Aktualu | 9 MIN.

Dr. Nora Kupstytė-Krištaponė: „Mano darbas ir gyvenimas yra kardiologija“

Reporteris Odeta
2020 m. vasario 3 d. 09:51
5e37cf418f40f.jpeg

Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso konferencijų salėje medikai sveikino Širdies ir kraujagyslių centro vadovę dr. Norą Kupstytę-Krištaponę, pelniusią 2019 metų kardiologės vardą.

Jį suteikė Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija už indėlį į kardiologijos mokslo vystymą Lietuvos žmonių sveikatos labui. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika, sveikindamas vadovę su garbingu apdovanojimu, dėkojo už jos profesinės srities kompetencijas, sklindančias ir už šalies ribų.

Mokslininkė, kuri žavi

Anot ligoninės vadovo R. Mažeikos, visi žinome gydytojos – kardiologės bei mokslininkės indėlį į ligoninės raidą ir profesinį lygį.

„Net ir ne kardiologijos specialybės atstovus žavi jos parengti pranešimai, pristatymai, skaityti šioje auditorijoje ar konferencijose“, - teigė direktorius, ne kartą dalyvavęs jungtinėse Kauno ir Šiaulių kardiologų konferencijose, organizuojamose centro vadovės, kuriose galėjo pasidžiaugti jos pranešimais, puikiai suprantamais ir kitų profesijų atstovams.

Dr. Noros Kupstytės-Krištaponės profesinės veiklos bei kompetencijos dėka į ligoninę atvyksta daug jaunų gydytojų bei gydytojų rezidentų, kurie taps specialistais ir įsilies į medikų bendruomenę. Į Šiaulius jaunimą traukia asmenybė, duodanti garantiją, kad ligoninėje bus vystoma aukšto lygio kardiologija. Vykdomi ir doktorantūros darbai, garsinantys ligoninę, centre vykdomi ir klinikiniai tyrimai, dalyvaujama Europos kardiologų draugijos registruose.

Pasak direktoriaus, garsas apie gydytoją ir jos kompetencijas sklinda toli, nes ir užmačios didelės. Neseniai su Telšių greitosios medicinos pagalbos stotimi sudaryta sutartis dėl kardiologijos paslaugų teikimo bei pacientų pervežimo į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Džiugina direktorių ir dr. Noros Kupstytės-Krištaponės dalyvavimas įvairiose LR sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupėse, sprendžiančiose miokardo infarkto klasterio tolimesnio vystymo eigą Lietuvoje ir Šiaulių regione. Ir ten, pasak direktoriaus, gydytoja yra vertinama, nes ji ne tik tinkamai argumentuoja ir įtakoja tam tikrų sprendimų priėmimą, bet ir daug pasiekė, kad Šiaulių regiono pacientams būtų sudaryta galimybė gauti kuo geresnį gydymą. Vadovės indėlio dėka nuo gegužės 1-osios dienos artimiausių Žemaitijos regionų gyventojai ištikus miokardo infarktui turės galimybę gydytis Šiauliuose, kaip artimiausioje ir kokybiškai bei saugiai paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Ligoninėje bus plėtojama ne tik didelės išeminės širdies ligos rizikos pacientų patikra, bet ir pagerės širdies nepakankamumu sergančiųjų priežiūra. „Ačiū, Nora, mums didelė garbė“, - baigdamas sveikinimo kalbą teigė ligoninės direktorius R. Mažeika.

Apdovanojimas labai netikėtas

Dr. Nora Kupstytė – Krištaponė dėkojo medikų pasitarimo dalyviams už nuoširdžius sveikinimus, pelnius apdovanojimą, kuris pačiai buvo netikėtas.

