Diskusijos užvirė dėl aikštės pavadinimo

Savivaldybėje paskelbta gripo epidemija nesukliudė Elektrėnų savivaldybės tarybos nariams gausiai susirinkti į pirmąjį 2019 metų posėdį, atvyko visi 24 tarybos nariai.

Posėdis pradėtas sausio mėnesį gimusių tarybos narių – Linos Ališauskienės ir Arūno Kulbokos – sveikinimais, taip pat pasidžiaugta įgyvendintais projektais, daug kalbėta apie šių metų planus ir finansus. O daugiausiai diskusijų sukėlė svarstymai, kaip pavadinti miesto aikštę prie savivaldybės.
Pirmasis į tribūną stojo administracijos direktorius Virgilijus Pruskas, kuris pristatė tarybai praėjusių metų savivaldybės tarybos sprendimų vykdymą. V. Pruskas gyrė tarybą už puikų darbą, pateikė įgyvendintų, vykdomų ir neįvykdytų tarybos sprendimų statistiką. Administracijos direktorius sakė, kad iš visų tarybos priimtų sprendimų projektų neįvykdytas tik vienas – projektas „Socialinių paslaugų neįgaliesiems plėtra Vievio seniūnijoje“. Apie šią situaciją „Elektrėnų kronika“ rašė rugsėjo mėnesį. Skaitytojams primename, kad norint įgyvendinti minėtą projektą buvo būtina nutraukti patalpų panaudos sutartį su Vievio kultūros centru. Kultūros centro darbuotojų savivaldybė iš pastato nevijo, bet naujų patalpų neskyrė tikindama, kad kol projektas bus įgyvendinamas, Vievyje jau stovės naujas kultūros centras. Bet Vievio kultūros centro darbuotojai ir dalis bendruomenės nepasitikėjo val­džios­ pažadais ir nutarė savo rankomis patalpų panaudos sutarties nenutraukti. Taip kovingai nusiteikę vieviškiai pasiekė, kad savivaldybė atsiėmė projekto paraišką.

Projektai

Antroje pasisakymo dalyje V. Pruskas pristatė pernai vykdytų projektų ataskaitą. Vienu metu savivaldybė vykdė daug projektų – sutvarkė centrinę miesto dalį ir jos prieigas. Įgyvendinant projektą rekonstruota Taikos gatvė, centrinė aikštė, pakeisti kelkraščio paaukštinimai žiedinėje sankryžoje, pradėtas tvarkyti buvusios Sporto mokyklos pastatas. Kitais projektais buvo įrengtos dvi vaikų žaidimų aikštelės, pastatytas pontoninis tiltas, nutiestas takas palei Draugystės gatvę. Vienas skaudžiausių projektų, pasak administracijos direktoriaus, – Saulės gatvės rekonstrukcija. „Savivaldybės administracija dėjo visas pastangas, kad projektas būtų įgyvendintas padoriai greitai. Bet ne mes kalti, kad rangovas, vykdydamas projektą, bankrutuoja“, – teisinosi V. Pruskas.
Administracijos direktorius pasidžiaugė plėtra Vievio mieste. Pavykusiu projektu V. Pruskas vadino aikštyną tarp Vievio gimnazijos ir pradinės mokyklos, kuriame iki vėlumos verda gyvenimas, ir vylėsi, kad vieviškiai saugos tai, kas jų gerovei sukurta.
Iki 2020 metų planuojama rekonstruoti važiuojamąją Rungos gatvės dalį Elektrėnuose. Darbus jau šiandien būtų galima pradėti, bet po Rungos gatve išvedžiotos kanalizacijos ir vandentiekio trasos, kurias iki projekto įgyvendinimo būtina pakeisti naujomis. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ užtruko visus metus, kol atliko procedūras, reikalingas projekto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijos darbai Elektrėnuose“ įgyvendinimui pradėti. Trasas keisiantys rangovai jau pasiruo­šę vykdyti darbus, tačiau trukdo savivaldybės tarybos sprendimas – neleisti vykdyti žemės kasinėjimo darbų žiemą. Laikas spaudžia, todėl Elektrėnų komunalinis ūkis ketina siųsti savivaldybės administracijai motyvacinį laišką, kuriame prašys leisti darbus pradėti kuo greičiau. Šiuolaikinė vamzdynų tiesimo technologija leidžia atlikti darbus be didelių kasinėjimų, todėl darbai Rungos gatvėje nesukeltų didelių nepatogumų eismo dalyviams. Pakeitus vamzdynus bus imtasi kito projekto – kelio Rungos gatvėje rekonstrukcijos.

