Diskusija Reformatų sode – atnaujintas taps nauju traukos centru

Vakar sostinės Reformatų sodo atnaujinimas su vilniečiais aptartas netradiciškai – architektų vedamos ekskursijos po skverą, gyvos diskusijos prie kiekvieno parko kampelio – sudėtingus architektų brėžinius pavertė aiškiu įsivaizdavimu – kas, kur ir kaip sode atsinaujins, atgaivino istorijos faktus, o kai kam leido atsikratyti nepagrįstų nuogąstavimų.

Miestiečiai pritaria, kad erdvę būtina tvarkyti – pačios bendruomenės apklausa rodo, kad esminis tvarkymas būtinas.

– Miestiečiai pritaria, kad erdvę būtina tvarkyti – pačios bendruomenės atlikta apklausa rodo, kad esminis tvarkymas būtinas;

– socialiai nesaugi, nejauki ir barbarišku būdu įrengta erdvė gali pasikeisti – tapti traukos centru, miesto sodu su daug žalumos ir aiškiomis atviromis erdvėmis, įprasminančiomis istoriją, buvusį reljefą;

– projektas rengtas prieš daugiau nei 3 metus, tad tvarkos ir būdas, kaip miestas dirbo ir ieškojo dialogo su bendruomenėm iš esmės pasikeitė;

– Reformatų sodo atnaujinimas – labai svarbus miestiečiams projektas, sulaukęs ir daug palaikymo, ir tam tikrų diskusijų. Atviras Vilnius visada ieško dialogo su bendruomenėmis. 2018 08 09 susitikimas Reformatų bažnyčioje atnešė konstruktyvių pasiūlymų, kurie bus apsvarstyti;

– svarbiausi bendruomenei rūpimi aspektai: maksimalus medžių išsaugojimas, paminklo Reformacijai vieta, sodo aptvėrimo ir rakinimo klausimas, tranzitinio tako alternatyva, laiptų idėjos įprasminimas – visi jie išgirsti ir svarstomi.

Šiuo metu Reformatų sodas yra labiau pėsčiųjų tranzitinė teritorija nei miesto parkas. Sodą būtina sutvarkyti, atskleidžiant svarbiausias jo vertybes: reformatų istorijos palikimą, sukurti infrastruktūrą lankytojams, kuri garantuotų kokybišką poilsį ir saugumą. Be to, būtina atgaivinti želdyną, taip suformuojant geresnes sąlygas medžiams bei paukščiams.

Nebeliks sovietmečio barbarizmo ir betono apkasų

Yra žinoma, kad Reformatų kapinės dabartinio sodo centrinėje dalyje jau buvo XVI a. pab. Kapinėse stovėjo dvi koplyčios. Po II Pasaulinio karo kapinės buvo sunaikintos, o koplyčios nugriautos.

Dailės istorikė, menotyrininkė Doc. dr. Rūta Birutė Vitkauskienė pasakoja, kad šių kapinių nelietė nei religijos priešininkai, nei karai, nei miesto plėtra: „bet štai reformatų kapines pribaigė 1983 m. išmūrytas betoninis baubas („Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas“), nors jau buvo parengti koplyčių ir tvoros restauravimo projektai.

Šių kapinių sunaikinimas – tai didžiausias sovietų valdžios ir jai tarnavusių barbarizmo aktas, miesto ir senosios LDK istorijos ištrynimas, tai milžiniška Vilniaus kultūros istorijos netektis.“ “, – sako Dr. Birutė Rūta Vitkauskienė. B. R. Vitkauskienės nuomone, dabar tūkstančiai turistų jas lankytų, skaitytų žinomas pavardes. Reformatų skvere turi būti atstatytas senasis reljefas, panaikinti brutalūs betoniniai „laiptai“ ir kiti svetimi šiai vietai elementai, sukurta santūri susikaupimo vieta.

1983 m. skvero vakarinėje dalyje buvo pastatytas „Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas“ (skulptoriai – A. Zokaitis, J. Kalinauskas; architektai – G.Baravykas, G. Ramunis, K. Pempė).

Vienas skvero ir paminklo architektų Kęstutis Pempė šiandien apie savo ir bendraautorių sovietmečio laikotarpio kūrinį sako: „Tas skveras buvo padarytas galbūt ne visai teisingomis politinėmis aplinkybėmis, okupacijos laikotarpiu. Laiptų takų esmė tai buvo ta, kad primintų apkasus ar pan.“
Reformatų sodo atnaujinimo projekto idėja – naikinti betono konstrukciją ir „apkasų sistemą“, atkuriant buvusio reljefo paviršių.

Svarbu įamžinti istorinę atmintį

Parko atnaujinimui, sugrąžinant jo reikšmę reformatams, pritaria ir kunigas.
„Šiandieninis Reformatų skveras labai svarbi vieta pirmiausiai Reformatų Bažnyčios žmonėms, tikintiesiems, kadangi čia stovėjo Reformatų bažnyčia dar prieš pastatant dabartinę bažnyčią, adresu Pylimo g. 18.

Šiame Reformatų skvere yra daug palaidojimų – būtent reformatų bendruomenės narių vilniečių. Skvere buvo reformatų kapinės. Skvero krašte irgi daug sentimentų kelianti pastatas – Sinodo rūmai. Visos šios ir galimai kitos istorinės sąsajos ir jų išsaugojimas, įamžinimas labai svarbus dabartiniams reformatų išpažinimo tikintiesiems“, – sako Kun. Raimondas Stankevičius.

