Dirbtinis intelektas ir lietuvių kalba. Ar jie gali draugauti?

Ko gero daugelis šiuolaikinių žmonių neįsivaizduoja savo gyvenimo be technologijų. Pandemija parodė, kad ir komunikuoti, ir dirbti, ir mokytis galime būdami toli vienas nuo kito. Su mumis besisveikinantis dulkių siurblys, apie darbo pradžią informuojanti GPS navigacija jau tapo įprasta kasdienybe, o atvirai su išmaniuosiuose prietaisuose įdiegtais kalbos asistentais bendraujantys jaunuoliai jau nieko nebestebina. Bendravimui keliantis į virtualią erdvę, žvilgsnis natūraliai krypsta į kalbą. Kokia kalba bendrausime su išmaniaisiais prietaisais? Ar ateis diena, kai kalbos asistentas mūsų telefone prabils lietuviškai? O gal lietuvių kalba yra pernelyg sudėtinga ir dirbtinis intelektas nėra pajėgus jos perprasti?

Plečiantis globalizacijos mastams, nacionalinės kalbos atsidūrė kryžkelėje, kai tenka apsispręsti, ar eiti koja kojon su technologijomis ir keltis į skaitmeninę terpę, ar likti užribyje ir balansuoti ties išnykimo riba.

Spalio 27 dieną vykusiame Valstybinės lietuvių kalbos forume „Ar bendrinei kalbai reikia reformos?“ ne kartą nuskambėjo mintis, kad kalbos ateitis priklauso nuo pačių jos vartotojų, valstybės politikos ir kalbos funkcionavimo skaitmeninėje terpėje.

„Kokybiško lietuviško turinio kiekis ir verčia jaunimą vartoti lietuvių kalbą“, – akcentavo VLKK Kalbos technologijų pakomisės pirmininkas dr. Andrius Utka. Tik kaip padaryti, kad lietuviško turinio, lietuvių kalbos skaitmeninėje erdvėje būtų kuo daugiau? Kokią ateitį lietuvių kalbai prognozuoja kalbininkai, su dirbtiniu intelektu Lietuvoje dirbantys mokslininkai?

Lietuvių kalba sudėtinga, bet įveikiama

Kiekvieną dieną susiduriame su angliškomis sąvokomis (pvz., start, power on, recording on ir pan.), kurių apstu net buityje. Angliškai apie savo veiksmus informuojantis siurblys-robotas, kurį dabar jau daugelis turime savo namuose, tarsi užprogramuoja ir mus perimti tas angliškas sąvokas, taip netiesiogiai esame priversti ne tik girdėti, bet nejučia ir patys imame tuos veiksmus įvardyti angliškais terminais.

Kalbos perkėlimas į skaitmeninę erdvę sukuria galimybę mašinai prabilti mums įprasta gimtąja kalba. Tai neabejotinai svarbus žingsnis tiek žmonijos, tiek kalbos istorijoje. Taip ne tik užtikrinamas kalbos funkcionavimas, bet ir sukuriama iliuzija, kad technologijos yra arčiau mūsų, geba su mumis bendrauti ta kalba, kuri mums yra artimiausia, kuria mes suvokiame pasaulį.

Kasdien girdime, kad lietuvių kalba – sudėtinga. Išmokti gramatikos taisykles, gebėti taisyklingai ir sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu nėra lengva net ir Lietuvoje gimusiam ir augusiam žmogui, ką jau kalbėti apie kitataučius, kuriems išmokti mūsų kalbą yra nemenkas iššūkis. Tad ko galima tikėtis iš dirbtinio intelekto? Ar archajiška kalba, kuria taip didžiuojamės, nėra pernelyg sudėtinga robotams, virtualiems asistentams?

VLKK narys dr. Vidas Valskys pripažįsta, kad abejonių dėl lietuvių kalbos išgalių tenka išgirsti. Dažnas tokias abejones grindžia svarstymais, kad lietuvių kalbai trūksta raiškos priemonių, esą, anglų kalba šiuo požiūriu yra pranašesnė. Tačiau kalbininkas laikosi tvirtos pozicijos ir stoja lietuvių kalbos pusėn, tvirtindamas, kad mūsų kalba pakankamai lanksti, o ir raiškos priemonių mes turime pakankamai.

„Kartais susiduriu su žmonių abejonėmis lietuvių kalbos išgalėmis. Neva mūsų kalba gal negalima perteikti visko taip, kaip galima perteikti anglų kalba. Neva mūsų kalba neturi tokių išraiškos galimybių. Kartais tokių nuogąstavimų, tokių nuomonių galima išgirsti. Neabejokite mūsų kalbos išgalėmis, ji tikrai yra labai lanksti ir gebanti į naująsias realijas reaguoti ir raiškos priemonių mums, kalbos vartotojams, neturėtų pristigti“, – sakė kalbininkas.