„Aš net klausinėjau, kodėl ir už ką. Kai kurie kolegos juokaudami sakė, jog kartais susidarydavo įspūdis, kad Lietuvos kardiologija vien Šiauliuose: čia kardiologai aktyvūs, daug publikacijų žiniasklaidoje, daug paskaitų konferencijose ir veiklos visuomenėje“, - sakė gydytoja, matoma ne tik viešuose renginiuose, bet ir sulaukianti skambučių, iš kitų šalies gydymo įstaigų su prašymais patarti, kaip įvykdyti pokyčius, nes Širdies ir kraujagyslių centre pastaraisiais metai įvyko nemažai pasikeitimų. Gydytoja pabrėžė, jog tai ne vien asmeninis įvertinimas, tai dėmesys ir padėka visiems centro darbuotojams.

Pasidžiaugė gydytoja ir dar vienu svarbiu pasiekimu: tą pačią apdovanojimų dieną gautu patvirtinimu, kad jos ir kolegų parengta publikacija po kelių metų intensyvaus darbo, patvirtinta publikuoti moksliniame „Nature“ grupės žurnale. Tad įvertintas atkaklumas ir kantrus darbas.

Paklausta už kokį indėlį į kardiologijos mokslo vystymą Lietuvos žmonių sveikatos labui gavo apdovanojimą, daktarė teigė, kad lemiamas galėjo būti ir dirbamas dėstytojos darbas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ne mažiau svarbūs yra ir darbai su kardiologijos instituto mokslininkais, bei darbas su būsimaisiais kardiologais čia Šiauliuose.

Pirmąjį profesinį apdovanojimą gydytoja gavo apsigynusi mokslinę disertaciją. Su genetika susijęs tarpdisciplininis darbas buvo pastebėtas ir įvertintas Lietuvos mokslų akademijoje, skirta jaunojo mokslininko premija.

Po ligoninės vadovų bei medikų sveikinimų, dr. Nora Kupstytė-Krištaponė atsakė į į žurnalistų klausimus:

– Jūsų profesinė veikla neapsiriboja vien mediko darbu. Kas jus įtraukia į veiklą, skirtą kardiologijos mokslo vystymui, už kurią ir esate įvertinta šiuo apdovanojimu?

– Be abejo, svarbiausias motyvas- tai noras, jog susirgęs žmogus gautų geriausią galimą pagalbą. Tai reiškia, kad norisi padaryti indėlį į kardiologijos mokslą, perduoti savo žinias jauniesiems medikams, norisi ir vadovauti taip, kad šiuolaikiniai medicinos laimėjimai būtų pritaikyti laiku ir kiekvienam pacientui.

Kaip ir visi mokslo srityje dirbantys medikai, dirbu su mokslininkų grupe, nes vienas nieko nepadarysi – turi darniai dirbti visa komanda, kiekvieno indėlis yra svarbus, tiesa, tam reikalingos nemažos laiko sąnaudos. Kiekvienas gydytojas, pasiekęs tam tikrą amžių, supranta, kad visi pasiekimai yra dėl to, kad pavyko sutikti nuostabius žmones. Ir man pasisekė-sutikau asmenybes, kurie mane mokė visko: ir medicinos, ir gyvenimo, ir požiūrio į kardiologiją: jie išmokė ne tik teorinių dalykų, bet ir padarė įtaką mano mąstysenai, pasaulėžiūrai. Manau, kad daugelis anksčiau ar vėliau pajunta norą perduoti savo žinias. Nors daug dalykų yra sutalpinama į algoritmus, gaires, tačiau vien tai išmanyti nepakanka, todėl svarbu perduoti jaunam gydytojui savo patirtį, išmokyti subtilybių. Darbas su jaunimu yra labai svarbus ne tik būsimiesiems gydytojams, bet ir dėstytojui- aš pati studentams nepraleidžiu progos pasakyti, kad ne jie man, bet ir aš jiems turėčiau dėkoti- mane žavi jų šiluma, energija, jie mane įkvepia. Man atrodo, kad jie yra geresni ir brandesni, nei aš jų amžiaus, ir tai suteikia vilties bei skatina dirbti, keistis. Kitas dalykas yra emocijos, kurios lieka su jais pabendravus. Kartais nesvarbu, ar būsimieji gydytojai pasiruošė paskaitai ar darbams, svarbiausia yra jausmas, jog tai – nuostabūs jauni žmonės, kuriais reikia pasitikėti ir didžiuotis.

