Dingusio šuns istorija – gelbėjimo operacija ar gudrus prieglaudos verslo planas?

Iš voljero namų kieme Bendrijų gatvėje paslaptingai dingęs panevėžiečių šuo Arčis atsidūrė Kaune esančioje prieglaudoje „Penkta koja“. Nors keturkojis ženklintas, mikroschemoje nurodyti šeimininko kontaktai ir gyvenamoji vieta, prieglauda jam apie augintinį net neužsiminė.

Tai jau ne pirmas atvejis, kai Kaune įsikūrusi prieglauda tikriesiems savininkams negrąžina keturkojų.

Grįžusi namo neberado

Kaip pasakojo panevėžietis verslininkas Haroldas, gruodžio 27-ąją iš jo mamos Aldonos namų kiemo „Ąžuolo“ sodų bendrijoje dingo ketverių metų Arčis.

Arčis nebuvo grynaveislis šuo, tačiau visiems be galo draugiškas. Panevėžiečio teigimu, tądien mama, išeidama pas gydytoją, Arčį paliko voljere.

Šeimininkams būnant namuose, keturkojis gyvendavo viduje.

Šeimininkė nustebo, kai grįžusi namo rado praviras ne tik voljero duris, bet ir kiemo vartus. Kurį laiką ji dar laukė keturkojo sugrįžtant, pati ir artimieji jo ieškojo įvairiais kanalais, bet Arčis dingo kaip į vandenį.

„Mes įsitikinę, kad šuo buvo pavogtas. Arčis buvo laikomas voljere, jo niekada nėra atsidaręs, o visą kiemą juosia tvora ir vartai, kurių šuo pats nepajėgtų atsidaryti.

Mama kreipėsi į policiją dėl šuns vagystės, bet tąkart atsisakyta priimti pareiškimą, motyvuojant įrodymų trūkumu – nesugadinta nei tvora, nei varteliai, o ir liudininkų nėra. Tai, kad atidaryti varteliai ir voljeras – dar ne įrodymas“, – pasakojo Haroldas.

Melavo net policijai

Panevėžiečio teigimu, prieš savaitę sesuo, patarta kolegos, nuvyko pas veterinarą pasidomėti, galbūt kažkas tikrino Arčio mikroschemą.

Ir čia panevėžiečių laukė didžiulė staigmena. Pasak Haroldo, jau tą pačią Arčio dingimo dieną jis buvo užregistruotas kaip prieglaudos „Penkta koja“ šuo. Ir pačios prieglaudos internetiniame puslapyje atsirado jo nuotrauka su tikruoju vardu, prašant paaukoti.

Panevėžiečių džiaugsmą atradus augintinį nuslopino veterinarijos klinikos darbuotojai, perspėdami, kad su „Penkta koja“ dėl šuns grąžinimo taip paprastai gali nepavykti susitarti.

„Buvo keista, kad prieglauda, matydama mikroschemoje nurodytus mūsų duomenis – mamos mobilųjį telefoną ir adresą, nesiteikė apie atsiradusį šunį mums pranešti. Esu gavęs visas mamos telefono numerio išklotines – jokio skambučio iš prieglaudos nebuvo“, – pasakoja Haroldas.

Vyras vėl su mama nuvyko į policiją. Ir šįkart jų pareiškimo nepriėmė, tačiau pažadėjo, kad su Arčio savininkais panevėžiečiais susisieks pati „Penktos kojos“ direktorė. Visgi, pasak Haroldo, toliau – vėl tyla.

Netekę kantrybės panevėžiečiai patys nuvyko į Kaune esančią „Penktos kojos“ prieglaudą. Čia dirbusiems savanoriams buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys, kad Arčis – jų augintinis: ne tik mikroschemos duomenys, bet ir pirkimo dokumentai.

Prieglauda „Penkta koja“ prašė paaukoti Arčiui, tačiau šuo turi jį mylinčius šeimininkus ir tiesiog paslaptingai dingo iš aptverto namų kiemo voljero. / Sekundė

Tačiau, pasakoja Haroldas, jie buvo šiurkščiai išprašyti iš prieglaudos argumentuojant, kad Arčis jiems nebepriklauso. Pagalbos teko prašyti policijos pareigūnų.

„Direktorė net nesiteikė atvykti – neva šuo yra įstaigos nuosavybė, Arčiui jau rasti nauji savininkai. Atvykusiems pareigūnams telefonu ji tik davė naujojo šuns savininko kontaktus, su kuriuo pabendravome girdint policijai. Naujajam šeimininkui pasiūliau sumokėti už tuos visus mėnesius, kol šuo buvo pas jį, bet nesutiko. Atseit jei prieglauda lieps atiduoti, tuomet atiduos, bet dabar išvykęs į Turkiją, todėl šunį laikinai paliko prieglaudai.

