Dusulys ir padidėjęs nuovargis – pavojingos ligos pranašai: kardiologė pataria, kokius tyrimus atlikti

Penktadienį V. Kudirkos aikštėje vykdytos širdies nepakankamumo savaitės akcijos metu dešimtadaliui pasitikrinti sveikatą išdrįsusių praeivių buvo rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją – jų gliukozės kiekis kraujyje žymiai viršijo leistiną ribą. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje tiesiogiai veikia kraujagysles, tačiau tai – tik vienas rodiklių, kurį turėtų sekti širdies sveikata besirūpinantys žmonės.

„Ketvirtadienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose organizavome pacientų, medicinos darbuotojų, visuomenės narių žygį „Iš širdies į širdį“. Jo metu ne tik pabrėžėme fizinio aktyvumo svarbą, rodėme palaikymą didelei sergančiųjų bendruomenei, tačiau tuo pačiu ir sveikiems save laikantiems žmonėms norėjome parodyti, kad širdies nepakankamumu serga įvairaus amžiaus, fizinio sudėjimo ir aktyvumo žmonės. Ne vienas nuoširdžiai nustebo man priėjus su oranžiniu balionu ir pakvietus prisijungti – jie negalėjo patikėti, kad aš, sveikai atrodanti jauna moteris sirgau širdies nepakankamumu ir mano krūtinėje jau metus plaka donoro širdis“, – įspūdžiais dalijosi Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė. 

Tarp lūkesčių ir atsakomybių

30–ies sužinojusi, kad jos širdis veikia nepakankamai, ir praėjusiais metais antrą galimybę gyventi – donoro širdį – gavusi moteris šiandien aktyviai šviečia visuomenę apie šią ligą, jos simptomus ir tai, ką kiekvienas pacientas gali padaryti, kad padidintų savo šansus ilgai ir kokybiškai gyventi. Pirmas žingsnis, jos teigimu, yra įsiklausyti į savo kūną ir išgirsti jos siunčiamus signalus. Antras – reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, atvirai dalintis sveikatos negandomis ir laikytis gydytojo nurodymų. Vėliau, jau išgirdus diagnozę, šį duetą papildo didelis specialistų ratas – nuo gydytojų dietologų, kardiologų, širdies nepakankamumo slaugytojų, gretutinių ligų gydytojų iki psichologų, chirurgų, kineziterapeutų ir dar daugiau.

„Greitu metu Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija bendradarbiaudama su Tarptautiniu širdies aljansu išleis Paciento lūkesčių ir atsakomybių gaires – praktinį dokumentą, primenantį, kad pacientas ne tik turi teisę į profesionalų komandą ir naujausią gydymą, tačiau ir daug atsakomybių – vartoti jam paskirtus vaistus, reguliariai tikrinti sveikatą, komunikuoti su savo gydytoju, koreguoti gyvenseną – mitybą ir fizinį aktyvumą, saugoti emocinę sveikatą. Labai svarbu suvokti, kad sergant ŠN, nėra vienos tabletės, kuri išsprendžia visas bėdas, todėl susirgus reikia pasiryžti sunkiai dirbti – tik tada galima tikėtis tikrai kokybiško ir ilgo gyvenimo. Savo pavyzdžiu noriu parodyti, kad pacientui įgyvendinant savo atsakomybes, liga nebevaldo mano gyvenimo“, – pabrėžė A. Štaraitė.

Lietuvoje – pažangiausias ŠN gydymas

Nuo ligos pradžios Aistę už rankos vedusi Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Vytė Maneikienė pripažįsta turėjusi ne vieną jauną, sveikai atrodantį pacientą, kurio širdis neveikė tinkamai.

„Aistės atvejis nėra tipinis, bet tokių pacientų yra tikrai nemažai. Labai apmaudu, kai amžius suklaidina ir tada pas kardiologus jau pasibeldžia pacientai su tikrai „užleista“ liga, kuri jau būna palikusi pėdsakus. Todėl labiausiai raginame atkreipti dėmesį į dusulį, neįprastą nuovargį, įprastinės fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimą (jei žmogus visą dieną dirba kompiuteriu ir pavaikšto tik kelis šimtus metrų, jis ilgai gali nė nepastebėti savijautos suprastėjimo. Greičiausiai pojūčius pastebi aktyvūs, sportuojantys, fizinį darbą dirbantys žmonės). Vėliau jau seka kardiogramos užrašymas, krūtinės ląstos rentgenograma, kurioje irgi galima pamatyti širdies kontūro, širdies šešėlio pasikeitimus, kas leistų įtarti ne plaučių, o būtent širdies bėdas. Mat jauniems žmonėms dažniausiai nustatoma plaučių liga – dusulys paaiškinamas bronchitu ar pan. Tad, jei šie simptomai ir tyrimai sukelia abejonių, pacientas jau siunčiamas echoskopijai. Tiksliausias tyrimas yra širdies echokardioskopija“, – vardijo dr. V. Maneikienė.

Gydytoja pasakojo, kad jauno ir garbaus amžiaus paciento „kelionė“ iki širdies nepakankamumo diagnozės būna skirtinga.

„Vyresniam pacientui reikšmės turi jo gyvensena ir rizikos faktoriai, priklausantys nuo paties žmogaus – nutukimas, sėslus gyvenimo būdas, netvarkinga mityba. Visa tai sumuojasi ir galiausiai išsilieja į kažkokią ligą – prasideda padidinto kraujospūdžio liga, nekontroliuojamu cholesteroliu, tada įvyksta infarktas ir kaip išdava atsiranda komplikacija – širdies nepakankamumas. Jauniems žmonėms dažniau būna atsitiktinumas – netinkamu laiku netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, persirgus virusine liga, nusilpus organizmo imunitetui ar turint genetinį polinkį, pažeidžiamas širdies raumuo. Jauname amžiuje ryškus, įrodytas rizikos faktorius, priklausantis nuo žmogaus, yra toksinių medžiagų vartojimas – alkoholis ir narkotikai. Nutraukus šių medžiagų vartojimą dažnai būna sėkmingas grįžimas į sveikos širdies būvį. Jei pradedama vartoti iš naujo ar tęsiamas šių medžiagų vartojimas, išeitys dažniausiai būna mirtinos“, – kalbėjo Santaros klinikų specialistė.

Lietuvoje ŠN diagnozuotas apie 130 tūkst. gyventojų, tačiau yra ir kuo pasidžiaugti – pacientams prieinamas moderniausias šios ligos gydymas.

„Pacientams pasiekiami visų grupių vaistai, kurie vos pasirodo ir yra patvirtinami, beveik viskas iki šiol yra ir kompensuojama (sunkiems ligoniams pasiekiama nemokamai). Taip pat prieinami visi nemedikamentiniai širdies nepakankamumo gydymo metodai (implantuojami elektrofiziologiniai prietaisai, palaikomosios kraujotakos prietaisai, dirbtinė širdis) – ko įrodymas ir yra puiki Aistės būsena dabar. Viskas, kas naudojama pažangiausiose pasaulio ligoninėse, yra prieinama Lietuvoje“, – džiaugėsi dr. V. Maneikienė.