Tokios pozicijos laikosi ir jo kolega  A. Utka, kuris pabrėžia, kad ne kalba taikosi prie technologijų, bet technologijos prie kalbos, todėl net ir sudėtingiausia kalba gali būti apdorojama.

„Tiesą sakant, nematau jokių grėsmių. Esu girdėjęs, kad galbūt lietuvių kalba yra per sudėtinga informacinėms technologijoms, bet, sakyčiau, kad tai visiškai neteisingos mintys. Dabar technologijos vadinamos natūraliomis kalbos technologijomis. Technologijos taikosi prie kalbos, kalba prie technologijų, kompiuterių neturi taikytis. Svarbiausia yra duomenys. Jeigu turi jų pakankamai daug, tos natūralios kalbos technologijos puikiausiai prisitaikys, net ir sudėtingą lietuvių kalbą apdoros“, – pasakojo A. Utka.

Technologizacija – iššūkis kalbai

Dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys dr. Linas Petkevičius teigia, kad technologizacija – nemenkas išbandymas kalbai. Jis pripažįsta, kad daugiausia klausimų kyla dėl terminijos – dažnai tenka abejoti dėl naujo žodžio, sąvokos tinkamumo, svarstyti, kaip atsiradusią naują realiją pristatyti kitiems, ar toks pavadinimas tikrai tinka.

„Mums, kaip matematikos ir informatikos, technologijų žmonėms, yra svarbu pabandyti suspėti su visomis technologijų naujovėmis. Šioje vietoje bandome skaityti mokslines publikacijas, sekti naujienas. Kai tas žinias norisi perteikti paskaitose ar kur nors taikyti, visą laiką kyla diskusinis klausimas: štai pasiūlė kažkokią naują sąvoką, o gal ji visai neseniai atsirado anglų kalba, kaip mums ją išteigti, iškomunikuoti tiek studentams, tiek savo aplinkoje“, – sakė L. Petkevičius.

Mokslininkas pabrėžė, kad iššūkių kyla ne tik dėl terminijos. Sunkiausia spręsti technologinius sprendimus, ypač kai trūksta resursų jiems įgyvendinti.

„Verta paminėti, kad kalba ir kalbos apdorojimo technologijos, dar kitaip vadinamos natūralios kalbos analize, yra pakankamai sparčiai besivystančios, ypač anglų ir kitose daugiau taikomose kalbose. Truputį liūdna, kad neturime tokių pat didelių resursų turėti atviros prieigos išteklių. Labai dažnai įrankiai, kurie leistų mums pasiimti ir įgalinti įvairius sprendimus, adaptuoti lietuvių kalbai, jau egzistuoja, tik jų pritaikymui norėtųsi turėti atviros prieigos išteklių“, – sakė L. Petkevičius.

Pagrindinė problema – nedidelis kalbos vartotojų skaičius

Dirbtinio intelekto technologijos jau yra taikomos ir lietuvių kalbai, bet kol kas judama tik mažais žingsneliais. Tokį lėtą progresą lemia tai, kad Lietuva yra nedidelė šalis, turime nedaug kalbos vartotojų, tad ir lygintis su populiariosiomis kalbomis yra labai sudėtinga. O ir verslas dažnai nesiryžta investuoti, trūksta finansinių pajėgumų.

„Lietuvių kalba yra tarp oficialių Europos Sąjungos kalbų, bet ji nėra didelė. Dėl to verslas neturi tiek pajėgumų investuoti, kad kiekviename siurblyje būtų lietuviški meniu ir kad kompiuteriai kalbėtų lietuviškai“, – situaciją vertino A. Utka.

Pasak kalbininko, norint aktyviau įsitraukti į lietuvių kalbos skaitmenizavimo procesus, reikia sistemingo darbo, vertėjų, lokalizacijos specialistų susitelkimo, tada ir rezultatai bus ryškesni. O panikuoti dėl kalbos išlikimo, pasak A. Utkos, kol kas tikrai nėra pagrindo, nes lietuvių kalba tvirtai laikosi savo pozicijų.

„Kalba tikrai gyva, jos yra labai daug, dar niekada lietuvių kalbos tiek daug nebuvo, kiek yra šiandien. Jos yra daugiausia, kiek yra buvę. Kalba generuojama kiekvieną dieną. Tie tekstai – jie nesudega, jie kažkur saugojami, jie egzistuoja. Randame 10 metų senumo straipsnius, tam skirti didžiuliai archyvai. Tikrai lietuvių kalbos yra daug, o tai reiškia, kad ji gyvuos, ji bus reikalinga tiek visuomenei, tiek verslui, tiek mokslui. Bet kalba turi keistis, nes pasaulis keičiasi. Kalba negali būti tokia, kokia ji buvo prieš šimtmečius. Tokia kalba negalėtų susitvarkyti su visomis realijomis“, – samprotavo A. Utka.