Mama su policija apėjo visą prieglaudą – šuns nėra. Dar kartą susisiekus su naujuoju Arčio savininku, jis jau tvirtino, kad šunį paliko ne prieglaudai, o draugui“, – kodėl nuolat meluojama, nesuprantama Haroldui.

Ruošiasi į teismą

Panevėžiečio teigimu, policija pasiūlė santykius aiškintis teisme.

„Policija aiškina, kad dabar tai ne jų, o civiliniai santykiai, kurie turėtų būti sprendžiami teisme. Bet juk teismas gali užsitęsti, o šuo ne koks daiktas, tai mūsų šeimos narys, be kurio ir taip jau gyvename trys mėnesiai. Dar suprasčiau, jei gyvūnas būtų neprižiūrimas, bet jam įrengtas puikus voljeras, Arčiu tikrai buvo rūpinamasi gerai“, – tvirtina Haroldas.

Panevėžietis įsitikinęs, kad be galo draugiškas ir meilus šuo buvo išvežtas į Skandinavijos šalis, o jiems tiesiog meluojama kurpiant istorijas. Jis įtaria, kad prieglauda, turinti padėti keturkojams, iš jų darosi verslą.

„Tai yra verslas, kitaip negaliu paaiškinti. Netgi jei šuo ištrūko, kas neįtikėtina, kam jį vežti į prieglaudą Kaune, jei ir Panevėžyje turime prieglaudų, kurios padeda tokiems paklydėliams rasti namus?

Mikroschemoje nurodytas mamos namų adresas, mobilusis telefonas, bet niekas nesiteikė net paskambinti. Augintinius tam ir ženkliname, kad jiems dingus nesunkiai būtų galima rasti šeimininkus. Net nebūčiau patikėjęs, kad tokia situacija galėtų nutikti, bet, pasirodo, gali. Neliko nieko kito, kaip su teisininku paruošti dokumentus ir teisybės ieškoti teisme“, – dėl augintinio iki galo nusiteikęs kovoti panevėžietis.

Paini istorija

Prieglaudos „Penkta koja“ direktorė Agnė Volockytė teigė, kad Arčis pas juos pateko gerokai anksčiau, nei nurodo jo savininkai, o gruodžio 27-ąją tik buvo užregistruotas prieglaudoje.

Kadangi ji dažnai perpildyta, pasak vadovės, naujokams pirmiausia ieškoma laikinos globos. Tuo laikinu globėju esą ir tapo Arčį radęs vyriškis.

„Šiam žmogui perdavėme mikroschemos informaciją. Jis pasižadėjo informuoti savininkus. Kiek žinau, jis buvo nuvykęs du kartus į Arčio namus Panevėžyje, bet nė karto nerado šeimininkų, niekas neatsiliepė ir telefonu“, – tikino A. Volockytė.

Šeimininkai kaip ir žino, kur jų šuo, tačiau negali jo atgauti. / Sekundė

„Penktos kojos“ direktorė tvirtina, kad į jų prieglaudą keturkojai atkeliauja iš visos Lietuvos – jei vietinės gyvūnų prieglaudos perpildytos, žmonės pagalbos kreipiasi į tas, kurios sutinka tokį nelaimėlį priimti.

Kodėl naujasis Arčio šeimininkas melavo net policijos pareigūnams apie savo globojamo keturkojo vietą, A. Volockytė bandė teisinti stresu.

„Šeimininkas buvo išvykęs atostogų, nenorėdamas pridaryti bėdų žmonėms, kuriems paliko šunį, pareigūnams pamelavo, kad jis mūsų prieglaudoje. Išsigando, kad policija nepradėtų ieškoti šuns, kol pats išvykęs“, – teisino A. Volockytė.

Priglaudžia suomiai

Prieglaudos direktorė patikino, kad ilgaplaukis baltakailis Arčis tikrai Lietuvoje, nors neslėpė, jog kasmet daugybė keturkojų išvežami į Suomiją, kur gyvena ne prie būdos ar voljere, o šiltuose namuose.

Suomiai mielai priima net ir ligotus, senyvo amžiaus buvusius prieglaudinukus.

„Yra dalis nelabai išprususios visuomenės, kuri, užuot džiaugusis, kad benamiai keturkojai randa mylinčius šeimininkus, o nežūva gatvėse ar patekę pas komunalininkus, kalba apie tai, kad gyvūnai parduodami. Įžvelgia kažkokias sąmokslo teorijas. Mes tik už tai, kad kuo daugiau gyvūnų išvyktų į Suomiją, nes pas mus vis dar egzistuoja komunaliniai ūkiai, kurie benamius gyvūnus po tam tikro laiko, neatsiradus šeimininkams, užmigdo“, – kalbėjo A. Volockytė.

Direktorės teigimu, visiems savininkams, kurie tinkamai rūpinasi gyvūnu, jie buvo grąžinti.

