Dusetų parapijos bažnytinėse knygose – neįkainuojami lobiai

Zarasų viešoji biblioteka dėkoja ir džiaugiasi, kad bendradarbiaudama su Zarasų krašto garbės piliečiu, Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, kanauninku Stanislovu Krumpliausku, gavo originalius bažnyčios dokumentus, kuriuos pavyko suskaitmeninti.

Bažnyčia ilgus amžius buvo išskirtinai svarbi institucija žmogaus gyvenime, lydėjusi jį visais svarbiausiais gyvenimo momentais – įregistruojant gimusį kūdikį, krikštijant jį, sudarant santuoką, atsisveikinant ir palydint mirusį žmogų. Visi šie įvykiai turėjo būti užfiksuoti bažnytinėse knygose.

Bažnyčios dokumentai – tai mūsų krašto istorijos šaltinis. Senuose raštuose slypi dar daug neatrastos informacijos apie vieno ar kito meto, konkrečios vietovės ir čia gyvenusių žmonių padėtį, įvykius, turinčios išliekamąją vertę, pagal kurią galima nustatyti gimimo, mirties, santuokos faktus. Tai iš tikrųjų yra labai reikšmingas šaltinis išduodant ir oficialius dokumentus. Tai yra kelionė į praeitį kartu su parapijos žmonėmis, išgyvenusiais marą, cholerą, padalijimus, sukilimus, primestus karus.

Seniausi bažnyčių metrikai buvo rašoma lotyniškai, vėlesnių periodų dokumentai surašyti lenkiškai, rusiškai, kai kuriais atvejais – net ir hebrajų kalba, ir tik paskutiniai – lietuvių. Lotynų kalba yra būtina, norint skaityti įrašus, darytus iki 1827 m.

Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka suskaitmenino 52 knygas – dokumentai, kuriuos galite rasti kraštotyros interneto svetainėje www.krastotyra.zvb.lt .

Trumpai apie unikalius dokumentus

Antalieptės karmelitų vienuolyno parapijiečių sąrašas (1717–1832) m. Manoma, kad basieji karmelitai Antalieptėje pasirodė apie 1700 m. Jų globėjais buvo Jonas Mykolas Strutynskis, jo sūnus Juozas Strutynskis, giminaitė Rožė Pliaterytė, 1732–1734 metais fundavę vienuolyno statybą, o 1760 metais pabaigę ir Šv. Kryžiaus Atradimo statybos darbus. Basieji karmelitai yra gana griežtos, Šv. Teresės iš Avilos ir Šv. Kryžiaus Jono suformuotos regulos vienuolių ordinas, kurio pagrindinis tikslas – apaštalavimas tarp katalikų.

Suskaitmenintos Metrikų knygos: Dusetų bažnyčios krikšto metrikų knyga 1917–1918 m., mirties metrikų knygos: 1913–1925, 1925–1930, 1938–1946 metų; Priešjungtuvinės apklausos knygos: 1827–1831, 1849–1850, 1853–1854, 1857–1860, 1865–1866, 1867–1869, 1871–1873, 1873–1880, 1880–1887, 1893 m.; Jungtuvių metrikų knyga 1902–1911m.; Užsakų registracijų knyga 1904–1912, 1913–1941 m.

Skirtingi gyvenimo įvykiai: gimimas, santuoka, mirtis yra fiksuoti krikšto, santuokos ir mirties įrašų knygose. Labai svarbi tokia informacija, kaip senelių ir prosenelių brolių bei seserų gimimo bei mirties datos, santuokų laikas ir vieta, laidojimo vieta, kuo vertėsi ir kokiai parapijai priklausė. Priešsantuokinės apklausos ir užsakų knygose buvo fiksuojami parapijiečių pasiruošimo etapai santuokai, o įvykęs faktas buvo įrašomas santuokos metrikų knygose, kuriose nurodomi jaunųjų amžius, tėvai, jų gyvenamos vietos, krikšto įrašuose įrašomi kūdikio tėvai ir jų krikštatėviai, dažniausiai tai būna artimiausi šeimos nariai.

Dusetų parapijos nuosavybę patvirtinantys dokumentai

Dusetų parapijos intelektinę nuosavybę reglamentuojantys teisiniai dokumentai, vyskupų, carų raštai 1796–1822 m., vyriausybės raštų registracijos bylos 1820–1850 m., vyskupų kurijos ir valstybės įstaigų raštai 1824–1827 m., gautų, išsiųstų dokumentų sąrašai 1853, 1871–1873 m., išduoti pažymėjimai, liudijimai 1865 m., raštų knygos: išduotų dokumentų sąrašai 1900–1912 m., 1928–1937 m., protokolų knygos 1894–1914 m., 1945–1949 m.

