Dr. Birutė Miškinienė: nemokamas aukštasis mokslas neegzistuoja

Dabartinė aukštųjų mokyklų padėtis Lietuvoje bei stiprėjanti lokali ir globali konkurencija kelia daugybę su šalies aukštuoju mokslu susijusių diskusijų. Aptariami tokie svarbūs klausimai, kaip studijų kokybė ar reikalingų specialistų rengimas, tačiau dažnai pamirštama atkreipti dėmesį į kitą svarbų aspektą – studentų motyvaciją ir pagrindines priežastis, dėl kurių jaunas žmogus renkasi aukštąjį mokslą ir antrosios pakopos studijas.

Renkantis studijas reikalingas sąmoningumas

Anot Vilniaus universiteto Verslo mokyklos vadovės dr. Birutės Miškinienės, susidomėjimas magistro studijomis pastaruoju metu – išties nemažas: „Svarbu, kad jas žmonės dažniausiai renkasi patys jausdami tam tikrų žinių, gilesnio suvokimo trūkumą, o ne spaudžiami tėvų ar aplinkos, kaip dažnai būna renkantis studijuoti bakalauro programose.“

Visgi ir magistro studijas besirenkančių žmonių tarpe pasitaiko atvejų, kai būsimojo studento motyvas toliau tęsti mokslus yra nulemtas vyraujančio stereotipo, o ne realaus noro gilinti žinias: „Ne visi kandidatai detaliai analizuoja informaciją apie programą, jos dėstytojus. Yra žmonių, kurie ką tik gavo bakalauro diplomą ir, anot jų, bijodami, kad nepraeitų noras mokytis, stoja į magistrantūrą, nurodydami, pavyzdžiui, 9 skirtingas programas, pradedant komunikacija, ekonomika ir baigiant filosofija“, – teigia dr. B. Miškinienė.

Anot VU Verslo mokyklos vadovės, tokį pasirinkimo spektrą dažniausiai apjungia vienas bendrasis vardiklis – pasirinkimą lemia valstybės finansuojama vieta: „Žinoma, tokią teisę turi kiekvienas kandidatas, ir būtų keista, jei ja nesinaudotų. Visgi šiuo atveju kyla magistrantų motyvacijos klausimas – ar tikrai prioritetu renkantis studijas turėtų tapti valstybės finansuojama vieta, o ne pati studijų programa? Visada siūlome pirma pabandyti padirbėti, atrasti veiklą, kuri patinka ir yra įdomi, o tada galvoti apie tikslingą magistro studijų programos pasirinkimą“, – teigia dr. B. Miškinienė.

Nemokamas mokslas – mitas?

VU Verslo mokyklos vadovės dr. Birutė Miškinienė teigimu, studijuoti norintys žmonės turi suvokti, kad nemokamas aukštasis mokslas neegzistuoja, todėl investuoti į magistrantūros studijas reiktų itin atsakingai: „Magistro studijos yra rimta laiko, pastangų ir, be abejonės, pinigų investicija su realia grąža. Nebijau įvardinti ir pinigų, nes turime suvokti, kad nemokamų studijų nėra iš principo. Tik klausimas ir skirtumas yra tas, kas už tai sumoka – valstybė, pats studentas ar darbdavys.“

Siekiant suderinti studijas siūlančios institucijos ir studentų lūkesčius, priėmimo į studijų programas procesas Lietuvoje vis dažniau papildomas motyvaciniu pokalbiu. Jo metu aptariami būsimo studento lūkesčiai studijų programai, jo pasirengimas studijoms, pasikalbama apie tolimesnius karjeros planus, studijų finansavimo galimybes. Toks metodas ne tik padeda atrinkti labiau motyvuotus, brandesnius, investicijų į savo žinias vertę suvokiančius studentus, bet yra naudingas ir pačiam studentui.

Anot Ugnės Anelauskaitės, šiemet sėkmingai įstojusios į magistro studijų programą Vilniaus universiteto Verslo mokykloje, motyvacinis pokalbis atveria akis: „Stojančiajam suteikiama proga pagalvoti, ar jis renkasi tinkamą studijų programą. Išsakai, ko tikiesi iš studijų ir iš anksto sužinai, ar lūkesčiai bus išpildyti – juk dažnai galima ir suklysti vien skaitant programos ar paskaitų aprašymus. Taip pat labai svarbu, jog ne tik sužinai, ką „pasiimsi“ iš studijų, bet ir gali pasakyti, ką savo buvimu atneši į programą, kuo ją papildysi.“

Dirbančių studentų poreikiai

Anot dr. Birutės Miškinienės, itin pageidaujami ir daugiausia vertės vieni kitiems sukuria jau dirbantys magistrantai, tikslingai siekiantys savo profesinių tikslų. Pašnekovei antrina ir rugsėjį magistrantūros studijas pradėsianti U. Anelauskaitė: „Visada tikėjau, kad magistro studijos žinių įsisavinimo prasme yra prasmingesnės, kai ateini turėdamas darbo patirties. Kadangi esu dirbusi su įvairaus pobūdžio projektais, iškart pastebėjau, kur žinių dažniausiai pritrūksta ir jas reikėtų pagilinti. Tikiu, kad magistro studijos turi papildyti tavo teorines ir praktines žinias, o kuo daugiau praktinės patirties turi, tuo prasmingesnės ir turiningesnės diskusijos su programos dėstytojais“.

Kad magistrantams būtų įmanoma ir praktiškai patikrinti savo įgyjamas žinias, antrosios pakopos studijų programos yra sudarytos taip, kad studentai turėtų galimybę derinti studijas ir darbą. Dr. B. Miškinienė pastebi, jog dauguma VU Verslo mokyklos magistrantų jau turi darbus, ar verslus. Dėl šios priežasties studijos organizuojamos ne darbo metu – kas antrą savaitgalį.

„Svarbu suteikti galimybę patiems rinktis studijų tempą, esant poreikiui susidėlioti individualų paskaitų ir atsiskaitymų planą. Be to, studijų procese aktyviai naudojama ir virtuali aplinka, leidžianti sutaupyti nemažai laiko, žinias gilinti pačiam studentui patogiausiu metu. Baigiamieji magistrų darbai yra praktiškai pritaikomi, dažnu atveju – tai konkrečių įmonių atvejų analizės ar konsultaciniai projektai“, – šiandieniniams studentams pritaikytus sprendimus vardija dr. B. Miškinienė.