Draudikai su nerimu laukia vasaros: stichinės nelaimės kasmet siekia naujus nuostolių rekordus

Draudimo ekspertai pažymi, kad būtent 2020 metais stichinių nelaimių metai buvo rekordiniai ir skaičiai nesustabdomai auga. 2022 metų pirmas ketvirtis toliau siekia aukščiausių nuostolių skaičius – žalų, kurių priežastis buvo gamtos jėgos, jau registruota net už 2,2 mln. eurų. Pavyzdžiui, 2021 metais pirmą ketvirtį nuostolių suma siekė 1,4 mln. eurų.

Milijonu eurų daugiau nuostolių nei pernai metų pradžioje

Pasak draudimo bendrovės ekspertų, žvelgiant į paskutinį penkmetį, tendencijos gana aiškiai pasikeitė.

„Nuo 2017 metų trejus metus nuostolių dėl stichinių nelaimių sumos per metus siekdavo milijoną eurų. Tačiau 2020 metais įvyko esminis lūžis ir tik per pirmą ketvirtį stichinių nelaimių sumos pasiekė 1,3 mln. eurų. Tiesa, kovo mėnesį siautė ir didžiausia tų metų audra „Laura“, – sako „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Anot jo, bendrovės duomenimis, 2021 metais pirmąjį ketvirtį nuostoliai siekė 1,4 mln. eurų, o šiemet vėl šoko į viršų – registruota nuostolių už 2,2 mln.

„Palyginimui – pernai per visus metus fiksavome nepilnai 3 milijonus. Todėl su nerimu laukiame šių metų vasaros, nes paprastai būtent vasarą būna didžiausios audros, vasaros vėtros. Tačiau štai jau keletą metų stebime neįtikėtinai nuostolingas dėl gamtos išdaigų ir metų pradžias“, – pažymi A. Juodeikis.

Keičiasi nuostolių pobūdis

Kaip sako ekspertas, tai treti metai, kai vis nuostolingesnės yra metų pradžios, pastebimos ir naujos tendencijos.

„Metai skiriasi ne tik augančiais skaičiais, bet ir pačių nuostolių pobūdžiu – anksčiau žiemą daug žalų atnešdavo sniego slėgis, potvyniai, tačiau šiemet žiema šiltesnė ir netikėtai buvo didžiulis vėjas, kuris niokojo žmonių turtą kiekvieną mėnesį šimtatūkstantinėmis sumomis“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Nukenčia tiek komercinis, tiek ir gyvenamasis turtas

A. Juodeikis išskiria keletą didžiausių šių metų audrų padarytų nuostolių. Jų patyrė ir verslas, ir fiziniai asmenys.

„Pati didžiausia nelaimė buvo ne gyvenamajam, o komerciniam turtui – sausio mėnesį dėl audros buvo sugadintos saulės elektrinės dalys ir žalos suma viršijo 52 tūkst. eurų. Ta pati sausio mėnesio audra sugadino ir kitą komercinį turtą, kai iš dalies nutrūko elektros gamyba, neveikė dalis modulių. Šio nuostolio suma buvo 25 tūkst. eurų.

Žinoma, per tokias audras nukenčia ir žmonių gyvenamasis turtas – audra metų pradžioje nuplėšė visą antrą namo aukštą, krisdamas stogas nuvertė dalį tvoros ir visiškai sugriovė vaikų žaidimo namelį. Taip pat antrame aukšte įlūžo kambario lubos – šio nuostolio suma viršijo 18 tūkst. eurų, kai nukentėjo ne tik pastatas, bet ir namų turtas“, – vardija „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Anot jo, žvelgiant į didžiausių nuostolių topą, išsiskiria namų stogai, virstantys medžiai ant automobilių ir namų, taip pat transporto priemonės nukenčia nuo hidrosmūgių.

Kainų augimas ir kitos tendencijos

Kaip sako ekspertas, praėjusiais metais jau pradėta kalbėti apie tai, kad tendencijos rodo kasmet vis augančius stichinių nelaimių skaičius.

„Panašu, kad Lietuvą pasiekė tokia realybė, su kokia gyvena jau ir kitos Europos bei pasaulio šalys. Pavyzdžiui, JAV draudimo bendrovės vis dažniau svarsto, ką drausti, ar drausti ir kokia turėtų būti draudimo įmoka. Lietuvoje dar nėra numatoma ženklių pokyčių, tačiau apie tokias pasaulines tendencijas svarbu kalbėti, nes nežinome, kaip bus kiek tolimesnėje ateityje.

Visgi būtina atsižvelgti į tai, kas vyksta jau ir mūsų šalyje – stichinės nelaimės, susijusios su klimato kaita, lietuviams atneša vis daugiau nuostolių, o dėl kylančių kainų, pavyzdžiui, statybinių medžiagų, tie nuostoliai kainuoja vis daugiau“, – pažymi A. Juodeikis.

Ekspertas pataria, kad žmonės būtinai nusimatytų didesnius biudžetus, nes akivaizdu, jog jei namo stogas pernai kainavo vieną sumą – šiemet jo vertė jau bus kur kas išaugusi.

„Tačiau, jei pažiūrėtume į rezultatus už pirmą šių metų ketvirtį, tai gamtos jėgų neigiama įtaka yra maždaug 4-5 kartus didesnė nei infliacijos“, – priduria ekspertas.

Svarbu tinkamai pasiruošti vasaros audroms

„Taip pat svarbu apgalvoti, kaip saugoti turtą vasarą – artėja vasaros vėtrų sezonas, jo niekuomet neišvengiame. Todėl svarbu kaskart pagalvoti apie visus batutus, kepsnines, lauko baldus – visa tai lengvai pakeliama didelio vėjo, todėl geriausia prirakinti arba įnešti į vidų – kitu atveju gali tekti nusivilti išdaužtu langu, išversta tvora ar kitais nuostoliais“, – sako A. Juodeikis.

Be to, draudikai pataria nuolat rūpintis savo pastatų technine būkle, pasižiūrėti, ar nėra atšokusių ar netvirtai primontuotų pastatų dalių (šiferio, skardos lakštų, pakalimų, latakų, fasado elementų ir pan.). Būtina atkreipti dėmesį, ar teritorijoje nėra pavojingų medžių ar šakų (nudžiūvusių, pasvirusių ant turto objektų). Artėjant audrai laiku sandariai uždaryti visi langai, durys, vartai taip pat apsaugos nuo jų sugadinimo. Žinoma, bus apsaugoti ir žmonės.

ELTA