Kunigas Petras Strelčiūnas teigia, jogDusetų krašto žemių savininkas, kunigaikštis Jonas Radvila I (lot. Radvanus), Didysis Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos didikas, valstybės ir karinis veikėjas, pagal archyvinę medžiagą fundaciją Dusetų bažnyčiai davė 1520 m. sausio 13 d. Vėliau Dusetų dvaro valdas valdė Lietuvos bajorų giminės grafai Pliateriai. 1828 metų gyventojų surašymo knygoje randamas patvirtinantis įrašas, kad Kazimiero Pliaterio (1779–1819) našlė Apolinarija Žaba Pliaterienė su sūnumis Cezariu (1810–1869) ir Vladislovu (1806–1889) gyveno Didžiadvario dvare.

Dusetų parapijos intelektinę nuosavybę reglamentuojantys teisiniai dokumentai, vyskupų kurijos, carų, vyriausybės raštai, gautų - išsiustų dokumentų sąrašai ir protokolų knygos atspindi tuometinio laikotarpio Dusetų krašto istoriją. Aleksandro I ir Pavelo I, Rusijos imperatorių raštai, pastebėjimai, instrukcijos, nurodymai, Vilniaus vyskupijos laiškai, Vilniaus gubernijos bajorų maršalo barono Teodoro von der Ropp (1783–1852) laiškai. Bažnyčios susirinkimai, nutarimai, dekretai, tvirtinami dvasininkų, pareigūnų parašais, spalvoto tušo bažnyčių antspaudais, vandenženkliais. Dusetų parapijos dokumentuose randami Rezeknės, Ilukstės (Latvija) dekanatų, Rimšės, Užpalių Kriaunų parapijų, Novoaleksandrovsko, Obelių, Daugailių, Velaikių, Padustėlio, Miliuncų, Dusetų valdybos anspaudai.

Inventorinės ir kasos knygos

Dusetų parapijos inventoriaus knygos 1767–1943 m., 1820–1830 m., 1866–1900 m., kasos pajamų ir išlaidų knygos 1886–1892 m., 1925–1944 m, 1927 m. Inventoriaus knygose surašyta: Dusetų parapijos bažnyčiai priklausantis kilnojamas ir nekilnojamas turtas, klebonijos pastatai, bažnyčios viduje esantys liturginiai, apeiginiai reikmenys, mediniai, metaliniai daiktai, paveikslai, bažnytiniai drabužiai. Kasos knygose nurodyta bažnyčios tarnų pavardės, gautos pajamos, aukos. Išlaidos rašomos knygos dešinėje, tai išlaidos sumokėtos už bažnyčios ar vargonų remontą, vašką, rašalą, knygas, drabužių skalbimą.

Gyventojų sąrašai

Dusetų parapijos gyventojų sąrašai XIX a. pr., 1828m., 1830–1854m., 1843 m., 1843–1844 m., 1920 m.,1922 m. 1 kn., 1922 m. 2 kn., 1928 metų. Dusetų parapijos gyventojų sąrašai atspindi senuosius kaimų pavadinimus, ten gyvenusius žmones, bežemius, kampininkus, baudžiauninkus. XVIII a. pradžioje gyventojų sąrašai surašyti senąja slavų kalba, sąrašuose nurodomi kaimai ir namų ūkiuose gyvenantys žmonės, jų vardai, pavardės, amžius, užsiėmimas, valdomas žemės plotas. Dusetų miestelio gyventojų sąrašuose surašyti senieji gatvių pavadinimai ir jų gyventojai. Naujesni gyventojų sąrašai parašyti rusų ir lietuvių kalbomis.

Dusetų parapijos bažnytiniuose dokumentuose, besidomintiems savo genealogijos šaknimis žmonėms, bus įmanoma atsekti savo giminės liniją, jei iš tėvų ir senelių bus gavę pakankamai žinių, nuorodų, kur reikėtų ieškoti informacijos. Reikės žinoti daugiau papildomų faktų, pavyzdžiui, kurioje parapijoje gyveno, buvo krikštyti, tuokėsi ar buvo palaidoti proseneliai.

Tai ne tik faktai apie krikštynas, vestuves ar laidotuves, tai dokumentai patvirtinantys, kad būtent čia gyveno jums artimi žmonės. Tai ta vieta, kur asmens duomenis saugo laikas.

Nuoširdžiai dėkojame Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonui, kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui, geranoriškai padėjusiam, kad mūsų gyvenimo praeitis priartėtų, kad mūsų prosenelių gyvenimas taptų mūsų istorija. Tada ir ateitį lengviau kurti.