Reikalinga tvirta valstybės pozicija

Taigi kalbos ateitis priklauso nuo jos gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ir skaitmeninio gyvenimo iššūkių. Tai sudėtingi ir daug kainuojantys procesai, kurių įgyvendinimas neįsivaizduojamas be tvirtos valstybės pozicijos. Siekiant užtikrinti visavertį kalbos funkcionavimą elektroninėje terpėje, itin svarbu, kad šis klausimas būtų ne tik kalbininkų, mokslininkų, bet ir valdžios akiratyje.

Tą kalbos forume akcentavo ir VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis. Jis pabrėžė, kad esminiams pokyčiams reikalinga tvirta valstybės politika, nes informacinių technologijų diegimas ir taikymas, kalbos skaitmenizacija reikalauja nemažai finansinių išteklių, kuriuos padengti verslas tiesiog nėra pajėgus.

„Kalbos technologijos, kalbos atpažinėjai, vertimas, ištekliai, atviros prieigos ištekliai – visa tai brangiai kainuoja. Ir verslas nedidelėje šalyje nėra pajėgus vienas tą padaryti, reikalinga rimta valstybės politika“, – sako A. Antanaitis.

Galimi scenarijai: kas laukia mūsų kalbos?

Apibrėždamas kalbos ateitį, VLKK pirmininkas buvo kategoriškas: kalbos perkėlimas į skaitmeninę erdvę užtikrintų, kad lietuvių kalba konkurencingai gyvuos dar bent kelis dešimtmečius, o jos tolimesnė ateitis priklausys nuo mūsų vaikų. Šis scenarijus grindžiamas tuo, kad viskas greitai keičiasi ir nežinia, su kokiais iššūkiais galime susidurti ateityje.

„Jeigu aš daryčiau kokią reformą, tai tiktai perkeldamas lietuvių kalbą į informacines technologijas ir tuo užtikrindamas jos ateitį dar bent 10–20 metų. Ilgesniam laikui turbūt nepavyks, viskas labai keičiasi. Ir mes, ir mūsų vaikai turės galvoti, ką toliau daryti, nes kalba atsinaujina“, – sakė A. Antanaitis.

Kalbėdamas apie tolimesnę lietuvių kalbos ateitį, V. Valskys irgi laikėsi optimistinio scenarijaus. Kalbininko įžvalgos ir prognozės, kaip jis pats teigė, yra daugiau grindžiamos ne racionaliais skaičiavimais, o prielaidomis, lūkesčiais, tikėjimu, kad mūsų kalba įveiks visus sunkumus ir įsitvirtins skaitmeninėje erdvėje.

„Lietuvių kalbą gerai supranta ir ja puikiai komunikuoja visokie siriai, bixbiai, elektromobilių ar edvėlaivių automatinės valdymo sistemos ir kiti dirbtiniu intelektu paremti virtualieji asistentai, robotžmogiai ar žmogrobočiai, kompiuterių ar kitų išmaniųjų įrenginių tekstų rengyklės, tikryklės, vertyklės, balso atpažinimo ir daugybė kitų sistemų ar programų, kurios, įvaldžiusios lietuvių kalbą, geba ne tik sugeneruoti taisyklingą sakytinį ar rašytinį tekstą, bet ir parinkti tinkamiausias raiškos priemones“, – optimistinį lietuvių kalbos išlikimo scenarijų pristatė V. Valskys.

Baigdamas kalbos forumą A. Antanaitis pabrėžė, kad kalba negali atsilikti nuo laikmečio, kitaip ji bus pasmerkta. Kalba privalo priimti to laikmečio diktuojamus pokyčius ir keistis drauge su kasdienybe. 

„Mes turime baigti lindėjimą apkasuose ir eiti pokyčių keliu. Laikmetis ir kalba turi eiti kartu. Šiuo atveju tauta kaip kolektyvinis veikėjas yra tas pagrindinis stūmiklis, kuris kalbą į ateitį ir perkels. Nereikia kurti sau jokių baubų, o tiesiog reikia suvokti, kad mes kuriame šeimą, kuriame santykius, kuriame valstybę. Ir kalba yra viena iš mūsų ateities kūrimo įrankių“, – teigė VLKK pirmininkas.

Parengta bendradarbiaujant su VLKK. Publikaciją remia Kalbos komisija iš Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšų.