Drama dėl nakvynės namų perkėlimo Šiauliuose tęsiasi: valdžia susitiko su gyventojais

Trečiadienio pavakarę su Lieporių mikrorajono gyventojais susitikę Šiaulių miesto savivaldybės atstovai pristatė taip vadinamąjį nakvynės namų (oficialiai – Socialinių paslaugų centro Laikinojo apgyvendinimo tarnybos) perkėlimo planą į Tiesos gatvėje esantį Savivaldybei priklausantį pastatą.

Būtinybė nakvynės namus iškelti iš dabartinių patalpų Pakruojo gatvėje atsirado po to, kai miesto taryba palaimino joje kariuomenės bataliono kūrimąsi. Iki 2021 metų reikia ne tik atlaisvinti kariškiams pastatą Pakruojo gatvėje, bet ir turėti jau suremontuotas ir pritaikytas patalpas nakvynės namams. Persvarsčiusi kelis galimus variantus, miesto Taryba liepos 4-ąją priėmė sprendimą Laikinojo apgyvendinimo tarnybą perkelti į Tiesos g. 3 esantį pastatą. Šiuo metu čia laikinai įsikūręs Šiaulių miesto savivaldybės dienos socialinės globos centras „Goda“. Jų nuolatinis pastatas Žalgirio gatvėje – remontuojamas. Pagal sutartį, darbai turėtų baigtis liepos mėnesį.

Apie valdžios planus sužinoję lieporiškiai prieš tokią iniciatyvą stojo piestu. Lieporių mikrorajono bendruomenės atstovai susibūrė į iniciatyvinę grupę ir paskelbė internete peticiją „Prieš nakvynės namų įkūrimą Šiauliuose šalia „Rasos“ progimnazijos“, kurią pasirašė beveik 1 000 asmenų. „Mokinių tėvai, išgirdę apie tokią naujieną, nuspręs vaikus leisti į kitas mokyklas. Mokykla bus pasmerkta uždarymui. Butų vertė kris drastiškai. Lieporių mikrorajonas garsės nesaugiausio rajono vardu Šiauliuose“, – baiminasi mikrorajono gyventojai.

Trečiadienį „Rasos“ progimnazijos salėje su lieporiškiais susitikęs vicemeras Domas Griškevičius lieporiečius ramino, esą laikino apnakvindinimo paslauga į Tiesos gatvę perkėlus nakvynės namus nebus vykdoma.

„Laikinojo apgyvendinimo paslauga susideda iš dviejų dalių – taip vadinamosios vienos nakties paslaugos, kitaip tariant, tai yra benamiai, kurie dažnai atrodo neestetiškai, keliauja per konteinerius ir neturi kur apsistoti. Tokių vietų Pakruojo gatvėje yra apie 40. Ir yra kita dalis, tai laikino apgyvendinimo paslauga iki pusės metų. Tokių vietų yra 120. Tai gali būti žmonės, kuriems sudegė butas, kurie gyveno vaikų namuose ir suėjus pilnametystei neturi kur išeiti. (...) Ar yra tokių žmonių, kurie atvyko iš įkalinimo įstaigos ir neturi kur eiti? Taip, yra ir tokių, bet jų yra mažuma. Yra ir žmonių su finansinėmis problemomis. Skirtingos bėdos atveda žmones į tuos namus“, – dėstė vicemeras.

D. Griškevičiaus teigimu, būtent pirmoji paslauga Tiesos gatvėje esančiame pastate nebus teikiama. Taip nuspręsta po susitikimų su gyventojais, atsižvelgiant į jų nuogąstavimus.

„Vienos nakties apnakvindinimo paslaugos Tiesos gatvėje 3 nėra. Paskaitykite Tarybos priimtą sprendimą, kuriame aiškiai parašyta, kad ši Laikinojo apgyvendinimo namų paslauga Tiesos gatvėje nevykdoma. Administracijai ir Tarybai lieka kitas didžiulis namų darbas surasti vietą ir šiems žmonėms, nes jiems taip pat reikia kažkur prisiglausti“, – gyventojams sakė jis.

„Vienintelis racionalus sprendimas – statyti naujas patalpas“

Toli gražu ne visi susirinkusieji liko patenkinti vicemero pristatytu problemos sprendimu. Susitikime dalyvavęs Tarybos narys Marijus Velička aidint gyventojų plojimams rėžė, kad jam dėl D. Griškevičiaus žodžių yra gėda. „Sumelavai mažiausiai penkis kartus“, – sakė M. Velička, kuriam anksčiau buvo pavesta surasti naujas patalpas nakvynės namams.

