Draudikai: eismo įvykių skaičius labiausiai augo Panevėžyje

Ne tik Lietuvos kelių policijos duomenys, kuriuose fiksuojami tragiškų pasekmių turėję eismo įvykiai, bet ir smulkesnes avarijas atspindinti draudikų statistika byloja tą patį – praėjusiais metais avaringumas šalyje išaugo. Draudimo bendrovė BTA pernai užfiksavo 11,8 tūkst. eismo įvykių, kuriuos sukėlė lengvieji automobiliai – 20 proc. daugiau nei 2018 m. Labiausiai jų skaičius augo Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

„Dažniausios praėjusių metų avarijų priežastys – saugaus atstumo nesilaikymas, greičio viršijimas, rizikingas manevravimas kelyje. Šias priežastis daugeliu atvejų lemia per didelis pasitikėjimas vairavimo įgūdžiais ir per maža koncentracija į eismo sąlygas. Tai ypač išryškėja staigiai pablogėjus eismo sąlygoms – pavyzdžiui, susiformavus plikledžiui ar iškritus gausiam sniegui, fiksuojamas iki 2 kartų didesnis eismo įvykių skaičius nei įprastomis dienomis“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Vidutinė bendrovės užfiksuoto vieno lengvojo automobilio eismo įvykio sukelta žala per 2019 metus kiek išaugo ir siekia apie 900 eurų.

Daugiausia avarijų – didmiesčiuose

Didžiausiu avarijų skaičiumi, kaip ir kiekvienais metais, pernai išsiskyrė šalies didmiesčiai. 2019 metais draudimo bendrovė Vilniuje užfiksavo 3182 eismo įvykius (17 proc. daugiau nei 2018 m.), Kaune – 2110 (20 proc. daugiau), Klaipėdoje – 1198 įvykius (21 proc. daugiau).

„Natūralu, kad daugiausia įvykių nutinka miestuose, pirmaujančiuose pagal transporto priemonių skaičių ir eismo srauto intensyvumą. Tačiau avarijų skaičiaus procentiniu augimu labiausiai stebino ne trys didieji miestai, o Alytus, Šiauliai bei Panevėžys. Vargu ar galėtume teigti, kad eismo srautai pernai šiuose miestuose dramatiškai išaugo – statistika nerodo įspūdingo čia įregistruotų automobilių skaičiaus šuolio“, – pastebi A. Žiukelis.

„Regitros“ duomenimis, per praėjusius metus transporto priemonių parkas Alytuje išaugo 4,5 proc., tuo tarpu BTA užfiksuotų eismo įvykių skaičius čia padidėjo 36 procentais. Šiaulių mieste avarijų skaičius augo 32 proc., kai transporto priemonių čia padaugėjo 7 procentais. Panevėžyje transporto priemonių parkas augo 3,3 proc., o avarijų užfiksuota 33 proc. daugiau nei 2018 m.

Draudimo bendrovės duomenimis, 2019 metais iš didesnių Lietuvos savivaldybių avarijų skaičius mažėjo tik Tauragės ir Utenos rajonuose – atitinkamai 20 ir 11 procentų. Tuo tarpu transporto priemonių skaičius, „Regitros“ duomenimis, Tauragės r. išaugo 7 proc., Utenos r. – 6 procentais. 2019 m. BTA draudimo klientų skaičius šiuose miestuose taip pat didėjo, tačiau neprilygo eismo įvykių augimui.

Svarbiausia – eismo dalyvių koncentracija

„Statistika byloja, kad automobilių skaičius ir eismo intensyvumas neturi esminės įtakos avaringumo pokyčiams. Kur kas svarbesnis veiksnys yra visų eismo dalyvių – automobilių, motociklų, dviračių ir paspirtukų vairuotojų, taip pat pėsčiųjų – sąmoningumas“, – sako A. Žiukelis.

Eksperto teigimu, nemaža dalis avarijų nutinka vairuotojams užsiimant pašaline veikla.

„Naudodamiesi mobiliuoju telefonu, suvedinėdami kelionės tikslą į navigatorių, ieškodami mėgstamos dainos grotuve ar gurkšnodami kavą žvilgsnį nukreipiame nuo kelio, rankas atitraukiame nuo vairo, neretai net ir mintimis pabėgame nuo vairavimo. Tuo tarpu dvi sekundės prarasto dėmesio yra kritinis laikas – važiuodami 100 kilometrų per valandą greičiu, per jas nuriedame apie 55 metrus. Ar daugiau nei 50 metrų atkarpoje gali įvykti kažkas netikėto? Deja, taip – tokių įvykių nutinka ne keli ir ne kelios dešimtys per metus“, – sako A. Žiukelis.

Ekspertas pataria visiems vairuotojams laikytis kelių eismo taisyklėse esančio nurodymo vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2019 m. įvyko 3289 eismo įvykiai, kurių metų žuvo ar buvo sužeisti žmonės. Tokių įvykių skaičius per metus išaugo 12,4 proc., žuvusiųjų skaičius padidėjo 6,4 proc. iki 184.