– Šiuo apdovanojimu buvo įvertintas ir darbas, dirbamas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bei visuomenėje. Kokie tie darbai?

– Tas pripažinimas tik iš dalies mano asmeninis, tai yra viso ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro kolektyvo veiklos pripažinimas. Praėjusiais metais mes vykdėme didelius pokyčius. Mes pakeitėme centro struktūrą, darbo procesus, išplėtėme savo paslaugų spektrą ir jau matome rezultatą. Daug pokyčių įvyko personalui – pagerėjo darbo sąlygos, sumažėjo krūviai. Tiesa, tai buvo nelengvas laikotarpis, permainos visada baugina, bet esame teisingame kelyje. Kalbant apie jaunuosius gydytojus, kurie atvyksta pas mus mokytis, taip pat įvyko gana stiprus požiūrio į juos pokytis. Jauni gydytojai mus vertina, jie noriai vyksta į Šiaulius, nes žino, kad jie nėra tiesiog darbo jėga, pas mus jie gaus ir vertingą praktiką, ir teorijos žinias, bus vertinami viso personalo ir galės pasijusti tikrais gydytojais – komandos nariais.

Kalbant apie bendradarbiavimą su visuomene dar yra vietos plėtrai, turime planų. Džiugina bendradarbiavimas su Visuomenės sveikatos biuru, ir su „Šiaulių širdininkų“ klubu.

– Jūsų vadovaujamas centras yra vertinamas kaip vienas iš svarbių šalies gydymo įstaigų kardiologijos centrų. Kaip pavyko išsikovoti tokį autoritetą?

– Situacija keičiasi ne tik mūsų centre, bet ir visoje Lietuvoje. Mes dirbame regionuose, kuriuose yra atskiri centrai su savo savitomis taisyklėmis. Tačiau nereikia pamiršti, kad mus visus jungia Lietuvos kardiologų draugija bei Lietuvos širdies asociacija, pagaliau mus visus jungia pati kardiologija ir visi mes mylime savo profesiją. Tas bendradarbiavimas, bendros jungtinės konferencijos ir tai, kad mes vieni pas kitus atvykstame, susitinkame sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupėse, kad mes tariamės, kaip dirbti geriau dėl pacientų gerovės, kaip dirbti, kad būtų geriau ir gydytojams, ir slaugytojams itin sustiprėjo pastaraisiais metais. Aš manau, kad didysis pokytis yra įvykęs, nes mes daromės vieningi, o kai esame vieningi, aišku, kad esame ir stiprūs, tik taip galime padėti savo pacientams.

– Kokius planus ir kokias užduotis ketinate įgyvendinti artimiausioje ateityje?

– Mes, visas centro kolektyvas, dar turime nemažai užduočių, nemažai planų tobulinant centro veiklą, administravimą. Keičiasi miokardo infarkto klasterio įsakymas ir mums reikės prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Turėsime įkurti naują intervencinės kardiologijos padalinį. Reikia bendradarbiauti ir su kitų specialybių gydytojais, toliau pritraukti jaunimą rinktis karjerą mūsų ligoninėje: pas mus atvyksta ne tik kardiologijos rezidentai, bet ir internai. Užduočių turime daug: reikia žinoti prioritetus, reikia būti vieningiems – visiems centro kardiologams, visiems slaugytojams žinoti, kur link judame, kokie mūsų tikslai, vardan ko turime dirbti. Tikrai tęsime tradiciją suburti kardiologus ir slaugytojus į kasmetinius renginius, tikrai būsime matomi ir girdimi.

Be to laukia nauji iššūkiai – vadovaujami Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės prof. Irenos Čelutkienės pradėjome naują etapą, naujus darbus ir man yra pavesta vadovauti trombozės darbo grupei. Lietuvoje turime ambicingų planų mokyti ir šviesti apie krešėjimą veikiančius vaistus, nes šioje srityje tikrai dar reikia padirbėti, kalbant apie darbą su specialistais ir šeimos gydytojais, nes tai yra nauja, vis pasipildanti naujienomis medicinos sritis.

