Du trečdaliai lietuvių nenori mokytis ar tobulinti vokiečių kalbos žinių: ekspertai sako – tai didžiulė problema

„Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, net 66 proc. lietuvių nenorėtų mokytis ar tobulinti vokiečių kalbos įgūdžių. Goethe‘s instituto Lietuvoje Kalbos skyriaus vadovės Nijolios Buinovskajos teigimu, matant tokias visuomenės nuotaikas, būtina imtis struktūrinių pokyčių šalies švietimo sistemoje.

Balandį Vokietijos ambasados Lietuvoje užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa „Vokietija lietuvių akimis“ atskleidė, kad mokytis ar tobulinti vokiečių kalbos įgūdžius norėtų tik 24 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų, 10 proc. nebuvo apsisprendę arba į klausimą neatsakė. Tačiau du trečdaliai apklaustųjų (66 proc.) teigė, jog šios kalbos mokytis nenorėtų.

Apklausos duomenimis, vokiškai laisvai kalba, skaito ir rašo tik 3 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių. Dar 6 proc. gali bendrauti, tačiau sunkiai skaito ir rašo. Taip pat 7 proc. moka skaityti vokiškai, bet kalbėti ir bendrauti šia užsienio kalba jiems yra sudėtinga, o 13 proc. respondentų nurodė, kad nors ir supranta, kas yra sakoma, atsakyti vokiškai nemokėtų. Didžiausia apklaustųjų dalis – 70 proc. – teigė šios kalbos nemokantys.

Goethe‘s instituto atstovė: antrai užsienio kalbai skiriama per mažai pamokų

Aptardama šią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje pristatytus tyrimo rezultatus, Goethe‘s instituto Lietuvoje Kalbos skyriaus vadovė N. Buinovskaja akcentuoja – nors pastaruoju metu ir auga vokiečių kalbą besimokančio jaunimo skaičius, antrai užsienio kalbai Lietuvos mokyklose skiriama per mažai pamokų.

„Džiugina tai, kad jaunoji karta yra atvira vokiečių kalbai. Per pastaruosius 3–4 metus, vokiečių kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, pasirinkimas šeštose klasėse labai stipriai išaugo. Pavyzdžiui, 2021 metais vokiečių, kaip antrąją užsienio kalbą, pasirinkdavo maždaug 16 ar 17 proc. šeštokų. Šiais mokslo metais tai jau sudaro 34 procentus“, – pasakojo N. Buinovskaja, pažymėdama, kad išaugęs vokiečių kalbą mokytis nusprendusių jaunuolių skaičius veikiausiai yra sietinas su geopolitinėmis priežastimis.

„Tačiau, nors mokiniai ir mokosi vokiečių kalbos, išmokimo, deja, yra nedaug. (...) Tai yra didžiulė struktūrinė problema – antrai užsienio kalbai Lietuvoje yra skiriama labai mažai pamokų ir labai trumpas mokymosi laikotarpis“, – įvardijo ji. 

Todėl, pasak N. Buinovskajos, kuo skubiau reikia imtis pokyčių.

„Kartu su vokiečių kalbos mokytojų asociacija, universitetais, verslo atstovais bandome kalbėtis su Lietuvos institucijomis, atsakingomis už švietimą, su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Užsienio reikalų ministerija. Tai turi būti Lietuvos reikalas. Jei norime, kad mūsų jaunuoliai baigtų mokyklą su dviem užsienio kalbomis, turime kažką keisti“, – pabrėžė Goethe‘s instituto Lietuvoje atstovė.

„Galimybių yra, bet reikia struktūrinių pokyčių“, – akcentavo ji. 

Panašios nuomonės laikėsi ir konferencijoje dalyvavusi Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų biuro Lietuvoje vadovė Audronė Gurinskienė.

„Vokiečių kalbos mokėjimas tikrai yra apgailėtinoje padėtyje. (...) Turime nepamiršti, kad Vokietija yra trečia pasaulio ekonomika. Turime mokėti jų kalbą“, – teigė A. Gurinskienė.

Savo ruožtu Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermannas mano, kad potencialo, jog šios užsienio kalbos mokėjimo lygis pasikeis į gerąją pusę, yra daug, tačiau, akcentuoja jis, tam reikalingos pastangos.

„Tikrai turime daug ką nuveikti. Ne kartą susitikau su vokiečių kalbos mokytojais Lietuvoje. Šie žmonės yra tikras elitas, jie labai kompetentingi, susidomėję, deda didelį indėlį mokydami vokiečių kalbos. Manau, kad mums tai reikia skatinti. Potencialo yra daug, tačiau, turime skatinti ir mokinių susidomėjimą mokytis vokiečių kalbą“, – ragino ambasadorius.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko nacionalinę reprezentatyvią 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta 2025 m. balandžio 5–19 d. Asmeninio interviu metu apklausti 1070 respondentų, 115 atrankos taškų visose apskrityse.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.