Jo teigimu, buvo svarstomi keli galimi variantai, tarp jų – ir Tiesos g. 3 esantis pastatas. M. Veličkos žodžiais, jo rekomendacija buvo tokia, kad nė viena vieta, esanti gyvenamajame rajone, netinkama, mat tai gyventojams sukurtų saugumo iššūkių.

„Todėl mano opcija buvo ieškoti naujo sklypo ir statyti naujas patalpas, – priešistorę prisiminė Tarybos narys. – Deja, tuomet įvyko tai, kas įvyko, ir aš buvau nušalintas, todėl sklypų paieškoje nebedalyvavau.“

M. Veličkos nuomone, vienintelis racionalus sprendimas būtų Savivaldybei skirti 2-2,5 mln. eurų bei surasti sklypą ir pastatyti pastatą atokioje vietoje bei „neturėti šitos problemos“. Anot jo, jeigu Tiesos gatvėje esančių patalpų pritaikymas laikinam apgyvendinimui atsieitų nuo 800 tūkst. iki 1 mln. eurų, tai kur kas logiškiau būtų skirti dar vieną papildomą milijoną ir „negadinti gyvenimo dvidešimčiai tūkstančių Lieporių mikrorajono gyventojų“.

„Jūs nebuvote susitikę su bendruomenės atstovais iki šito susitikimo. (…) Dabar čia atėjo žmonės, kurie nori jums pasakyti kažką, kas, tikėtina, jums nepatiks, – toliau dėstė politikas, salėje skambant lieporiečių plojimams. – Tačiau jūs šiandien čia atėjot atnešdamas sprendimą, su kuriuo jie turi gyventi. Tą sprendimą aš įsipareigojau apskųsti. Ir jokių problemų nematau, išanalizavęs teisinę situaciją, kitą savaitę paduoti skundą. Nestatysite jūs čia tų namų – jų čia nebus.“

Numetė kaulą, pasiūlydami tvarkyti gatves?

Po M. Veličkos pažado „pasibylinėti“ mikrofoną perėmusiam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Antanui Bartuliui suvaldyti auditoriją darėsi sunku. „Ką jūs čia šnekate“, – nukirto viena lieporiškė, A. Bartuliui bandant paneigti M. Veličkos argumentus.

„Tai yra Tarybos sprendimas, kuris galimai gali būti ginčyjamas. Tačiau, kol sprendimas nepanaikintas, jis yra įgyvendinamas. Aš tai šiandien čia ir darau. Gerbiamas Marijui, jūs tikriausiai sutiksite, kad rugsėjo 1 dieną išsikėlus „Godos“ globotiniams iš šito pastato, Savivaldybė turi laisvą teisę galvoti apie šitų patalpų įveiklinimą“, – M. Veličkai atsakė Savivaldybės administracijos direktorius, pridurdamas, kad imsis visų reikalingų priemonių Tiesos gatvėje esančio pastato sutvarkymui.

„Koks bus apgyvendinimo įveiklinimo turinys po teismo sprendimo – mes apie jį ir pakalbėsime“, – žadėjo A. Bartulis.

Vis dėlto, jis pripažino, kad teigti, jog niekas Lieporiuose nepasikeistų į mikrorajoną perkėlus Laikino apgyvendinimo tarnybą, negalima: „Yra galimas saugumo rizikos pasikeitimas, tam tikros gyvenimo kokybės pasikeitimas. Tuomet reikia kalbėti, ką daryti, kad jūsų gyvenimo kokybė išliktų ta pati ar net pagerėtų.“

Domui Griškevičiui įsiterpus, kad būtent todėl Tarybos valia buvo priimtas sprendimas gerinti Lieporių mikrorajono infrastruktūros būklę, iš salės pasigirdo pikti liepočiečių komentarai. „Jūs čia mūsų negąsdinkite“, – rėžė viena gyventoja, leisdama supranti, kad mikrorajono gyventojai nesirinks tarp nakvynės namų ir geresnių gatvių.

„Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šitos gatvės labai sunkiai patektų į [sąrašo] viršų pagal gatvių intensyvumą, pagal gatvių statusą, – projekto pristatymą tęsė A. Bartulis. – Administracija, matydama poreikį įgyvendinti Tarybos sprendimą, siūlys šias priemones, kurios su 2020 metų biudžetu galėtų būti įgyvendintos perkėlus šį klausimą į eilės viršų.“

Administracijos direktoriaus teigimu, jam pačiam su specialistais perėjus Lieporių mikrorajoną, buvo suformuotos trys užduotys: Tiesos gatvės asfalto dangos atnaujinimas, šaligatvio nuo Rasos gatvės iki Tiesos g. 3 įrengimas bei šaligatvio prie Tiesos g. 3 dangos atnaujinimas. A. Bartulio teigimu, šis pasiūlymas gyventojams nebus primetamas – laisvė rinktis paliekama jiems patiems.

„Trisdešimt metų nepadarėte, o dabar siūlote padaryti, jeigu mes sutiksime su nakvynės namais. Jeigu nesutiksime, tai mes jų negausime dar trisdešimt metų, jūs tą norite pasakyti?“, – pasipiktinimo neslėpė viena lieporiškė, o jos žodžius palydėjo gausūs plojimai.

D. Griškevičiui atsakius, kad klausimas dėl nakvynės namų dabar nėra keliamas – sprendimas jau yra priimtas, o galutinį atsakymą pateiks teismas – mikrofoną į rankas perėmęs A. Bartulis paragino susirinkimo dalyvius rimties: „Aš matau kelis žmones, kurie reiškiasi labai aktyviai. Visi kiti nori išklausyti. Bus laikas, kai pasisakyti duosime jums.“

Tarp lieporiečiams siūlomų infrastruktūros sprendimų A. Bartulis nurodė ne tik gatvių kokybės gerinimą, bet ir vaizdo kamerų įrengimą Tiesos, Rasos ir J. Sondeckio gatvėse, o taip pat „Rasos“ progimnazijos teritorijoje. Būtų gerinamas ir pats progimnazijos patrauklumas. Šiame plane numatyti tokie punktai kaip bibliotekos modernizavimas, mokyklos teritorijos sutvarkymas, sporto aikštyno renovacija ir kt.

Vaikų žaidimų aikštelėje žais „bomžai“?

„Visas tas rajono sutvarkymo planas yra labai geras. Bet jeigu turėsime vaikų žaidimų aikštelę, kurioje žais „bomžai“, kam mums to reikia?“, – pirmąjį klausimą uždavė vienas lieporiškis. „Trumpa replika – „bomžų“, kaip jūs sakote, nebus“, – nukirto D. Griškevičius.

„Jūs daug kalbėjote apie daugiabučius, bet nei žodžio nebuvo apie individualius namus. Mūsų gatvių niekas netvarko – nei braukia sniegą, nei šluoja, nei valo. Visa ši invazija, 120 žmonių, pirmiausia ateis į mūsų teritoriją. Daugiabučiai nuo benamių užsidarys. Mums apsisaugoti yra sunkiau“, – savo nuomonę išsakė kita lieporiškė. Atsakydamas į gyventojos klausimą, A. Bartulis sakė dirbtinai neatskyręs daugiabučių nuo individualių namų. „Tačiau jūs įvardijate problemą, kuri nėra problema. Visame mieste yra nustatytos tam tikros gatvių valymo kategorijos“, – sakė jis, pridurdamas, kad aplinkinių gatvių saugumas iš vaizdo kamerų ir kitų priemonių lies ir individualių namų gyventojus.

Kita lieporiškė klausė, kaip šaligatviai apsaugos vaikų saugumą. „Ar vaikas eidamas gražiu šaligatviu jausis geriau, kad kažkas šalia eidamas kapeikų prašys?“, – valdžios atstovų klausė susirūpinusi moteris. Jai atsakydamas, D. Griškevičius rėmėsi policijos statistika. „Pakruojo gatvėje, kur dabar yra visi dalykai, kurie bus ar nebus pas jus, nusikalstamumo lygis visiškai nesiskiria nuo kitų mikrorajonų“, – ramino jis.

Akivaizdu, kad vieningo sprendimo šioje situacijoje priimti greičiausiai nepavyks, o trečiadienio susitikimas su valdžia lieporiškiams nebus paskutinis. Jau šįvakar mikrorajono gyventojai renkasi į savo bendruomenės susirinkimą, kuriame svarstys, kokius žingsnius žengti toliau. Valdžios sprendimu nepatenkinti šiauliečiai planuoja eiti teisiniu keliu, o nakvynės namų perkėlimą prie „Rasos“ progimnazijos vadina „sovietinių metodų primetimu“.