Drausti dyzelinius automobilius Lietuvai dar per anksti

Vakarų Europoje prabilus apie draudimus važinėti dyzeliniais automobiliais, Lietuvos Aplinkos ministerija teigia, kad toks draudimas šalyje būtų per ankstyvas ir per daug radikalus žingsnis. Tuo metu Energetikos ministerija iki 2030 metų tikisi sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą, o iki 2050 jų visiškai atsisakyti.

Tiek verslo atstovai, tiek aplinkos ministras laikosi pozicijos, kad Lietuvoje pirmiausiai reikia užtikrinti, kad automobilių parkas būtų naujesnis ir mažiau taršus, ir tik tuomet svarstyti apie draudimus. Kita vertus, pripažįstama, kad jeigu visa Vakarų Europa nuspręs atsisakyti dyzelinių automobilių, nuo to neišsisuks ir Lietuva.

Pasak Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinio direktoriaus Vitoldo Miliaus, Lietuva negali sekti Italijos ir Vokietijos pavyzdžiu, siekdama uždrausti visiškai dyzeliu varomus automobilius, nes pirmiausia reikia atlikti kitus žingsnius.

„Lietuva yra viena iš kelių dar likusių šalių, kurioje nėra jokių ekologinių mokesčių. Aš turiu omenyje automobilius ir automobilių parkus. Jie yra vieni iš seniausių ir labiausiai apgailėtinų. Niekas kol kas tokio draudimo neįves, nes Lietuva dar nepadarė tų žingsnių, kuriuos kitos šalys padarė prieš daug metų“, - Eltai sakė V. Milius.

Pasak jo, dyzelinių automobilių uždraudimas būtų naudingas tik tada, kai tai atneštų apčiuopiamos naudos.

„Lietuvoje yra dar didesnių problemų negu leisti įvažiuoti dyzeliams. Mūsų ir benzininiai automobiliai yra seni ir labai teršiantys, tai visų pirma reikia rūpintis tuo, kad visi automobiliai kažkaip atsinaujintų ir taptų švaresni, tada ir miestas taps švaresnis, nes vien uždraudus juos dar niekas neišsisprendžia“, - kalbėjo V. Milius.

Jis taip pat pateikė pavyzdį, kai Lietuvoje galima nusipirkti automobilį už 200-300 eurų, kas, anot V. Miliaus, yra nesuprantama.

„Pagalvokite, kas šiandien kainuoja 200 eurų, kai normalus telefonas kainuoja 1000 eurų. Mašina yra 200-300 eurų, tai kokia ta mašina? Čia net nereikia kalbėti apie tai, ar automobiliai turėtų būti dyzeliniai ar ne, reikia, kad kažkas tai reguliuotų, nes niekur kitur Europoje taip nėra, kaip pas mus, kad perki bet kokį „trantą“ ir normaliai visur važiuoji“, - sakė jis.

Visgi V. Milius pripažino, kad dyzelių eros pabaiga Lietuvoje bus neišvengiama.

„Mes būsime įkaitai tų tendencijų, kurios vyraus Europoje. Ir jeigu ten viskas vystysis link to, kad dyzeliniai automobiliai bus „užmušami“, neleidžiami, draudžiami ir apmokestinami, aš manau, nepriklausomai nuo to, ar Lietuva to nori, ar ne, dyzelių reikės atsisakyti“, - prognozavo jis.

Tuo metu aplinkos ministras Kęstutis Navickas sutiko, kad Lietuvai iki dyzelinių automobilių uždraudimo dar reikia atlikti nemažai namų darbų.

„Pirmiausia reikia užtikrinti, kad automobiliai dyzeliniu kuru, kuriems pagal techninius duomenis privaloma turėti kietųjų dalelių filtrus ir katalizatorius, turėtų juos veikiančius. Tą žingsnį padarę turėtume tikrai nemažą kokybinį pokytį“, - teigė K. Navickas.

Ministro teigimu, Lietuva neturėtų sekti radikaliu pavyzdžiu, o priimti nuosaikius sprendimus.

„Nesame šitoje vietoje radikalai, bet, iš kitos pusės, nesame taip ir užspausti, tai bandysime judėti nuosaikiai ir nuosekliai. Aišku, mes taip pat nesame izoliuoti nuo Europos ir vienaip ar kitaip turime tuos žingsnius daryti“, - kalbėjo K. Navickas.

Jis taip pat teigė pripažįstantis, kad dyzeliniai automobiliai yra kenksmingi žmonių sveikatai, tačiau Lietuva nuo kitų Europos šalių skiriasi tuo, kad, anot ministro, gyventojai čia gyvena gerokai erdviau ir nėra užspausti transporto.

Tuo metu Energetikos ministerija pripažino, kad dyzelinių automobilių atsisakymas padėtų įgyvendinti vieną iš ministerijos tikslų - mažinti klimato kaitą bei aplinkos oro taršą.

„Yra konkretus tikslas - palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo. Įgyvendinant šį tikslą, bus siekiama, kad iki 2020 metų 10 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai, iki 2030 metų - 15 proc., o iki 2050 metų - net 50 proc.“, - Eltai atsiųstame atsakyme sako energetikos viceministras Egidijus Purlys.

Viceministro teigimu, taip pat bus siekiama skatinti elektromobilių naudojimą.

„Transporto sektoriuje bus siekiama sukurti elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą bei atnaujinti viešojo transporto parkus, juos nuosekliai keičiant elektra arba alternatyviais degalais varomu transportu“, - atsakyme cituojamas E. Purlys.

Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenys rodo, kad absoliuti dauguma Lietuvoje iki šių metų vasario 1 dienos įregistruotų automobilių yra varomi dyzelinu - 915 tūkst. iš 1,35 mln.

ELTA primena, kad trečiadienį Romos merė Virginia Raggi pranešė, jog nuo 2024 metų miesto centre bus draudžiamas dyzelinių automobilių eismas.

Tuo tarpu kiek anksčiau Vokietijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo leido šalies miestų savivaldybėms drausti dyzeliniais varikliais varomus automobilius.

Dyzeliniais varikliais varomi automobiliai po didinamuoju stiklu atsidūrė 2015-aisiais, kai didžiausias pasaulyje gamintojas „Volkswagen“ (VW) pripažino į dyzelinius automobilius diegęs programinę įrangą, skirtą apeiti emisijų testus. Vadinamasis „dyzelgeitas“ VW kainavo dešimtis milijardų dolerių.

ELTA