PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Sausio 15 d. 19:41

Diskusijoje dėl pensinio amžiaus didinimo politikai vieningi – šiuo metu tam nėra poreikio

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA


256546

Šią savaitę viena populiariausių temų, buvusių politinėje padangėje tapo potencialus pensinio amžiaus Lietuvoje didinimas iki 72-jų metų. Iki tokio amžiaus Lietuvai prailginti darbingo amžiaus trukmę yra rekomendavusi Europos Komisija (EK), tačiau siūloma tai padaryti iki 2040-ųjų metų.

Tuo tarpu tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos atstovai ir Prezidentūra šiuo klausimu vieningi – pensinio amžiaus ilginimui laikas neatėjęs ir diskutuoti, siekiant senjorų gerovės šalyje, reiktų apie kitus rodiklius.

EK atstovybė Lietuvoje: tokio reikalavimo ar pasiūlymo nėra

Savaitės pradžioje reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją ilginti pensinį amžių iki 72 metų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tvirtino, jog tokio reikalavimo ar pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas – neteisingos EK konsultacinio dokumento interpretacijos rezultatas. Dokumento, kuris, jo teigimu, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį. Taigi, ultimatyviu siūlymu, EK rekomendacijos pavadinti nebūtų galima, tačiau tai netrukdė įsisukti diskusijai.

Valdantieji: kalbos apie galimybę didinti pensinį amžių neturi nieko bendro su realybe

Savaitės viduryje Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tikino, kad šiuo metu nėra poreikio didinti pensinį amžių, o viešojoje erdvėje esančios kalbos apie galimybę jį didinti iki 72-ejų metų neturi nieko bendro su realybe. Pasak jos, šiuo metu yra kalbama tik apie numatytus 65-erius metus ir tuo diskusija baigiasi.

Jai pritarė ir premjerė Ingrida Šimonytė, kuri sakė, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto ir „ant stalo neturi“ siūlymo didinti pensinio amžiaus. Anot jos, seklus informacinis laukas galėjo sukelti diskusiją ten, kur jos nėra.

Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikino nenorinti prisirišti prie konkretaus amžiaus. Pasak jos, didesni dėmesys turėtų būti skiriamas sidabrinės ekonomikos fenomenui.

Prezidentas: diskusija kilo lygioje vietoje ir niekas rimtai svarstyti šio klausimo neplanuoja

Minėtu klausimu savo nuomonę išreiškė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad diskusija dėl pensinio amžiaus didinimo iki 72-jų metų kilo lygioje vietoje ir niekas rimtai šio klausimo svarstyti neplanuoja. Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje nemoralu svarstyti šį klausimą, kuomet turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę ir sveiko gyvenimo amžių.

Opozicija: valstybė dar nėra padariusi namų darbų, kad apie tai būtų galima kalbėti

Galiausiai į diskusiją šiuo klausimu įsitraukė ir Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis. Jis tvirtino, kad nors šiuo metu situacija su pensijomis nėra gera, tačiau diskusija apie pensinio amžiaus didinimą gali vykti tik teoriniame lygyje. Pasak parlamentaro, valstybė dar nėra padariusių namų darbų, nepadėjusi žmonėms kiek įmanoma ilgiau sveikai gyventi, todėl mintis dėl pensinio amžiaus ilginimo dar yra per anksti.

Taip pat opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad diskusija šiuo klausimu daroma ne laiku ir ne vietoje.

Šiuo metu politikai sutarę, kad pensinio amžiaus didinimo klausimo nebus imamasi, bet išliekant esamai demografinei padėčiai galima manyti, jog prie minėto klausimo dar bus grįžta.