Druska aktyvuoja skonio receptorius, bet vartoti jos turėtume mažiau

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai žino, jog daug druskos vartoti nesveika, o didžiausias jos kiekis yra bulvių traškučiuose ir maisto pramonės perdirbtuose mėsos produktuose. O ar žinote, kodėl druskos vartojimą reikia riboti, ir kaip ji veikia mūsų organizmą?

• Įrodyta, jog gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių, inkstų ligų atsiradimą, didina infarkto, insulto, skrandžio vėžio bei priešlaikinės mirties riziką, todėl druskos kiekį maiste rekomenduojama riboti.
• Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant suvalgomą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais ir duona, turi būti ne didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5–6 g) per parą.
• Dauguma žmonių suvartoja druskos daugiau, nei rekomenduojama. Nustatyta, kad apie 7 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų beveik visada, net neragaudami, sūdo patiekalus, ir tik apie 40 proc. papildomai jų niekada nesūdo.
• Vietoje druskos maistui paskaninti galima naudoti įvairius augalinius prieskonius.
• Pradėję mažiau sūdyti maistą, greitai priprasite prie naujo skonio, nebejusite, kad trūksta druskos, o sūrus maistas taps neskanus, nes pojūtis „sūru“ ar „nesūru“ kinta priklausomai nuo suvartojamo druskos kiekio.
• Druska gali suteikti ne tik sūrumo, bet ir sustiprinti saldumą, rūgštumą ar kartumą, nes dirgina ir kitų skonių receptorius, esančius liežuvyje.
• Norit sumažinti su maistu suvartojamą druskos kiekį patariama:
  • gaminti maistą patiems, o ne pirkti gatavus patiekalus ar pusgaminius – tada žinosite, kiek druskos įdėjote;
  • nelaikyti ant stalo druskos indelio;
  • riboti sūrių užkandžių bei maisto pramonės pagamintų produktų kiekį savo racione, nes apie 70–80 proc. druskos gauname valgydami perdirbtus maisto produktus;
  • skaityti maisto produktų etiketes ir atkreipti dėmesį, kiek produkte yra druskos.
• Jei išgarintume visus pasaulio vandens telkinius ir juose esančią druską paskirstytume tolygiai, Žemės paviršių padengtų beveik metro storio druskos sluoksnis.
• Viduramžiais nežinota apie neigiamą druskos poveikį sveikatai, todėl ji buvo tokia brangi, kad kartais net būdavo tituluojama „baltuoju auksu“.

• Mūsų laikais maisto pramonėje panaudojama tik 3 proc. visos išgaunamos druskos.
• Lietuvoje druskos klodų nėra. Artimiausios kasyklos – Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Daug druskos į mūsų šalį importuojama iš Rusijos ir Vokietijos.