Dizainerė Rūta Kriaučiūnaitė: „Manau, kad visur galima atrasti tokį balansą, kuris leistų mums būti savimi ir džiaugtis gyvenimu“

Rūta Kriaučiūnaitė – jauna, energinga, ambicinga ir jau gerai atpažįstama dizainerė, kuri dar mokykloje pradėjo kurti rankų darbo aksesuarus. Dabar ji kuria išskirtinius rūbų derinius, kuriais scenoje puošiasi gerai žinomos dainininkės, laidų vedėjos. Iš Kybartų kilusi mergina šiuo metu rašo magistro darbą bei intensyviai dirba, kad jau vasarą visus galėtų pradžiuginti ne tik nauja rūbų kolekcija bei aksesuarais, bet ir internetine „ruta jaan" parduotuve. 2018 metų lapkričio pabaigoje Rūtos drabužių kolekcija „Nude garden” renginyje „Dizaino dienos” buvo įvertinta pirma vieta, todėl mergina sako, kad tai – svarbiausias įvertinimas jos kūrybiniame kelyje.

Prisiminkime pačią pradžią. Tavo kūryba prasidėjo nuo „Rūtilės dizainas” papuošalų, kuriuos buvo galima įsigyti internetinėje parduotuvėje. Kas pasikeitė per keletą metų?

Papuošalus pradėjau kurti dar mokykloje, kai gyvenau Kybartuose. Juosgaminau iš pačių įvairiausių priemonių: vilnos, modelinio, stiklo karoliukų ir kt. Jau tada galvojau apie drabužių siuvimą, bet neturėjau galimybės to mokytis, įsigyti priemonių siuvimui. Papuošalai tuo metu atrodė puikus būdas realizuoti savo idėjas ir lavinti kūrybą. Per šiuos metus pasikeičiau tiek aš pati, tiek mano požiūris į kūrybą ir į gyvenimą. Išliko tas pats noras kurti kitiems ir dar labiau pažinti pasaulį.

Kaip atsirado pavadinimas „ruta jaan“?

Dar prieš pradėdama kurti drabužius daug galvojau apie būsimo drabužių prekės ženklo pavadinimą, tad jau anksčiau turėjau keletą variantų. Šis pavadinimas atsirado rašant mados inžinerijos studijų baigiamąjį darbą. Jo metu kūriau moterišką švarką su klostuotu diržu. Man visada buvo labai svarbu papuošalų ar drabužių įpakavimas, tad nusprendžiau ir baigiamajame darbe aprašyti, kokia galėtų būti pakuotė. Nubraižiau pakuotės eskizus, ant kurių man norėjosi logotipo.

Pakuotės parinkimas nebuvo būtinas darbo žingsnis, tačiau, matyt, man asmeniškai jo reikėjo, kad pasirinkčiau savo kūrybos pavadinimą. Daug negalvojau ir pasirinkau „ruta jaan”, kuris tą akimirką labiausiai patiko, o kito šiuo metu ir negalėčiau įsivaizduoti. Pirmasis pavadinimo žodis atspindi mane, o antrasis – įprasmina mano močiutės ir jos dukrų ryšį, kuris mane labai žavi.

Šiuo metu esi žinoma kaip jauna dizainerė, kuri, neabejotinai, tiki savo sėkme. Papasakok, kiek prireikė pastangų, laiko ir užsispyrimo išsiskirti iš kitų kūrėjų ir tapti tuo, kuo dabar esi?

Dar mokykloje turėjau viziją, ką noriu veikti ateityje ir kaip noriu, kad viskas atrodytų. Tuo metu nemokėjau siūti, nežinojau nieko apie verslo kūrimą. Tikriausiai ta vizija buvo labai stipri, nes atidaviau ir vis dar atiduodu jai tiek daug savo laiko. Kurti drabužius yra viena, o sukurti verslą - visai kas kita, nes tam reikia labai daug skirtingų žinių, planavimo, skaičiavimo.