Kun. R. Stankevičiaus nuomone, „tai irgi labai tinkama vieta paminklo Reformacijai, jos pradininkams, Lietuvos raštijai, ką inicijuoja Reformacijos kultūros ir istorijos draugija. Tai galėtų būti ir nedidelių kamerinių renginių, poilsio zona.“

Šios sakralios vietos įprasminimas svarbus ne tik Reformatų bendruomenei, tai Vilniaus miesto ir Lietuvos istorija. Reformatų bendruomenės iniciatyva dėl paminklo Reformacijai pastatymo sode yra verta palaikymo, svarbiausia, kad sukurtas kūrinys būtų aukštos meninės vertės.

Atnaujinus sodą atgis ir žaliosios erdvės

Rengiant projektą, buvo peržiūrėti 2007 m. balandžio – gegužės mėnesiais kraštovaizdžio architektės Irenos Daujotaitės atlikti sumedėjusių augalų Reformatų sode dendrologinio tyrimo rezultatai.

Prieš keletą dienų I. Daujotaitė susitikime su medžiais susirūpinusia bendruomene patvirtino, jog liepynas susodintas per tankiai, liepos vargsta: „Liepos ten visai netekusios savo esmės. Liepa yra šakotas gražus medis, bet ten to nebėra.

Liepyną reikėjo labai seniai stipriai praretinti. Jau 5 metai žinoma, kad projektas bus vykdomas – seniai reikėjo pašalinti tai, kas nereikalinga, trukdo, neleidžia laisvai tarpti kitiems medžiams.

Šiaurinei teritorijai reikia duoti šviesos, kad spalvos duotų savo efektą, sienos ir atitvarai turi atsiverti. Medžiai negali būti tas elementas, kuris stabdo: jei specialistas mato, kas toj erdvėj bus gerai, augs vešės augalai, tai turi būt padaryta. Tik visur reikalingas sveikas protas.“ – sako I. Daujotaitė.

Rengiantis statybos darbams, šiemet želdinių būklė buvo pakartotinai tikrinama ir analizuojama. Įgyvendinat Reformatų sodo projektą bus maksimaliai išsaugomi vertingiausi medžiai. Šiandien sode yra likę 264 medžiai, kas labai gerai iliustruoja sodo želdyno būklę – rekomenduojama šalinti 67 medžius (iš jų 10 – gatvės šaligatvio dalyje ir 57 – želdyne) dėl blogos medžių dendrologinės būklės.

Projekte yra sukurtos žalios erdvės, pievos, kuriose lankytojai galės rengti piknikus ar tiesiog skaityti savo mylimą knygą. Gamtiniam barjerui nuo Pylimo ir Teatro gatvių sudaryti ir palei privačios medicinos klinikos pastato ugniasienę bus pasodinta net 57 lapuočiai medžiai.

Parko erdvėse bus sodinama 37 spygliuočiai, kurių dabartiniame sode beveik nėra, o želdynuose rekomenduojama iki 25-30 % spygliuočių medžių. Ornitologiškai labai svarbūs žemaūgiai, smulkūs medžiai (krūmamedžiai) – jų bus pasodinta 59, šalia esamų senų medžių grupių, siekiant sukurti sodo kraštovaizdį, papildant želdyną žiedais pavasarį, spalva rudenį ir uogomis žiemą.

Rengiant Reformatų sodo sutvarkymo projektą buvo siekiama atsižvelgti į visas suinteresuotas grupes, rengta eilė susitikimų, diskusijų su gyventojais, paveldo specialistais, Reformatų bendruomene. Atlikta bendroji ir specialioji paveldosauginė ekspertizės, gautas Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus derinimas ir tvarkybos darbų leidimas. Projekto viešinimas jau vyko 2014 ir 2015 metais.

Tuo metu gyventojai galėjo susipažinti ir išsakyti savo pastabas ar mintis: malkų turgaus skvere „Gėlių paviljone“ paroda vyko visą mėnesį, viešas pristatymas vyko ir savivaldybėje. Šią vasarą paskelbus apie netrukus prasidėsiančius sodo sutvarkymo darbus, diskusija vėl atsinaujino – aktualu projektą detaliai aptarti dar kartą. Dėl to vakar surengtos net kelios ekskursijos su architektais, demonstruotas maketas ir vizualizacijos, iš naujo aptarti sprendiniai.

Diskusijos Reformatų bažnyčioje metu vilniečiai pasiūlė dar kartą apsvarstyti šalinamų medžių skaičių ir išsaugoti jų kuo daugiau, siūlė atsisakyti sodo aptvėrimo ir rakinimo nakčiai, galbūt išsaugoti bent dalį laiptų kompozicijos fragmentų kaip savotišką „laikmečio dokumentą“, pasirūpinti griūvančiu Sinodo pastatu, koreguoti takų struktūrą, keisti paminklo Reformacijai vietą, ne vienam rūpėjo koks bus išlikusios slėptuvės sodo kampe likimas, pasiūlė, kad šis precedentas būtų lūžio taškas projektuojant ir tvarkant viešąsias miesto erdves.

Prie pat skvero gyvenančios K.Kalinausko 2B namo bendrijos gyventojai išreiškė palaikymą savivaldybės parengtam projektui ir susirūpinimą dėl iš naujo prasidėjusios neįsigilinusių į projektą žmonių grupės diskusiją, kurią pavadino pavėluota ir nekonstruktyvia.

Su bendruomene sutarta, kad visi korekciniai pasiūlymai projektui bus perduoti savivaldybei apsvarstyti per artimiausią savaitę. Dar kita savaitė bus skirta juos įvertinti ir pristatyti pakoreguotą projektą.