Kultūra | 4 MIN.
Nedidelis miestelis Dusetos, garsėjantis ypatinga savo aura, kasmet pritraukia daug turistų ir piligrimų. Vienas lankomų objektų – Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia, kurios durys atviros turistams kiekvieną dieną.
Dusetos yra strategiškai patogioje vietoje – čia kertasi, kryžiuojasi Didžiųjų Lietuvos Asmenybių keliai, todėl turistinės kelionės į mūsų mietelį dažnos – ne tik iš įvairių Lietuvos vietų turistų grupės atvyksta autobusais, šeimos keliauja automobiliais, užsuka ir pavieniai piligrimai, gausu čia ir turistų iš užsienio – tai liudija įrašai bažnyčios svečių apsilankymo knygoje.
Vienas labiausiai lankomų kelių, kuris tęsiasi beveik per visą vidurio Lietuvą – net 722 kilometrus – tai Palaimintojo Teofiliaus Matulionio dvasingumo kelias. Šis kelias, einantis nuo Kaišiadorių rajono, vingiuoja per Alantą, Skiemonis, užsuka ir į Antalieptę (kadangi čia Palaimintas T. Matulionis atvažiuodavo ilsėtis į vienuolyną), puikiai supažindina su Lietuvos arkivyskupo, kankinio viso gyvenimo veikla. Tuo pačiu piligrimai užsuka ir į Dusetų bažnyčią, kurioje jis melsdamasis gavo pašaukimą, ir į kapines, kuriose palaidotas Palaimintojo Teofiliaus Matulionio tėvas Jurgis Matulionis. Užsuka ir turistai, besidomintys arkivyskupo, teologijos ir filosofijos profesoriaus, diplomato, kalinio, kankinio, Dievo Tarno Mečislovo Reinio, kilusio iš Madagaskaro, gyvenimu ir veikla. Lankomas Dusetų bažnyčios šventoriuje palaidoto kun. kankinio Mykolo Bugenio, kalėjusio kartu su vyskupu Teofiliumi Matulioniu, kapas.
Atvažiuoja ir nagrinėjantys Pliaterių giminės archyvus – 1831 m. Emilija Pliaterytė kartu su savo pusbroliu Cezariu Pliateriu bei adjutante Marija Dusetų bažnyčios šventoriuje paskelbė sukilimo pradžią. Šį istorinį faktą liudija Vilniaus krašto bajorų sąjungos dovanota memorialinė lenta (architektas Tauras Budzys), skirta karžygės Emilijos Pliaterytės atminimo įamžinimui.
Bažnyčia ir jos išorė visada yra kiekvieno miestelio vizitinė kortelė. Dusetos ir šiuo atžvilgiu išskirtinės – varpinė, sujungta su tvora, juosiančia šventorių. Visa tai sudaro vieną ansamblį. Nors tvoroje yra įmūrytas akmuo, nurodantis metus, tačiau manoma, kad tvora buvo statyta anksčiau. Kodėl? Nes bažnyčios vartai nesutampa su altoriumi – centrine bažnyčios vieta.
Tuo metu, statant tvorą, nebuvo rūpinamasi tvirtais akmeninės tvoros pamatais, kadangi transportas, važinėjantis Dusetų keliu, buvo tik vežimai, traukiami arklių. Šiuo metu, kai per Dusetų centrą važinėja didžiulės sunkiasvorės mašinos, sukeliančios kelio vibraciją, neišvengiamai vyksta kelio ir tvoros pokyčiai – byra, eižėja, gabalais iškrinta tinkas, vyksta deformacija. Neigiamą įtaką turėję ir didžiuliai medžiai, kurie augo bažnyčios šventoriuje – ardė, vertė tvoros pamatus.
Šiemet buvo parašytas projektas bažnyčios tvoros remontui. Gavus finansavimą, remontas atliktas: nuimtas tinkas, nutinkuota ir nudažyta tvora. Kai kurioms kolonoms apskardintos „kepurės“. Nesutvarkius laiku, vėliau būtų sunku užkirsti kelią irimo procesui.
Labai noriu padėkoti Zarasų rajono savivaldybės administracijai už protingą ir šeimininkišką požiūrį ir rūpestį. Visada malonu, kad yra galimybė kreiptis pasiteirauti ir pasitikslinti – visada sulauki profesionalaus ir žmogiško atsakymo, paaiškinimo. Visada sakau, kad Bažnyčia – tai ne klebono, ir ne tik parapijos, bet viso mūsų rajono ir Lietuvos puošmena, kuria turime rūpintis ir tausoti.
etaplius TV
0