Šiuo metu esu dar gerokai toli nuo to, ką norėčiau pasiekti, tačiau mažais žingsneliais judu. Pasiryžti vienai kurti verslą neturint žinių, finansinių galimybių, pažinčių, yra labai sunku, bet tikrai verta, jeigu to tikrai nori. Visko galima išmokti. Man atrodo, kad tie kūrėjai, kurie viską daro iš širdies, nesistengia kopijuoti, pritapti – visada išsiskirs ir bus kitokie.

Rūta, esi sakiusi, kad praėję metai buvo patys įdomiausi tavo gyvenime. Papasakok, kodėl ir kuo jie išsiskiria?

Manau, kad jie buvo vieni įdomesnių, nes išdrįsau išeiti iš samdomo darbo ir visiškai atsiduoti „ruta jaan“ veiklai. Iki tol drabužių kūrimą įsivaizdavau kaip papildomą veiklą ir vis bijojau pabandyti. Tikriausiai atėjo laikas ir pajaučiau, kad reikia permainų. Antroji metų pusė buvo labai įvairi: buvo daug sunkumų, daug gerų rezultatų, kurie motyvavo siekti daugiau. Man atrodo, kad geriausi dalykai įvyksta tada, kai peržengi žodį „bijau“. Kita vertus, manau, kad ateityje laukia dar įdomesni dalykai.

2018 metų lapkričio pabaigoje tavo drabužių kolekcija „Nude garden” renginyje „Dizaino dienos” buvo įvertinta pirma vieta. Ar tuomet tikėjaisi tokio įvertinimo ir ką tau jis reiškia?

Šis laimėjimas man reiškė labai daug. Iki šiol šis apdovanojimas yra svarbiausias mano kūrybiniame kelyje. Šiame renginyje žmonės pirmą kartą pamatė mano kūrybą – bendrą kolekciją. Iki tol buvau siuvusi tik pavienius drabužius. Tikrai nesitikėjau tiek palaikymo. Tada supratau, kad, galbūt, esu tinkamame kelyje ir reikia nesustoti.

Pristatydama savo naują drabužių kolekciją NUOBODU klausi, ar yra balansas tarp vaikiško naivaus požiūrio į gyvenimą ir rimto karjeristo, turinčio daug atsakomybių. Kaip pati atsakytum į šį klausimą?

Kolekcijos NUOBODU idėja yra paremta mano pačios asmeniniais išgyvenimais ir mano požiūriu į gyvenimą. Vis dar pati ieškau atsakymo. Manau, kad visur galima atrasti tokį balansą, kuris leistų mums būti savimi ir džiaugtis gyvenimu. Kai norisi šokti, dainuoti, skinti pienes ir kartu verkti, nes išsitepei rankas, o kartais būti per daug rimtu ir atsakingu. Vieno atsakymo, greičiausiai, nėra ir jis priklauso tik nuo mūsų pačių ribų, kurias sau nusibrėžiam.

Kolekcijos pavadinimas – NUOBODU, tačiau, anaiptol, tavo pagrindinė idėja yra visai kita. Papasakok apie ją.

Kolekcijos pavadinimas yra tarsi provokacija. Kartais atrodo per daug rimtas gyvenimas, kartais atrodo nuobodūs pilki drabužiai, nuobodi pati rutina. Kartais nekeisčiau į nieką savo rutinos, o kartais norisi rengtis tik juodai nuo galvos iki kojų. Stengiausi, kad kolekcija nebūtų nuoboti ir būtų kontrastuojanti su pavadinimu. Kolekcijos drabužiai atspindi tiek vaikiškumą (klostės, pastelinės spalvos), tiek suaugusio žmogaus atsakingumą (klasikinis švarkas, kelnės, pilki atspalviai, langelių raštas). Kūriau drabužius, kurie kontrastuotų tarpusavyje ir sukurtų tą balansą, kurio aš ieškau. Visoje kolekcijoje labai daug kontrastuojančių elementų, kurie sukuria bendrą visumą.

