Du mėnesiai po nelegalių veisyklų demaskavimo: prieglaudos perpildytos, bet atiduoti gyvūnų naujiems šeimininkams – nevalia

Rudens pradžioje žiniasklaidą apskriejo žinia apie aptiktas galimai nelegalias gyvūnų veisyklas. Skirtingose Lietuvos vietose surengtų reidų metu konfiskuota per 500 gyvūnų, daugiausia – šunų. Ir nors keturkojai lyg ir išgelbėti, vis dėlto nei jų, nei juos priglobusių prieglaudų padėtis – anaiptol nepavydėtina. Pasirodo, kol atvejai neišaiškinti teisiniu keliu, kas gali užtrukti ir iki metų, gyvūnai privalo likti prieglaudose. Tuo tarpu pastarosios braška per visas siūles, mat jau dabar yra perpildytos, o iš veisyklų paimtos besilaukiančios šunų patelės, natūralu, veda jauniklius ir taip toliau didina globojamųjų kiekį.

Apie sudėtingą padėtį, kuriose atsidūrusios tiek prieglaudos, tiek ir patys gyvūnai, taip pat apie sprendimus, reikalingus ilgalaikiams pokyčiams gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, pasakoja VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Gyvūnai neliudija, o juos ginantis įstatymas – pernelyg abstraktus   

Šiuo metu Lietuvoje veikiantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei juo apibrėžiamos procedūros dažnai yra tiek nekonkrečios, jog kai kuriais atvejais iš galimai nelegalių veislynų paimti gyvūnai apskritai galėtų būti sugrąžinti ankstesniems jų šeimininkams. Tiems patiems, iš kurių buvo paimti dėl nepriežiūros, itin blogų laikymo sąlygų ar net žiauraus elgesio.

„Pavyzdžiui, minimame įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais, kas yra „gyvūno suluošinimas“, kokia turi būti gyvūno būklė, kad jį būtų galima konfiskuoti skubos tvarka. O kai įstatymai netikslūs, įrodyti netinkamą ar žiaurų elgesį su gyvūnais tampa labai sunku, vadinasi, ir kaltininkams išsisukti nuo atsakomybės – lengva,“ – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. 

Šiuo metu tiriamų nelegalių veislynų atveju nuolat susiduriama su neva nepakankamais nusikalstamos veiklos įrodymais, net jei gyvūnai miršta. Nesant pakankamai įrodymų kelti bylą pagal baudžiamąjį kodeksą, pagal kurį griežčiausia bausmė siekia iki vienerių metų laisvės atėmimo, bandoma kelti bylas bent pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, pagal kurį asmeniui už savo veiksmus gali tekti susimokėti baudą nuo 30 iki 1750 eurų.  

Nepakanka vien tik atimti gyvūną iš skriaudėjo 

„Pagalbos skriaudžiamiems, beglobiams gyvūnams srityje darbuojuosi per 10 metų – nuo savanorės prieglaudose iki minėtųjų reidų dalyvės. Faktas, jog rūpintis konkrečiais kenčiančiais gyvūnais – būtina. Tačiau tam, kad šios problemos būtų sprendžiamos ne puldinėjant nuo vieno skaudaus atvejo prie kito (tuo pačiu ir pačiai visuomenei sukeliant tokį šoką, jog nuo panašių temų, užuot padėjus, norisi tik bėgti), o globaliai, orientuojantis į ilgalaikę perspektyvą, būtina tobulinti įstatymą – inicijuoti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas Seime, kas šiuo metu ir yra daroma. Ir nors procesas dar užtruks, vis dėlto Vyriausybei pateikti pasiūlymai jau svarstomi Seimo komitetuose,“ – sakė GGI vadovė. 

Pavyzdžiui, vienas pateiktų pasiūlymų – draudimas apskritai laikyti gyvūnus asmenims, kurie jau yra bausti už žiaurų elgesį su keturkojais. „Nes kas dabar vyksta: gyvūnai iš nelegalių veisyklų konfiskuojami, kartais patys veisėjai net sava valia atiduoda gyvūnus tam, kad išvengtų atsakomybės ir teisinių pasekmių, tačiau jau kitą savaitę jie įsigyja naujų gyvūnų ir savo veiklą tęsia toliau. Tad vien tik paimti gyvūną iš veisyklos ir taip dar labiau apkrauti prieglaudas yra skubus momentinis sprendimas, tačiau jis nesprendžia problemos iš esmės,“ – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. 

