Diskusija apie Jono Jurašo palikimą Marijampolėje: meninės laisvės ir drąsos pamokos

Marijampolės savivaldybės administracijos salėje įvyko diskusija, skirta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parodos „Jonas Jurašas. Būties kaina“ atidarymui Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Diskusijų metu buvo prisimintas iškilus teatro režisierius Jonas Jurašas – menininkas, kurio drąsa ir kūrybinis palikimas tapo svarbia Lietuvos kultūros dalimi.

Jonas Jurašas – mūsų amžininkas, tačiau jo kūryba ir laikysena dar prieš penkiasdešimt metų įgijo legendos statusą. 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre pastatytas Juozo Grušo spektaklis „Barbora Radvilaitė“ tapo jo gyvenimo lūžio tašku. Sovietų valdžia, laikydama režisierių pernelyg drąsiu ir dvasingu kūrėju, įsakė pašalinti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslą iš spektaklio finalo. Nepaklusęs šiam reikalavimui, Jurašas parašė atvirą laišką LTSR kultūros ministrui – pirmą tokio pobūdžio protesto pareiškimą sovietinėje Lietuvoje. Dėl šios drąsos režisierius neteko pareigų Kauno dramos teatre ir buvo priverstas emigruoti į JAV.

Garbingus svečius priėmė ir parodos sumanytojų pasakojimų klausėsi Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l. e. p. vedėja Loreta Matusevičienė, vyriausioji specialistė Vilija Dulskė, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė.

„Jono Jurašo vardas neabejotinai privalo būti įrašytas į Marijampolės kultūros istoriją. Svarbu jaunajai kartai pasakoti apie menininko gyvenimo kelią, perteikti jo vertybes ir atkaklumą ginant meninę laisvę. Džiaugiuosi, kad paroda atkeliauja pačiu tinkamiausiu metu, kai neseniai minėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Nuoširdžiai dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šios parodos organizavimo, ir kviečiu marijampoliečius nepraleisti progos iš arti susipažinti su J. Jurašo kūrybiniu palikimu“, – sakė vicemeras R. Bagdanavičius.

Mintimis apie J. Jurašo kūrybą ir asmenybę dalinosi įvairūs kultūros ir meno atstovai, kuriems teko garbė pažinti ir geriau pažinti šios iškilios asmenybės istoriją: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus vyriausioji muziejininkė, parodos „Jonas Jurašas. Būties kaina“ sumanytoja ir kuratorė Liucija Armonaitė, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorės pavaduotoja Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė, marijampolietė aktorė, režisieriaus studijų bendramokslė Alvyda Čepaitytė-Sipienė, JAV lietuvė, etnologė ir literatūros tyrėja Elena Bradūnaitė, aktorė ir visuomenės veikėja Karolina Masiulytė-Paliulienė, archyvarė Gražina Sluckaitė bei aktorius Remigijus Vilkaitis.

Diskusijoje kultūros ir meno atstovai dalinosi įžvalgomis apie Jono Jurašo kūrybinį palikimą, jo asmenybės unikalumą ir ryžtą ginti meninę laisvę. Buvo aptarta jo įtaka Lietuvos teatrui, asmeninė drąsa sovietmečiu ir tai, kaip jo spektakliai atspindėjo tautos laisvės siekį. Pranešėjai akcentavo, kad J. Jurašo kūryba šiandien yra aktuali ne tik kaip istorinis liudijimas, bet ir kaip meninis manifestas, primenantis apie asmens atsakomybę prieš savo tautą ir kultūrą.

Paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“ Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veiks nuo kovo 13 d. iki balandžio 18 d. Kviečiame apsilankyti ir susipažinti su unikaliu Jono Jurašo gyvenimu bei kūryba, atspindinčia sudėtingą menininko kovą už laisvę ir kūrybinį integralumą.