Mano darbas – kardiologija, mano gyvenimas – kardiologija, mano skaitoma literatūra dažniausiai taip pat apie kardiologiją ir mediciną. Šiam darbui reikia pašaukimo ir talento, ir, be abejo, atkaklaus darbo. Dirbdama su jaunaisiais gydytojais matau, kuris turi tą pašaukimą ir talentą, tuomet ir atkaklumo netrūksta, ir šypsena veide neišblėsta, ir žinių troškimas didžiulis. Deja, matau ir tuos, kurie neturi tos kibirkšties, nes nuo visko vargsta, nemato išskirtinės šviesos ir prasmės, kurią suteikia mediko kelias, laimei, tokių išties nedaug. Posakis, pasirink mylimą darbą ir nereikės dirbti, iš dalies yra tiesa.

Respublikinės Šiaulių ligoninės širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė pelnė 2019 metų kardiologo titulą už indėlį į kardiologijos mokslo vystymą Lietuvos žmonių sveikatos labui. Įvertintas mokslininkės bei dėstytojos darbas, dirbamas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, bendri darbai su kardiologijos instituto mokslininkais, bei darbas su būsimaisiais kardiologais, dirbamas ligoninėje.


Lietuva
„Cukraus mokestis“ jau čia, tačiau kas tiksliai bus apmokestinta – neaišku
Lietuva ne pirma ir ne vienintelė valstybė, taikanti „cukraus mokestį“ nealkoholiniams saldintiems gėrimams. Tiesa, didžioji dalis šalių apmokestina tik gaiviuosius gėrimus, vadinamuosius limonadus. Nealkoholinių saldintų gėrimų apmokestinimas suponuoja šių produktų kainos augimą, paklausos sumažėjimą ir vartojimą. Įvairiose valstybėse cukraus mokestis įvedamas dėl skirtingų priežasčių: nuo visuomenės sveikatingumo didinimo, įskaitant kovą su nutukimu, ypač vaikų tarpe, iki gamintojų skatinimo mažinti cukraus kiekį gėrimuose ir kituose saldžiuose produktuose. Dėl šių skirtumų kinta ir paties mokesčio forma.
Lietuva | 5 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Gruodžio mėnuo daugeliui asocijuojasi su jaukumu, susitikimais su artimaisiais ir pasiruošimu didžiosioms metų šventėms. Tačiau kartu tai laikotarpis, kai pastebimai išauga alkoholio vartojimas. Todėl šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie šventinį šurmulį, bet ir apie sąmoningą pasirinkimą švęsti taip, kad šventės suteiktų džiaugsmo, o ne papildomų rūpesčių. Tad, ar įmanomas Naujųjų metų sutikimas be alkoholio?
Sveikata | 2 MIN.
0
Naujieji metai dažnai ateina su ilgu sąrašu pažadų: mesti rūkyti, sportuoti kasdien, perskaityti 50 knygų ar valgyti tik sveiką maistą. Deja, daugelis jų jau sausio mėnesį lieka tik teorijoje. Tokie pažadai ne tik dažnai žlunga, bet ir sukelia papildomą spaudimą bei kaltės jausmą. Ar tikrai reikia sau meluoti naujametį pažadą?
Kalėdų gidas | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Maži ritualai padeda nusiteikti visiems naujiems metams, nukreipia energiją teigiama linkme ir suteikia aiškumo. Jie gali būti simboliniai arba praktiški, bet svarbiausia – padeda susitelkti ir pradėti metus sąmoningai. Pažvelkime, kokie naujametiniai ritualai geriausiai tinka kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo Naujųjų Metų sveikinime pabrėžė šalies technologinius pasiekimus ir dar kartą patvirtino Kinijos teritorines pretenzijas į Taivaną.
Pasaulis | 3 MIN.
2


