Druskininkuose nuskambėjo baigiamasis M. K. Čiurlioniui skirto chorų festivalio koncertas

„Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas“, – rašė Senojoje Varėnoje gimęs iškilus lietuvių menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Genijaus žodžius puikiai paliudijo Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje  gražiausiais balsais nuskambėjęs baigiamasis chorų festivalio, skirto M.K. Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms, koncertas. Simboliška, kad lygiai prieš metus prasidėjęs Senojoje Varėnoje, žymiojo menininko gimtinėje, festivalis baigėsi Druskininkuose – mieste, kuris suvaidino svarbų vaidmenį genijaus gyvenime.

Jautriomis, sakralumo ir muzikos sklidinomis festivalio akimirkomis džiaugėsi gausiai į šventovę susirinkę druskininkiečiai ir miesto svečiai. Baigiamajame koncerte lietuvių liaudies dainas: „Bėkit, bareliai“, „Nemune, upeli“, „Šaltyšius“ ir kitas, harmonizuotas M.K. Čiurlionio, atliko Druskininkų M.K. Čiurlionio meno mokyklos mišrus choras „Druskininkai“, vadovaujamas Ingos Vagnoriūtės, Vievio kultūros centro kamerinis choras „Con Moto“, vadovaujamas Audronės Stepankevičiūtės ir Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės (chormeisterė Loreta Tiškienė).

Koncertą vainikavo M.K. Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų muzikinė kompozicija –  Donato Zakaro siuita „M.K. Čiurlionio keliu“.

Renginį teatrališkai vedęs „Harmonijos“ koncertmeisteris Tomas Kizelis priminė, kad M.K. Čiurlioniui itin rūpėjo lietuvių tautinės muzikinės kultūros padėtis ir lietuviška muzika. Kompozitorius labai giliai jautė ir suprato liaudies dainų prigimtį, todėl  gyvenime ypatingą dėmesį skyrė liaudies dainai ir savo darbuose atkleidė jos neišsenkamus klodus. Liaudies daina Čiurlioniui buvo amžina kūrybos versmė. Jų atsiradimo prielaidas, struktūros ypatybes, nuotaikas, teksto, melodijos ir ritmo santykį Čiurlionis perteikė žodžiais: „Yra jos labai ramios, jų monotonija panaši į jūrų bangų judėjimą, ir girdi tarytum religišką ilgėjimąsi ir tylų nežemišką nuliūdimą. Visa tai žmogų nuramina ir pajudina jo sieloje švelniausias stygas”.

Festivalio sumanytoja ir organizatorė Ilona Zalanskienė  pasidžiaugė, jog jos inicijuotas ypatingai prasmingas didžiam lietuvių menininkui pagerbti skirtas respublikinis projektas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė, įgyvendintas labai sėkmingai. „Norėjosi, kad dainuojantys varėniškiai prisidėtų prie žymiojo mūsų kraštiečio kūrybos puoselėjimo, kad prie mūsų prisijungtų ir kitų miestų chorai. Visi festivalio koncertai vyko erdvėse, kur čiurlioniška muzika skamba ypatingai  – bažnyčiose. Liaudies dainos taip gražiai mus įkvėpė ir suvienijo! Džiaugiuosi, kad visus festivalyje dalyvavusius chorus sujungė graži bendrystė, kuri tęsėsi ištisus metus.  Visi dirbome „iš dūšios“. Visur mus labai nuoširdžiai sutiko ir priėmė klausytojai. Po koncertų sulaukdavome daug ovacijų, ne vieną dainą buvom prašomi pakartoti. Jaučiam didelį pasitenkinimą, nes čiurlioniškos muzikos šviesa nematomais bendrystės saitais sujungė choristus ir žiūrovus. Dėkoju visiems, kurie savo dainavimu pagerbė žymųjį lietuvių menininką – tai yra didžiausia dovana M.K. Čiurlionio kūrybos atminimui“, – pažymėjo I. Zalanskienė.  Ji taip pat pasidžiaugė, jog šis festivalis jau turi tęsinį – šį rudenį Senojoje Varėnoje nuskambėjo muzikinio projekto „Čiurlionio keliu“, keliausiančio per septynis Lietuvos miestus, koncertas.

Festivalyje dalyvavusius chorus pasveikino, sėkmės muzikiniame kelyje linkėjo ir padėkas įteikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė.

Druskininkų bažnyčioje festivalio metu ne tik dieviškai gražiai skambėjo  čiurlioniška muzika ir gražiausios chorų dainos. Čia jautriai, nuoširdžiai spindėjo asmenybių šviesa. Ta šviesa, apie kurią kadais ir rašė M.K. Čiurlionis.

Muzikinių akordų spalvos, praėjusių metų rudenį sužėrėjusios Senojoje Varėnoje, tarsi gražus aidas atsikartojo bei muzikos ir meno mėgėjų širdis suvirpino Alytuje, Lazdijuose, Vievyje ir Druskininkuose, taip nutiesdamos simbolinį  kultūros tiltą tarp Senosios Varėnos, Druskininkų ir visos Lietuvos.

Praėjusį rudenį vykusio festivalio atidarymo garbės svečias –  provaikaitis, profesorius Rokas Zubovas pažymėjo, jog „festivalio chorų parengimas labai puikus, o dar kada tai žmonės daro labai jautriai, šiltai, su meile ir labai atsidavę, beveik nieko gražiau neįmanoma išgirsti…“  Jo tądien pasakyti žodžiai: „Jei šiandien čia būtų Čiurlionis, jis būtų pats laimingiausias“, – yra geriausias šio festivalio įvertinimas.