Dovilė Šakalienė: vertinsime konkrečius karines teritorijas turinčių savivaldybių poreikius

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) sulaukus savivaldybių pasiūlymų dėl paskatų steigiant karinius poligonus, ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad su kiekviena jų bus kalbama apie konkrečius jos poreikius.

„Ilgas tas poreikių sąrašas gautas ir dabar jau eisime konkrečiai, kalbėdami su konkrečiomis savivaldybėmis, kurios būtent su poligonų steigimu ir veikla bus tiesiogiai susiję“, – BNS sakė D. Šakalienė.

Ji pažymėjo, kad kalbama apie paskatas ne tik toms savivaldybėms, kur bus įsteigtas naujas poligonas, bet ir toms, kur Lietuvos kariuomenė bei sąjungininkai jau treniruojasi.

„Čia yra vienas iš tokių labai svarbių momentų, kad tikrai nenorime, jog jaustųsi diskriminuojamos tos savivaldybės, kurios jau dabar turi poligonus ir tikrai sudaro visas sąlygas juose veikti, geranoriškai bendradarbiauja, o ne kuria kokias nors kliūtis“, – tvirtino krašto apsaugos ministrė.

Nuo didesnio GPM iki kelių

Gegužės pradžioje Lietuvos savivaldybių asociacija KAM, Prezidentūrai, Seimui ir Vyriausybei nusiuntė savo pasiūlymus dėl galimų paskatų savivaldybėms, kurių teritorijose veikia arba ateityje veiks poligonai bei karinės mokymo teritorijos.

Jame nurodoma, kad turėtų būti sukurtas nuolatinis, teisiškai pagrįstas ir prognozuojamas tokių savivaldybių finansavimo mechanizmas.

„Pavyzdžiui, įstatymu įtvirtintas X procentas nuo gynybai skiriamų lėšų; specialioji tikslinė dotacija, kuri būtų apskaičiuojama pagal aiškią formulę, remiantis objektyviais kriterijais (karinės teritorijos plotu, mokymų intensyvumu, gyventojų skaičiumi poveikio zonoje, infrastruktūros apkrovos indeksu), ir būtų integruota į valstybės biudžeto asignavimus“, – teigiama rašte.

Norima, kad tokios savivaldybės turėtų gauti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Taip pat, anot savivaldybių, turėtų būti skiriama speciali dotacija tokių savivaldybių keliams ir tiltams tvarkyti, nustatytos nekilnojamojo turto, žemės mokesčio lengvatos, parama šalia poligonų gyvenantiems žmonėms ir veikiantiems verslams.

Kadangi karinių teritorijų įrengimas gali riboti tam tikrų teritorijų naudojimą, skirtą žemės ūkiui, rekreacijai ar kitoms veikloms, prašoma numatyti kompensacinius žalos atlyginimo mechanizmus.

Keliamas klausimas ir dėl sveikatos, socialinių paslaugų vietos gyventojams užtikrinimo.

„Siektina numatyti ilgalaikę tikslinę sveikatos paslaugų plėtros programą, užtikrinti mobilių ambulatorijų įsigijimą bei veiklą, psichologinės ir reabilitacinės pagalbos prieinamumą kariams ir gyventojams, motyvacines stipendijas bei specializuotas stažuotes karo medicinos srityje, papildomą PSDF perskirstymo dedamąją savivaldybėms su didele karių dislokacija ir dvigubos įrangos (karinės-civilinės) naudojimo modelį su aiškiu kompensavimo algoritmu“, – teigiama rašte.

Taip pat norima paramos į viešąją infrastruktūrą – sporto sales, stadionus, pėsčiųjų ir dviračių takus, civilinės saugos stiprinimą, siūloma numatyti kompensacijas už triukšmą, taršą ar judėjimo apribojimus, subsidijas pirmam būstui gyventojams, gyvenantiems šalia karinių teritorijų.