Rūta, kuriuos Lietuvos dizainerius norėtum išskirti ir galėtum juos pavadinti nenuobodžiais ? Kuo jaunieji kūrėjai skiriasi nuo jau gerai žinomų?

Man visi kūrėjai yra įdomūs, todėl negalėčiau kažko išskirti. Socialiniuose tinkluose seku labai daug dizainerių, domiuosi darbais ir jų gyvenimo būdu. Labai įdomu, kiek daug skirtingų dizainėrių turime, kurie kuria kokybišką ir autentišką madą. Manau, kad jaunieji kūrėjai yra drąsesni, leidžiantys sau daugiau eksperimentuoti ir rizikuoti. Galbūt, tai yra dėl to, kad anksčiau nebuvo tokios didelės konkurencijos, kokia yra dabar. Šiuo metu norint išsiskirti ir būti pastebėtam reikia labai daug pastangų, netradicinių sprendimų, sukurti ką nors unikalaus.

Kokia yra dabartinė tavo veikla. Galbūt, kuri ką nors naujo?

Šiuo metu baiginėju magistro studijas ir ruošiu naujienas vasarai. Vasaros pradžioje pasirodys „ruta jaan“ internetinė parduotuvė su naujais drabužiais ir aksesuarais skirtais vasarai. Šį kartą labai norėjosi gaivumo, lengvumo ir nerūpestingumo, tad drabužiai tokie ir bus – lengvai dėvimi, derinami tarpusavyje ir su jau turimais drabužiais spintoje, nesukeliantys streso dėl neturėjimo ką apsirengti vasaros dienomis. Šiuo metu daug dirbu su internetinės parduotuvės paleidimu, siuvu drabužius, ruošiu įpakavimą. Labai nekantrauju ir laukiu vasaros!

Visai neseniai televizijos projektuose tavo kolekcijos palaidinėmis ir diržais pasirodė žymios dainininkės. Socialiniuose tinkluose žmonės rašė, kad atpažino tavo kūrybą.

Tik šiais metais pasiryžau bendradarbiauti su stilistais įvairiuose projektuose. Mano drabužių pasirodymas TV projektuose yra bendradarbiavimo dalis. Tai yra tiek mano, tiek stilistų darbo vaisius. Labai džiaugiuosi, kad mano darbai yra pastebimi, atpažįstami. Tai yra labai didelis įvertinimas.

Kovo pradžioje nusikirpai savo plaukus, tačiau tai nebuvo vien tik noras atrodyti kitaip. Papasakok apie savo gražią iniciatyvą.

Nusikirpti plaukus jau galvojau labai seniai, nes norėjau pokyčių savo išvaizdoje. Plaukai man visada buvo svarbi išvaizdos dalis, apie kurią per daug galvojau. Atrodydavo, kad jeigu plaukai tą dieną atrodys nekaip – negražiai atrodysiu. Dažnai dėl jų nepasitikėdavau savimi. Norėjau išsilaisvinti iš tokio savo požiūrio, kurį, matyt, sukūrė nuolatinis lyginimasis su kitais. Prireikė daugiau nei metų, kad pasiryžčiau tokiems pokyčiams.

Socialiniuose tinkluose iškart po kirpyklos rašiau, kad man tai buvo ne tik plaukų nukirpimas, bet ir savęs priėmimas, perduodant savo plaukus tiems, kam jų labiau reikia. Prieš keletą metų mano pažįstamos savo nukirptus plaukus paaukojo vienai organizacijai, kurie neatlygintinai gamina natūralių plaukų perukus vaikams. Jų istorijos man įstrigo ilgam ir įkvėpė apsispręsti dėl plaukų kirpimo. Sėdėdama kirpyklos kėdėje galvojau apie tai, kad čia tik plaukai, kurie kitiems gali būti didelis džiaugsmas. Šiandien savimi pasitikiu kur kas labiau nei bet kada anksčiau ir tikiu, kad ši iniciatyva gali įkvėpti kitus žmones.