„Atvykusi į prieglaudą Aldona ėjo prie kiekvieno balto šuns verkdama, kad šis yra jos Arčis. Vadinasi, ji net neatsimena, kaip atrodo jos augintinis“, – aiškino A. Volockytė.

Paėmė iš kiemo

Kad ši istorija daugiau nei keista, rodo A. Volockytės kolege prisistačiusios moters skambutis „Sekundės“ žurnalistams. Jos versija skiriasi nuo tos, kurią žurnalistams pateikė prieglaudos „Penkta koja“ direktorė.

Nei vardo, nei pavardės nepasisakiusi moteris pareiškė, kad nors nėra panevėžietė, gyvena netoli Haroldo mamos Panevėžyje ir nuo gruodžio pradžios pati Bendrijų gatvėje vedžiodavusi savo šunį.

Ji teigia atkreipusi dėmesį, kad voljere paliktas šunelis cypia ir kaukia.

Vėliau skambinusioji jau tvirtino, kad Panevėžyje ne gyvena, o buvo trumpam apsistojusi pas draugus ir gimines.

„Mačiau, kad tas šuo kaukia, cypia, galvojau, gal kažkas nutiko. Nuėjau pasižiūrėti – šuo paliktas be jokio vandens ir ėdalo, šalta, namuose nieko nėra.

Supratau, kad šunį reikia gelbėti, galbūt savininkai ligoninėje, gal mirė. Todėl šuniuką paėmiau ir išgabenau į prieglaudą, kuri tuo metu mus priėmė“, – pasakojo įstaigos „Penkta koja“ direktorės kolege prisistačiusi moteris.

Gynyba – grasinimai žurnalistams

Kodėl apie galimai neprižiūrimą keturkojį ji neinformavo policijos pareigūnų ar kitų atsakingų institucijų, skambinusioji atsakyti negalėjo.

„Gal ir galėjau informuoti pareigūnus, bet iš streso to nepadariau. Nelabai žinojau, kaip tokiu atveju elgtis. Jei šuo būtų rūpėjęs šeimininkams, jis nebūtų paliktas be maisto ir vandens, tai jau yra gyvūno nepriežiūra. Iš to impulsyvumo patys nusprendėme gelbėti šunį“, – pasakojo moteris.

Pasiteiravus, kokia yra tikroji Arčio dingimo istorija, nes versijos labai skirtingos, į pokalbį įsijungė „Penktos kojos“ direktorė A. Volockytė, grasindama ne tik Arčį bandantiems susigrąžinti savininkams, bet ir žurnalistams.

„Kai išlįs viskas į TV3 su filmuota medžiaga, nukentės ir ta moteris, ir jūs asmeniškai. Už melą ir šmeižtą, kai žmogus tik po trijų mėnesių pradeda šuns ieškoti“, – pagrasino A. Volockytė.

Ne pirmas atvejis

Tai jau ne pirmas atvejis, kai „Penkta koja“ negrąžina keturkojų jų tikriesiems savininkams. Pernai lapkritį vieną tokių istorijų nagrinėjo ir Panevėžio apygardos teismas.

Gyvūnų prieglaudoje D. L. augintinis atsidūrė užpernai spalį, po to, kai paspruko iš namų Kauno rajone.

Apie prarastą šunį vyras paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Į jo įrašą atsiliepė moteris, kuri informavo, kad rado ieškomą šunį ir nuvežė jį į prieglaudą „Penkta koja“. Tačiau ten nuvykęs vyras išgirdo, kad šuns jam negrąžins, nes šis neturi „čipo“, o be jo neva nėra galimybės nustatyti savininko.

Vyras kreipėsi į teismą, ir pirmosios instancijos teismas praėjusių metų birželį priėmė sprendimą, kuriuo nurodė viešajai įstaigai „Penkta koja“ grąžinti augintinį jo šeimininkui.

„Penkta koja“ tokį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos Panevėžio apygardos teismui. Šis konstatavo, kad yra pakankamai įrodymų, jog D. L. yra juodos ir baltos spalvų šuns, vardu Deris, savininkas.

Tą, kaip nurodė teismas, patvirtina kelių liudytojų parodymai, vienos liudytojos pateiktos gyvūno nuotraukos, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas D. L. šuo, taip pat paties D. L. teismui pateiktos augintinio nuotraukos.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog šuo nebuvo paženklintas ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre nustatyta tvarka, savaime nepaneigia D. L. nuosavybės teisių į šunį.

Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad D. L. priklausantis šuo buvo nuvežtas į „Penktą koją“. Kadangi šioji nepateikė teismui jokių dokumentų, kad D. L. šuo perduotas kam nors laikinai globoti ar padovanotas, tikėtina, kad jis toliau laikomas šioje prieglaudoje ir ji privalo grąžinti šunį teisėtam savininkui D. L.