Tarp siūlomų paskatų – kad savivaldybėms tektų mokesčiai už teršimą, už valstybinius gamtos išteklius.

„Apie poligonų įstatymą tikrai kalba neina“

Lietuvos savivaldybių asociacija teigė palaikanti sumanymą parengti atskirą įstatymą, nustatant specialų statusą savivaldybėms kurių teritorijose veikia poligonai. Anot jos, šiame teisės akte galėtų būti įtvirtinti tiek savivaldos, tiek valstybės abipusiai įsipareigojimai, susiję su minėtų teritorijų eksploatavimu.

„(...) neabejojame, kad poligonai ar karinės mokymo teritorijos yra ypač svarbūs nacionaliniam saugumui. Tuo pačiu jos turi reikšmingą poveikį ir vietos bendruomenėms. Manome, kad darnus ir tvarus poligonų ar karinių teritorijų vystymas gali būti įgyvendinamas tik ieškant ir randant bendrus susitarimus. Tačiau kartu pažymime, kad minėtos savivaldybės ir jų gyventojai susiduria su daugybe iššūkių, pavyzdžiui, – nepageidaujamu ir kenksmingu triukšmu, nuolatinės priežiūros reikalaujančiais keliais, ūkinės veiklos ir kitais įvairiais apribojimais“, – teigiama rašte.

D. Šakalienė savo ruožtu abejojo dėl naujo teisės akto reikalingumo.

„Ne, tai apie poligonų įstatymą tikrai kalba neina, nes visi turbūt suprantame, kad atskiro įstatymo rašymas dar labiau prailgintų procesą“, – BNS sakė ji.

Ministrės teigimu, sutarus dėl konkrečių paskatų turėtų būti keičiami galiojantys teisės aktai.

„Įvertinsime visus tuos poreikius, kurie reikalaus teisinių pakeitimų, jeigu reikės atskirų įstatymų pataisų arba Vyriausybės nutarimo forma. Suprantu, kad remiantis ankstesnių vyriausybių patirtimi, pasitikėjimas iš savivaldos pusės yra gana trapus“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Anot jos, šiame procese dalyvauja ne tik KAM, bet ir kitos institucijos.

„Tiek prezidentas, tiek premjeras, tiek aš, tiek kariuomenės vadas, tiek Seimo pirmininkas – mes visi vienodai matome, kad (poligonų – BNS) poreikis tikrai yra labai aštrus ir turi būti labai greitai įgyvendintas. Tai reiškia, kiekvienas savo mandato ribose, kiekvienas savo kompetencijų lauke darysime viską, kad tai įvyktų. Kaip ir sakiau, prioritetiniai poreikiai konkrečiose savivaldybėse ir tada žiūrime, ar tai Vyriausybės, ar Seimo kompetencijoje tai įgyvendinti“, – aiškino krašto apsaugos ministrė.

Ji taip pat sakė, kad dedamos pastangos paspartinti procesą. D. Šakalienės teigimu, dirbama dviem kryptimis – vertinant savivaldybių poreikius ir fiziškai apžiūrint potencialias teritorijas.

„Tai yra didžiuliai plotai, po keliasdešimt tūkstančių hektarų, ir dabar tiesiog, na, žiūrime būdus, kaip galima būtų fiziškai, kaip įmanoma greičiau juos apžiūrėti ir įsivertinti. Nes kai kur tiesiog tai, kas yra, na, tarkime, registruose arba tai, kas yra oficialiuose dokumentuose, ne visada atitinka tai, ką randame realybėje“, – sakė ji.

Kaip skelbė BNS, naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

Poligonui vieta, pirminiais duomenimis, renkama Rytų ir Pietų Lietuvoje, siekiant, kad jis atsirastų „kuo arčiau nedraugiškų valstybių teritorijų“.

Tam reikia 20 tūkst. hektarų dydžio teritorijos – toks poligonas būtų didžiausias Lietuvoje.

Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.