Priėmė gyvūnus iš veisyklų, bet nebelieka vietos benamiams 

Tikimasi, jog bent kai kurių gyvūnų, atsidūrusių prieglaudose po rudeninių reidų, situacija išsispręs jau šį mėnesį ir jie galės būti dovanojami naujiesiems šeimininkams. Vis dėlto kiti teisminiai procesai gali trukti gerokai ilgiau. 

„500 iš nelegalių veisyklų paimtų ir dar toliau besidauginančių gyvūnų skaičius tokiai šaliai kaip Lietuvai yra didžiulis. Prieglaudoms tenka milžiniškas krūvis, sumažėja galimybės suteikti pagalbą kitiems benamiams, dėl kurių žmonės nuolat kreipiasi, atsiranda eilės pretenduoti į vietą, kurios fiziškai – išvis nėra,“ – apie šiuo metu susiklosčiusią itin sudėtingą situaciją pasakojo GGI vadovė.  

Tiesa, iš rudenį paimtų gyvūnų išgyveno anaiptol ne visi. Taip pat ir jau prieglaudose atsivesti šunyčiai – ne vienas jų nugaišo. Prieglaudų darbuotojų nuomone, tai vyksta dėl ankstesnio netinkamo kalyčių laikymo veisyklose, per dažno, neleistino, netinkamų genų kryžminimo. 

„Jei tai galėtų būti argumentas, atgrasantis žmones nuo gyvūnų pirkimo iš nelegalių veisyklų – besidžiaugdami neva sutaupę, iš tikrųjų vėliau žmonės tokių silpnų gyvūnų gydymui gali išleisti didžiulius pinigus,“ – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  

Prieglaudoms trūksta visko!

Esant tokiai situacijai, visuomenė prašoma padėti gyvūnams ir juos laikančioms prieglaudoms. Šiuo metu joms trūksta visko – maisto, lėšų gydymui, žmogiškųjų išteklių, – juk gyvūnais reikia rūpintis kasdien, jie turi būti šeriami, vedžiojami, patalpos – valomos. „Dėl Covid-19 prasideda antras karantinas, išsėdėti namuose – vis sunkiau, tai gal pagalba gyvūnams ir ryšys su jais šį visiems sudėtingą periodą gali padaryti prasmingesniu ir gal net – laimingesniu, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. 

„Lietuvoje yra labai daug padėti norinčių pavienių žmonių, organizacijų ir verslo įmonių. Pavyzdžiui, bendrovė „Darnu Group“ „SOS gyvūnams“ dovanoj 12 namų šunims – tokias pagerintas, rimtas, naujas būdas ir voljerus, kurie padės lengviau išgyventi prieglaudose ir žiemoti liksiantiems gyvūnams. Simboliška, kad nekilnojamojo turto veikla užsiimanti bendrovė pasirūpino stogu virš galvos ir keturkojams. Prie beglobių gerovės nuolat prisidedanti įmonė „Mars Lietuva“  prieglaudai VšĮ „Būk mano draugas“ padovanojo tvorą, o „Skandinaviškos grindys“ Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugiją aplankė su gausiu kiekiu nuolat reikalingo kokybiško maisto bei valymo priemonių. „Ernst & Young”, “Ruptela” ir “Festo” įmonės prisidėjo finansine parama, sprendžiant teisinius daugintojų klausimus bei žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Kreipėsi ir daugiau norinčių pagelbėti įmonių, kurias nukreipėme tiesiai į prieglaudas pagal teritoriją,“ – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Ji atkreipė dėmesį, jog daugiausia paramos dažniausiai nukeliauja didžiausioms, žinomiausioms prieglaudoms. Tačiau gyventojai, verslas raginamas nepamiršti ir mažesnių prieglaudų, kurios apskritai turi mažiau resursų ir pagalbos paršo tyliau.

Padėti išgyvendinti nelegalias veisyklas, kuriose gyvūnai laikomi, dauginami klaikiomis sąlygomis, gali prisidėti ir pati visuomenė. „Nes jeigu nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos. Vadinasi, kai žmonės nustos pirkti veislinius „už pigiau“, nes jiems neva nereikia dokumentų, nes neis į parodas, tada šis pragaras ir baigsis“, – sakė GGI vadovė. Galintieji, norintieji padėti gyvūnams ir su pagalba jiems dirbančioms organizacijoms, kviečiami paaukoti LT257300010164486871. Arba susisiekite el. paštu info@ggi.lt – laukiama ir reikalinga visokeriopa parama.