Dingo riboženklis – kaltas tu pats

Šiuolaikinis žmogus greitai nebegalės išeiti iš namų be virtualios taisyklių, standartų ir kitokių nurodymų bibliotekos.

Standartų brūzgynai

Ne paslaptis, kad mūsų mokymo įstaigos lavina būsimųjų specialistų atmintį, o ugdyti gebėjimus įvertinti vienokios ar kitokios profesinės veiklos rezultatus ir pasekmes užmirštama. Taigi, specialistas, norėdamas kažkurioje srityje įvesti tvarką, ieško Vakarų Europos šalių praktikos aprašymų.

Tai patogu – nereikia išradinėti dviračio,o iškilus nesklandumams, išdidžiai galima paaiškinti – tokia praktika taikoma visame pasaulyje. Standartai, kuriais turėtume vadovautis – užverčia informacijos gausumu: Dar vis galioja pora eilučių įstatymo, priimto Lietuvos Respublikos gyvavimo pradžioje, toliau seka kelios dešimtys pataisymų ir papildymų. Jie visi aptinkami internete, net jei jau senokai nebegalioja.

Norint susigaudyti tokiuose brūzgynuose, reikėtų, kad vienas šeimos narys, metęs darbą, kantriai studijuotų tą itin gausią informaciją. Galima kreiptis pagalbos į atitinkamas tarnybas, bet tai kainuoja, o taip pat ir jos apsirinka. Todėl standartai turėtų būti aiškūs, glaustai ir konkrečiai išdėstyti, suprantami ne tik teisininkams, bet ir žmonėms, kurių interesams ginti jie sukurti.

Bėdos dėl riboženklių

Labai dažnai į visuomenines organizacijas kreipiasi nedidelių sklypų savininkai, turintys vidutines ar mažesnes negu vidu​t​ines pajamas dėl sklypų žymėjimo riboženkliais problemų. Jei savininkas ketina sklypą parduoti, išnuomoti ar planuoja, ką sklype augins, numato augalų išdėstymo nuotolį nuo kaimyno sklypo, yra būtinos tvarkingai pažymėtos ribos. Kai pirkėjas ar savininkas nori įsitikinti, kad žemės ribos pažymėtos tvarkingai, gali užsisakyti patikros, o jei reikia ir riboženklių atstatymo paslaugas. Už jas moka užsakovas.

Sklypo geodeziniai kadastriniai matavimai, sunaikinto riboženklio atstatymas nemažai kainuoja. Firmų skelbimuose internete nurodomos įvairios kainos, vidutiniškai už vieno sklypo atnaujintus kadastrinius matavimus reikia mokėti nuo 100 iki 200 Eurų. Iki 5 riboženklių atkūrimą – 50; jei atkurti reikia daugiau – kaina sutartinė. Riboženkliai yra masinės gamybos. Ant jų dangtelio yra užrašas – „Riboženklis”. Taigi nei savininko pavardės ar identifikavimo ženklo nėra. Todėl, ariant ar kitaip sugadinus riboženklį, visai įmanoma pasinaudoti svetimu ženklu. Todėl būtų gerai, kad sklypą žyminti tarnyba galėtų padaryti šeimininką identifikuojantį įrašą.

Sklypo žymėjimų bumerangas

Kaimai senėja, todėl kyla ginčų dėl to, kad bet kokia nauja tvarka gali erzinti prie 90 metų jubiliejaus artėjantį senolį. „Kai Marytė čia šeimininkavo – ribas atpažindavome pagal lauke esantį didįjį akmenį, o tamsta to, ko šimtmečiais nebuvo, prisigalvojate”, – tokias ir panašias replikas ​girdi naujakurys.​

Kokia nors močiutė Agota savo nepasitenkinimą išreiškia ne tik žodžiais. Jai dirvą pigiausiai suaria koks nors nė traktoriaus vairavimo teisių neturintis šeimos draugų sūnus, kartkartėmis sėdantis prie didžiulio tėvų traktoriaus vairo. Močiutė perkelia riboženklį, kad patogiau traktoriui būtų apsisukti.

Prie kiekvieno riboženklio vaizdo kameros nepastatysi, vakare žemės sklypo neužrakinsi, prie jo nenakvosi. Taigi, supykinsi kaimyną, su skaisčiai raudona nosimi, pernelyg dažnai užsukantį maldauti pinigėlių –ne duonai, pasakysi, kad jis nepageidautinas nueis įskaudintasis į lauką riboženklių rauti.

Dabar sąvokos – mano, ne mano sunkiai be​ ​suprantamos.

Todėl pasitaiko entuziastų pakeisti sklypų ribas. Taigi ima suktis patikrų, atstatymų, mokėjimų ratas. O tas, dėl kurio kyla rūpesčiai, išplaukia sausas iš vandens.

Patikros metu matyti, kokia linkme perkelti riboženkliai, tai rodo, kieno savanaudiškų tikslų būta. Todėl baudą mokėti ir atkūrimo nuostolius padengti turėtų negerų iniciatyvų entuziastas. Pats žodis riboženklis rodo, kad jis yra ant ribos. Jei jis yra ant dviejų savininkų sklypų ribos, nesvarbu, kuris užsakytų riboženklių atkūrimą, būtų teisingiau, kad mokėtų abu savininkai. Užsakęs paslaugą šeimininkas gautų sąskaitą, o ginčus dėl žemės ribų sprendžianti tarnyba, padalintų išlaidas abiem savininkams. Būtų gerai, kad Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėse nuostatos dėl žemės ribų ginčų būtų papildytos, nurodant, kur reikėtų kreiptis iškilus ginčui dėl riboženklių neteisėtų perkėlimų, tyčinio ar netyčinio sunaikinimo.

Pirmiausia ginčas turėtų būti sprendžiamas taip, kaip sprendžiami kiti administracin​i​ai pažeidimai, na tik jei,sprendimas netenkina, pasinerti į kitus tiesos atstatymo kelius.

Nacionalinės žemės ūkio tarnybos specialistai parengė naujos redakcijos Žemės sklypo ribų ženklinimo taisykles ir Riboženklių standartus, siekdami supaprastinti ir detalizuoti žemės sklypų ribų ženklinimo tvarką, panaikinti iki šiol galiojusius, itin daug prieštaravimų kėlusius riboženklių standartus ir, atsižvelgdami į teigiamą Vakarų Europos šalių praktiką. Taigi, jos yra naujovė, kurios teisinis išaiškinimas daug ką domintų.

Pirmiausia, žmonės nori sužinoti, ar sklypo šeimininkas ir pagal naująsias taisykles yra atsakingas už riboženklių sunaikinimą ar neteisėtą perkėlimą, jei akivaizdu, kad tokie veiksmai jam nenaudingi, žalingi, atneša piniginius nuostolius, atkuriant tvarką? Ar tai išmintinga reikalauti atsakyti už patirtą žalą?

Jei riboženklių atkūrimu rūpinasi tik vienas iš dviejų besiribojančių sklypų savininkas, ar antrasis savininkas bus kaip nors įpareigotas kompensuoti dalį išlaidų?

Jei žalą padaręs asmuo nustatytas savininko iniciatyva, kur jis gali kreiptis dėl atlyginimo už žalą?

Ar gali būti taikomas nebrangus draudimas nuo riboženklių neteisėto perkėlimo ar sunaikinimo?

Laukite tęsinio su teisininko komentaru.