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Vyriausybė šiandien patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomus 2026 m. bazinių socialinės apsaugos išmokų dydžius, nuo kurių priklauso įvairių išmokų dydžiai 2026 metais. Baziniai dydžiai, palyginus su 2025 m., padidės 5,2-5,7 proc.
Lietuva | 4 MIN.
0
Lietuva ne pirma ir ne vienintelė valstybė, taikanti „cukraus mokestį“ nealkoholiniams saldintiems gėrimams. Tiesa, didžioji dalis šalių apmokestina tik gaiviuosius gėrimus, vadinamuosius limonadus. Nealkoholinių saldintų gėrimų apmokestinimas suponuoja šių produktų kainos augimą, paklausos sumažėjimą ir vartojimą. Įvairiose valstybėse cukraus mokestis įvedamas dėl skirtingų priežasčių: nuo visuomenės sveikatingumo didinimo, įskaitant kovą su nutukimu, ypač vaikų tarpe, iki gamintojų skatinimo mažinti cukraus kiekį gėrimuose ir kituose saldžiuose produktuose. Dėl šių skirtumų kinta ir paties mokesčio forma.
Lietuva | 5 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Pasaulis
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo Naujųjų Metų sveikinime pabrėžė šalies technologinius pasiekimus ir dar kartą patvirtino Kinijos teritorines pretenzijas į Taivaną.
Pasaulis | 3 MIN.
2
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas numuštas bepilotis orlaivis, kurį, pasak jos, Ukraina šią savaitę paleido į prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Rusijos šiaurės vakaruose.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Po diskusijų su Šiaulių miesto verslais, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje priimtas sprendimas nuo 2026 metų sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį nuo 0,7 iki 0,5 proc. Tačiau per anksti džiaugtis nevertėtų. Skaičiuojama, kad galiausiai mokestis netgi didės.
Verslas | 2 MIN.
0
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Į policiją Šiauliuose kreipėsi nuo sukčių nukentėjęs ir pinigus praradęs vyras. Jis paaiškino, kad nukentėjo paspaudęs gautą nuorodą.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje sukčiavimu ir dokumentų klastojimu kaltinamas 37-erių šiaulietis.
Kriminalai | 3 MIN.
0


