Duotas startas Daunoravos dvaro atgaivinimo darbams

Joniškio rajono tarybos nariams pristatyta Daunoravos dvaro sodybos atgaivinimo galimybių studija. Studiją Kultūros paveldo departamento lėšomis parengė strateginės plėtros ekspertas Mindaugas Kubilius. Pasak studijos rengimo autoriaus, Daunoravos dvaras – unikali Šiaurės Lietuvos vieta, kurioje susikerta Lietuvių, Latvių ir Vokiečių istorija bei kultūra.

Išskyrus Mažąją Lietuvą, kol kas niekur mūsų šalyje nėra plačiau atgaivintas vokiečių paveldas, tad Daunorava galėtų tapti šio paveldo Šiaurės Lietuvoje atramos tašku. Juolab, kad savo klestėjimo metu čia būta pažangaus ūkio, būtent čia susiformavo didžiausia Joniškio krašte evangelikų liuteronų latvių bendruomenė, turėjusi savas tradicijas. Pagaliau tai yra vienas seniausių dvarų Šiaulių apskrityje ir seniausias dokumentuotas dvaras Joniškio rajone, paminėtas 1557 metų kovo 10 dienos Daunoravos dovanojimo privilegijoje.

Kad Daunoravos dvaras taptų išskirtine Šiaurės Lietuvos istorine ir kultūrine tapatybe su šiai tapatybei derančiomis paslaugomis, studijos autorius nubrėžė dvaro ateities viziją. Atstatytame Daunoravos dvare būtų galima atgaivinti praeityje šiame dvare puoselėtas tradicijas – rekreacinę žvejybą tvenkiniuose, medžioklę supančiuose miškuose, pasaulinio organizacinio lygio azartinius lošimus, kulinarinio paveldo puoselėjimą, apnakvydinimo paslaugas.

Studijos autorius taip pat akcentavo, kad nereikia pamiršti, jog senasis Hanzos pirklių kelias neaplenkė ir Joniškio krašto, o juo vis daugiau keliauja turistų iš visos Europos. Daunoravos dvaras čia pasitarnautų kaip patraukli trumpo poilsio vieta: atvyksta į dvarą autobusas su turistais ar stabteli kemperiai, keliaujantys tvenkiniuose pažvejoja, galbūt pamedžioja, atsipalaiduoja žaisdami azartinius žaidimus ir susipažinę su kulinariniu paveldu bei permiegoję keliauja toliau. O jei dar įgyvendinus Joniškio kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko Dr. Ernesto Vasiliausko idėją ir suformavus dviračių takus, kurie sujungtų vertingus Žiemgalos krašto kultūros paminklus, keliaujantiems pro Joniškį tikrai būtų patrauklu dienai ar dviems apsistoti Daunoravos dvare.

Tiesa, iki to dar reikia atlikti krūvą namų darbų. Būtina juridiškai sutvarkyti dvaro nuosavybę, skirti lėšų dvarvietės objektų užkonservavimui, savivaldybės lėšomis sutvarkyti infrastruktūrą ir po to surasti potencialų investuotoją. Studijos autoriaus nuomone, savivaldybė galėtų, pavyzdžiui, išvalyti dvaro tvenkinius, o investuotojas – atgaivinti dvaro pastatus ir tradicijas.

Pasak Dr. Ernesto Vasiliausko, Daunoravos dvaro pono namas – vienintelis išlikęs klasicizmo stiliaus medinis pono namas Rytų Pabaltijyje, kurį statė vokiečių meistrai iš Kuršo, dabartinės Latvijos teritorijos. Į tarybos narės R. Misiūnienės paklausimą, kodėl atgaivinimui pasirinktas būtent Daunoravos dvaras, kai rajone yra ir daugiau pagalbos besišaukiančių dvarų, Dr. Ernestas Vasiliauskas atsakė, kad dvaras jau šiandien turi geresnę infrastruktūrą nei , tarkim, Medvilionių dvaras, t.y. iki gyvenvietės nutiestas asfaltas, be to dvaras turi tvenkinius, žinia, vandens telkiniais Joniškio kraštas nėra gausiai apdovanotas, architektūrinė verte pasižymi taip vadinamas pono namas, o pats dvaras alsuoja turtinga istorija.

Diskusijoje dalyvavusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė mano, kad Daunoravos dvaro konservavimo darbai galėtų savivaldybei kainuoti 300-400 tūkst. eurų. Dvaro restauravimo darbus finansuoti nei valstybė, nei savivaldybė nepajėgios. Todėl reikėtų surasti ir į pagalbą pasitelkti partnerius.

Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorės Rasos Ališauskienės, savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausios specialistės Reginos Leknickienės bei Dr. Ernesto Vasiliausko, dabar jau vadinamų Daunoravos dvaro prikėlimo iniciatyvine grupe, dėka Daunoravos dvaro atgaivinimo darbams duotas startas. Kokia linkme tie darbai bus orientuoti priklausys nuo rajono tarybos narių apsisprendimo. Viena tik aišku: reikės kantrybės ir iššūkių baimės įveikimo. Juk kažkada Joniškio sinagogos irgi buvo griūvėsiai. O šiandien – jos joniškiečių pasididžiavimas.

Kazimieras Šatas