigti aktyvią profesionalią karjerą. Reikia gyventi toliau, nes noras siekti vis aukštesnių tikslų ateityje gali atnešti daugiau žalos. Manau, vardą sporto pasaulyje jau užsitarnavau, įrodžiau, ką galiu“, – sakė E. Arefjevas.

Jo nuomone, pagrindinėse jėgos trikovės varžybose rezultatų galima siekti iki 40-ies metų. „Aš pradėjau nuo dvidešimties, per dvylika metų pasiekiau savo“, – apibendrino mažeikiškis.

Yra ir kita šio pasitraukimo priežastis. E. Arefjevas kalbėjo: tuos metus, kai intensyviai sportavo, dėl varžybų ir treniruočių praleido ne vieną šventę su šeima, todėl dabar nori atiduoti „skolą“ žmonai Gretai, tėveliams, draugams.

Turėjo gerų patarėjų

Pačioje karjeros pradžioje atletas rodė gerus rankų lenkimo rezultatus, tačiau jį labiau traukė jėgos trikovė.

E. Arefjevas domėjosi tuo metu pasaulio čempionu tapusio mažeikiškio Amando Paulausko rezultatais, ir kilo noras pasekti jo pėdomis. Padedamas jėgos klubo „Mažeikių švyturys“ trenerio Benjamino Milio atletas metus ruošėsi jėgos trikovei, ir jau pirmasis pasirodymas varžybose (tai įvyko 2014 metais) sukėlė euforiją – mažeikiškis tapo Lietuvos čempionu jaunimo grupėje.

„Su malonumu ir dėkingumu prisimenu ne tik Benjaminą Milį, bet ir žinomus mūsų miesto sportininkus – Antaną Abrutį, Rolandą Pocių, kurie man patarinėjo karjeros pradžioje, negailėjo laiko, kad paaiškintų, ką darau ne taip. Po to išvykau į užsienį, tuomet jau padėjo Amandas Paulauskas, su kurio patarimais ir pamokymais iškovojau du šalies čempiono titulus, nugalėjau Švedijos turnyre. Didžiausią šuolį padariau po to, kai ketverius metus dirbau su treneriu Viliumi Aleksandrovu iš Kauno. Jis mane lydėjo į varžybas Kanadoje, JAV, kitose šalyse. Nors dabar varžybose nebedalyvauju, vis tiek dar mokausi iš jo“, – kalbėjo E. Arefjevas.

Iš iškovotų titulų sportininkas išskiria du: prieš trejus metus Vokietijoje iškovotą pasaulio taurę („Buvo svajonė užlipti ant tokio lygio pakylos, jausmas, kai mažo miesto sportininkas pasiekia tokį rezultatą, kėlė sudėtingus jausmus, maniau, kad po to nustosiu sportuoti, tačiau apetitas kilo bevalgant“) ir tais pačiais metais gautą kvietimą į „Mr. Olimpija“ turnyrą Floridoje („Vien tai, kad buvau pirmasis lietuvis jėgos trikovininkas ir kad parvežiau pirmą sidabro medalį, buvo kažkas tokio... Net dabar prisiminęs jaučiu, kaip tai jaudina...“).

Sėkmę lėmė trys faktoriai

Pasiekti aukštų rezultatų, anot jėgos trikovininko, padėjo trys faktoriai – treneriai, treniruotės, maistas.

E. Arefjevas pasakojo: jo sportiniame kelyje pasitaikė labai geri treneriai, pats atletas treniravosi intensyviai – jėgos treniruoklių salėje dirbdavo po dvi valandas keturis kartus per savaitę, paskutinius metus dar po valandą skirdavo kūnui atsigauti – sportiniam masažui. Jėgos trikovininkai, kaip ir galiūnai, maistui nėra išrankūs, jie valgo viską, tačiau būtina didžiulį dėmesį skirti vitaminams, papildams ir mineralams.

Jauniems sportininkams, norintiems išvengti traumų, kurios neretai persekioja jėgos sporto šakų atstovus, E. Arfjevas pataria susirasti gerą trenerį ir atidžiai jo klausyti.

„Šiais laikais galimybės itin didelės, internetas suteikia daug žinių, ne taip kaip anksčiau, kai buvo tik geri treneriai Mažeikiuose ir Kuršėnuose. Taip pat būtina perlipti per savo ego ir nesistengti treniruotėse siekti kuo daugiau maksimalių rezultatų, geriau tai daryti pamažu ir gerų specialistų prižiūrimam“, – sakė sportininkas.

Be to, reikia nusiteikti ir skaudžioms akimirkoms. Net tada, kai yra idealus maistas, poilsis, režimas, vis tiek būna „ne ta diena“, kai trauma pasiekia sportininką. Tai, tikriausiai, yra neišvengiama.

Didžiausias dėmesys – trenerio darbui

Profesionalios karjeros pabaiga nereiškia, kad mažeikiškis tolsta nuo jėgos trikovės ar kitų jėgos sporto šakų. Jis sako nebekeliausiąs į varžybas, investuos savo laiką į trenerio darbą.

E. Arefjevas intensyviai sportuoja, planuoja gal tik mėgėjiškai dalyvauti štangos spaudimo arba stipriausio bicepso (didžiausio svorio su štanga atkėlimas, kai nugara ir sėdynė prispausti prie sienos) turnyre. Tokiam turnyrui jis ruošia Serhij Malyshko, tad ir treneriui jau kirba noras tai išbandyti.

„Tolesniuose ateities planuose – rengti sporto stovyklas vaikams ir suaugusiesiems, nuo rugsėjo – mokymus ir seminarus apie pritūpimą su štanga ir „mirties trauką“, nes šiose dviejose rungtyse manau turįs didžiausią žinių bagažą. Taip pat ruošiu dešimties sportininkų, tarp kurių – dvi moterys, komandą „ARA teams“. Ji planuoja pasirodyti rugpjūčio 2 d. Trakuose vyksiančiame WRPF Lietuvos štangos spaudimo čempionate“, – kalbėjo mažeikiškis.