Šiauliai
Kelmė
Šiomis dienomis Šiaulių miestas pasidengė puriu sniego sluoksniu. Kol vairuotojai skundžiasi slidžiomis gatvėmis, kelininkai pluša iš peties, kalbamės su UAB „Ecoservice“ Regiono teritorijų priežiūros administravimo vadove Aušra Solnceviene.
Gatvė | 5 MIN.
0
Nesėkmingai susiklostė girto vairuotojo kelionė automobiliu Kelmės rajone. Naktį pasivažinėti nusprendęs vyras sukėlė avariją ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
„Via Lietuva“ pradėjo vykdyti pilotinį projektą, kuriuo tikslas – testuoti naujas eismo stebėsenos technologijas Lietuvos automagistralėse.
Gatvė | 5 MIN.
0
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Gruodžio mėnuo daugeliui asocijuojasi su jaukumu, susitikimais su artimaisiais ir pasiruošimu didžiosioms metų šventėms. Tačiau kartu tai laikotarpis, kai pastebimai išauga alkoholio vartojimas. Todėl šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie šventinį šurmulį, bet ir apie sąmoningą pasirinkimą švęsti taip, kad šventės suteiktų džiaugsmo, o ne papildomų rūpesčių. Tad, ar įmanomas Naujųjų metų sutikimas be alkoholio?
Sveikata | 2 MIN.
0
Burbiškio dvare nuskambėjo paskutinis šių metų koncertas – po Naujųjų lankytojai laukiami ekskursijose
Kultūra | 3 MIN.
0
Pakruojis
Kelmė
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai – Saulius Skikas, Rolandas Pupinis, Žygimantas Macevičius, kartu su komiteto pirmininke Vida Remeikiene – lankėsi Pakruojo sporto centre. Vizito metu jie apžiūrėjo po remonto atnaujintas patalpas, treniruočių sales bei pirties kompleksą.
Kultūra | 3 MIN.
0
Kelmės rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su partneriais iš Hódmezővásárhely (Vengrija) ir Sokobanjos (Serbija), įgyvendina projektą IDENTWINNING, finansuojamą pagal Europos Sąjungos programą Piliečiai, lygybė, teisės ir vertybės (angl. Citizens, Equality, Rights and Values – CERV). Vienas iš projekto reikalavimų – dailės konkurso organizavimas.
Kultūra | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Radviliškis
Kaunas
Kai sausio pirmąją daugelis dar kramsnoja paskutinius baltos mišrainės likučius, Radviliškyje žmonės renkasi visai kitokiam ritualui – nerti į ledinį vandenį. Eibariškių tvenkinyje jau dešimtąjį sezoną vyksiančios ledinės maudynės tapo ne tik drąsia Naujųjų metų pradžia, bet ir reiškiniu, pritraukiančiu šimtus dalyvių iš visos Lietuvos.
Veidai | 4 MIN.
0
„Žmonės vis dar stebisi, kad mes, tokie jauni globėjai, savo gyvenimą skiriame globai. Esame pavyzdžiu kitiems ir tuo didžiuojamės“, – sako 26-erių Edita Deltuvė, kartu su vyru Aidu šiuo metu namus sukūrusi septyniems tėvų globos netekusiems paaugliams. Per ketverius globos metus kauniečių šeimos durys buvo atvertos dar aštuoniems vaikams, kuriems buvo paskirta laikinoji globa.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Maži ritualai padeda nusiteikti visiems naujiems metams, nukreipia energiją teigiama linkme ir suteikia aiškumo. Jie gali būti simboliniai arba praktiški, bet svarbiausia – padeda susitelkti ir pradėti metus sąmoningai. Pažvelkime, kokie naujametiniai ritualai geriausiai tinka kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Šventiniam laikotarpyje galvojame ne tik apie tai, kokius gurmaniškus bei tradicinius patiekalus padėsime ant stalo, bet ir kokiais gėrimais vaišinsime savo artimuosius ar svečius. Vis daugiau žmonių renkantis nealkoholinius gėrimus, sparčiai populiarėja ir nealkoholiniai kokteiliai. Barmenas atskleidė, kokie nealkoholiniai kokteiliai dabar populiariausi ir kaip nustebinti artimuosius.
Virtuvė | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Maži ritualai padeda nusiteikti visiems naujiems metams, nukreipia energiją teigiama linkme ir suteikia aiškumo. Jie gali būti simboliniai arba praktiški, bet svarbiausia – padeda susitelkti ir pradėti metus sąmoningai. Pažvelkime, kokie naujametiniai ritualai geriausiai tinka kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Nauji metai visada atneša naują energiją, galimybes ir pamokas. Žvaigždės siunčia subtilius signalus, kurie gali padėti geriau suprasti, ko laukti ir kur nukreipti savo pastangas. Štai ką ateinančių metų horoskopas žada kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Šventiniam laikotarpyje galvojame ne tik apie tai, kokius gurmaniškus bei tradicinius patiekalus padėsime ant stalo, bet ir kokiais gėrimais vaišinsime savo artimuosius ar svečius. Vis daugiau žmonių renkantis nealkoholinius gėrimus, sparčiai populiarėja ir nealkoholiniai kokteiliai. Barmenas atskleidė, kokie nealkoholiniai kokteiliai dabar populiariausi ir kaip nustebinti artimuosius.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Nesvarbu, ar Naujuosius metus sutiksite būryje draugų, ar jaukiai leisite vakarą šeimoje, ant stalo norėsis šio to ypatingo. Apsunkinti skrandžio po sočių Kalėdų taip pat nesinori, tad žuvis ir jūros gėrybės – vieni populiariausių pasirinkimų Naujųjų metų vaišėms, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Tokie patiekalai ne tik puošia stalą, bet ir pasižymi nepaprastu skoniu. Ir nors krevečių ar tartarų dažniausiai skanaujame restoranuose, šiuos išskirtinio skonio patiekalus greitai bei nebrangiai pasigaminsite namuose.
Virtuvė | 7 MIN.
0