Fantazijos

Bebaigiant projektų pristatymą kalba pasisuko apie Elektrėnų simbolius – apžvalgos ratą ir elektrinės kaminus. Apžvalgos ratas Elektrėnams niekada neatsipirks, bet vis tiek reikia jį išsaugoti kaip miesto simbolį – svarstė tarybos narys Ramūnas Kartenis ir kreipėsi į V. Pruską klausdamas jo nuomonės. O nuomonė buvo tokia, kad pinigus visada reikia skaičiuoti ir negalima jų investuoti ten, kur išlaidos nepateisins lūkesčių. Protingiau būtų įrengti naują apžvalgos ratą, bet jis savivaldybei kainuotų apie 10 milijonų eurų ir kažin, ar savivaldybės taryba tokiai investicijai pritartų. Matyt, šių kalbų įkvėptas tarybos narys Viktoras Valiušis pasiūlė daugiau idėjų miesto simboliams išsaugoti. Jo manymu, elektrinės kamino viršūnėje įrengus apžvalgos aikštelę ir liftą, šis populiarumu nurungtų visas iki šiol įrengtas apžvalgos aikšteles ir bokš­tus. Administracijos direktorius į pasiūlymą reagavo sakydamas, kad visi projektai prasideda fantazijomis, bet baigiasi realybe. Jis paaiškino, kad kaminai yra avarinės būklės, be to, nepriklauso savivaldybei. Neatrodė, kad kalbos apie aikšteles kamino viršuje buvo labai rimtos, bet meras K. Vaitukaitis į siūlymus reagavo gana rimtai bei pasakė tarybai, kad apžvalgos aikštelė kamino viršūnėje iš tiesų buvo įrašyta į savivaldybės strategiją, bet grei­čiausiai tai liks tik svajone.

Strategija

Administracijos direktorių tri­būnoje keitė Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jekaterina Goličenko ir pristatė tarybai 2019–2021 m. strateginį savivaldybės veiklos planą. Šiame pristatyme kalba daugiausiai sukosi apie pinigus – tiksliau, kiek ir kam jų numatoma skirti. Kaip sakė J. Goličenko, strateginiam veiklos planui parengti prireikė ne vienos savaitės komandinio darbo. Tokios apimties dokumento analizei reikėtų skirti daug laiko, todėl informacijos nedetalizuosime. Tai padaryti gali kiekvienas elektrėniškis svetainėje www.elektrenai.lt. Pasidalinsiu tik kelio­mis naujienomis, kurios aktualios savivaldybės gyventojams. Elektrėnų savivaldybė gavo lengvatinę 300 tūkst. eurų paskolą. Už šias lėšas bus renovuojama vienintelė Elektrėnų mieste dar nerenovuota ugdymo įstaiga – darželis „Pasaka“. Gera žinia iš posėdžio pasiųsta vieviškiams. Valstybė užtikrino 1 mln. 200 tūkst. eurų dotaciją Vievio kultūros centro statybai. Pranešime daug kalbėta apie augančius atlyginimus, kurie savivaldybei tapo tikru iššūkiu. Kadangi lėšų atlyginimams iš Valstybės biudžeto nepakaks, savivaldybei teks tų lėšų ieškoti savo biudžete.

Aikštė

Emocinga diskusija tarybos salėje užvirė, kai savivaldybės architektas Arūnas Butrimavičius pristatė sprendimo projektą „Dėl Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio aikštės Elektrėnų mieste pavadinimo suteikimo“. Siūlymą taip pavadinti aikštę architektas motyvavo trumpai – aikštės įrengimo darbai sutapo su išskirtine data, įrengtoje aikštėje takas prasideda pažymint 1918 metus. Lyg nujausdamas būsimus klausimus, architektas paaiškino, kad pavadinimą sutrumpinus šis praras savo esmę, ir priminė, kad ilgam pavadinimui pritarta buvo seniūnaičių sueigoje. Po šio pristatymo tarybos nariai pasidalino į dvi stovyklas. Vieni siūlė pavadinimą trumpinti iki „Šimtmečio aikštė“. Esą visi ir taip supras apie kokį šimtmetį kalbama. Kiti buvo už ilgąjį pavadinimo variantą, teigdami, kad tokiam reikšmingam įvykiui žodžių negali būti per daug. Dar emocingesnės diskusijos kilo, kai meras pasakė, jog atei­tyje savivaldybės administracijos pastatui ketinama suteikti to paties pavadinimo adresą. Tuomet tarybos narė Vilija Dobrovolskienė paprašė visų įsivaizduoti, kaip tokio ilgio adresas atrodys ant voko. Dalis tarybos narių manė, kad toks ilgas pavadinimas yra nepraktiškas. Pasigirdo siūlymai surengti ap­klausą, kad elektrėniečiai nuspręstų, kaip aikštę pavadinti. Bet galiausiai diskusijos nurimo ir buvo pritarta aikštei skirti ilgąjį pavadinimą – „Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio aikštė“.

Virginija Jacinavičiūtė